Liepos 2 dieną oficialiai atidaryta Klaipėdos universiteto (KU) Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademija dar tik įsibėgėja. Liepos viduryje prie akademijos prisijungs dar apie 30 pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojų iš Taivano, Kanados, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Norvegijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Austrijos, Armėnijos, Islandijos ir kitų šalių.
Noras perskaityti prosenelio poeziją originalo kalba, laisviau bendrauti darbe ar susikalbėti su naująja šeima Lietuvoje – tokios skirtingos istorijos šiemet suvedė beveik šimtą dalyvių į Klaipėdos universiteto (KU) Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros akademiją. Šiemet ji subūrė lietuvių kalbos besimokančiuosius iš 30 pasaulio valstybių.
Pasak KU Lituanistikos ir užsienio kalbų centro vadovės dr. Kristinos Blockytės-Naujokės, šių metų vasaros akademija išsiskiria ne tik plačia dalyvių geografija, bet ir itin dideliu susidomėjimu – paraiškų sulaukta gerokai daugiau, nei buvo galima priimti.„Nors valstybės stipendijas gauna tik da
lis akademijos dalyvių, nemažai užsieniečių atvyko savo lėšomis. Tai rodo, kad žinia apie Klaipėdos universitetą ir mūsų rengiamus kursus sklinda po pasaulį, o žmonės nori ne tik mokytis lietuvių kalbos, bet ir pažinti Lietuvą“, – sako dr. K. Blockytė-Naujokė.
Daugelis mokinių atvyks su šeimomis – kol mokytojai tobulins gebėjimus, jų vaikams bus rengiamos švietimo stovyklos. Liepos pabaigoje akademija suvienys jau apie 140 dalyvių – lietuvių kalbos besimokančiųjų ir pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojų.Šiemet akademijoje nuspręsta atsisakyti nuo
tolinio formato – visi kursai vyksta gyvai. Pasak rengėjų, auga dalyvių noras ne tik mokytis kalbos, bet ir susipažinti su Lietuva.„Klaipėdos universitete ypatingą dėmesį skiriame studijų kokybei. Siekiam
e, kad vasaros akademija dalyviams taptų ne tik pažintimi su Lietuva, bet ir suteiktų tvirtus lietuvių kalbos pagrindus.
Todėl sudarome galimybę mokytis skirtingais kalbos lygiais – pirmosiomis dienomis dalyviai gali pasirinkti jų gebėjimus geriausiai atitinkančią grupę ir mokytis jiems tinkamiausiu tempu. Tai vienas svarbiausių mūsų akademijos išskirtinumų“, – pabrėžia dr. K. Blockytė-Naujokė.
Be paskaitų auditorijose, dalyvių laukia ir pažintis su Lietuva. Šiemet kultūrinė programa išplėsta naujais maršrutais – greta kelionių po Mažąją Lietuvą, Žemaitiją ir Vilnių dalyviai aplankys ir Molėtų kraštą, o taip pat turės galimybę dalyvauti Lietuvos moksleivių dainų šventės renginiuose.
Į Lietuvą – perskaityti Bernardo Brazdžionio originalo kalba
Vienas iš akademijos dalyvių – Jonas Bernardas, poeto Bernardo Brazdžionio provaikaitis. Jis į Lietuvą atvyko ne tik mokytis kalbos, bet ir geriau pažinti savo šeimos šaknis.
„Noriu išmokti lietuvių kalbą tam, kad galėčiau perskaityti savo prosenelio eilėraščius originalo kalba. Vertimai niekada iki galo neatskleidžia žmogaus minčių ir pasaulėžiūros. Man svarbu suprasti, kas jis buvo ir kaip pats save suvokė. Taip pat noriu geriau pažinti savo kultūrą ir šeimos istoriją“, – pasakoja J. Bernardas.
Vaikinas prisipažįsta, kad didžiausias iššūkis jam – ne gramatika, o lietuvių kalbos tempas.
„Jau savaitę vaikštau po miestą, klausausi žmonių, skaitau užrašus. Tai labai padeda. Tikiuosi, kad po kursų galėsiu mokytis savarankiškai ir laisviau kalbėti lietuviškai“, – sako jis.
Vieniems lietuvių kalba reikalinga darbui, kitiems – šeimai.
Akademijoje dalyvaujanti Svetlana iš Ukrainos lietuvių kalbos mokosi dėl profesinių priežasčių. Ji dirba Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre rekvizitininke.
„Darbe reikia kalbėti lietuviškai. Labiausiai bijau pradėti kalbėti, tačiau tikiuosi šią baimę įveikti ir išmokti kasdienių frazių, kad galėčiau laisviau bendrauti su kolegomis“, – sako ji.
Tuo metu Tina iš Naujosios Zelandijos į Klaipėdą persikėlė gyventi kartu su lietuviu partneriu.
„Noriu išmokti lietuvių kalbą, kad galėčiau bendrauti su šeima ir artimaisiais. Gyvenant Lietuvoje natūralu norėti kalbėti vietine kalba. Tikiuosi, kad po kursų galėsiu bent paprastai pasikalbėti su savo uošviais“, – šypsosi Tina.
