Seime vyks Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų klausymai

Lapkričio 19 d. 13 val.Seime (I rūmų, 455 salėje) Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) surengs Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymų projektams skirtus klausymus. Juose gali dalyvauti visi kam rūpi lietuvių kalbos likimas ir kas turi minčių dėl minėto įstatymo.

Klausymuose bus aptariami du alternatyvūs Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektai: Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės iniciatyva Seimui pateiktas valstybiniam lietuvių kalbos statusui prieštaraujantis Vardų ir pavardžių įstatymo projektas XIIP-1653, kuriuo numatoma įteisinti vardų ir pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose ne valstybine kalba įrašo valstybine kalba sąskaita; Valentino Stundžio ir kitų parengtas alternatyvus Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektas (XIIP-1675), kuris siūlo tą leisti tik papildomame paso lape.

Priminsime, kad abiems projektams Seimas yra pritaręs po pateikimo šių metų liepos 15 d.

Šie projektai svarstomi paskirtuose Seimo komitetuose.  Lapkričio 12 d. G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektas Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete (ŠMKK) pristatydamas savo ir I. Šiauslienės projektą socialdemokratas G. Kirkilas teigė, kad nuo  pavardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis įteisinimo priklauso ar Lietuva turės gerus santykius su Lenkija. Pasak jo tai, kad iki šiol nėra  įteisinta „originali pavardžių rašybą dokumentuose“ blogina santykius su kaimynine Lenkija.

„Originalios pavardžių rašybos klausimas iškeltas, jis jau apyvartoje, dėl to įvyko daugybė nesusipratimų mūsų santykiuose su kaimynais. Reikia kalbėti atvirai, be to vyktų dar blogesni dalykai, kurie Lietuvos ir Lenkijos santykių artimumą dar labiau paaštrintų. Apsimesti, kad čia nieko nevyksta, ir dar dešimt metų galime svarstyti – aš taip nemanau“, – G. Kirkilo žodžius cituoja BNS.

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Rima Baškienė pabrėžė, kad dvišaliai Lietuvos ir Lenkijos santykiai neturi užgožti argumentų dėl valstybinės kalbos statuso.

„Kai nuvažiuojame į Ameriką, kaip mūsų pavardės rašomos? Ar šalių santykiai, šimto, tegu ir tūkstančio žmonių problema svarbiau už valstybinę kalbą? Sudėlioti taškus, prioritetus reiktų šiek tiek kitaip negu norą kažkam labai patikti“, – sakė Seimo narė.

Konservatorius V. Stundys ragino komitetą nesvarstyti projektų ir laukti, kaip Seimas apsispręs dėl svarstomo Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekto. Tačiau šiam pasiūlymui buvo nepritarta.

Išvadą dėl pavardžių rašybos ne valstybinės kalbos rašmenimis pateikusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija pritaria, kad asmens dokumentuose nelietuviškais rašmenimis galėtų būti užrašomos tik Lietuvos pilietybę įgijusių užsieniečių ir sutuoktinio užsieniečio pavardę priėmusių Lietuvos piliečių pavardės, bet ne Lietuvos lenkų, nes kitais atvejais komisija siūlo išlaikyti „pagrindinį principą rašyti lietuviškais rašmenimis pagal tarimą“.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir kaimyninės Lenkijos valdžia jau daugelį metų spaudžia Lietuvą, kad jos valstybiniuose dokumentuose lenkakalbių Lietuvos piliečių pavardes būtų leista rašyti ne lietuviškais o lenkiškais rašmenimis.

Nepaisydama lietuvių kalbos specialistų nuomonės,visuomeninių organizacijų, Lietuvos kūrybinių sąjungų, mokslininkų pareiškimus, nekreipdama dėmesio į daugiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų surinkusią peticiją, neatsižvelgdama net į Konstitucinio teismo išvadas bei Lietuvos prezidentės nuomonę valdančiosios koalicijos politinė taryba spaudžiama LLRA ir Lenkijos politikų iš visų jėgų toliau bando stumti lietuvių kalbai ir Lietuvai kenksmingus įstatymo projektus.

Nuosekliai ir kantriai siekiama Lietuvos oficialiuose dokumentuose vietoje įrašo valstybine kalba, kai kurių Lietuvos piliečių dokumentuose, įteisinti įrašą lenkų ir kitų kalbų rašmenimis. Tuo pačiu siekiama įteisinti lenkakalbių gausiau gyvenamose srityse oficialius užrašus lenkų kalba ir įtvirtinti lenkų kalbos statusą prieš karą Lenkijos okupuotose Lietuvos teritorijose.