Lapkričio 14 d. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovai Seime įregistravo Tautinėms mažumoms ir bendrijoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos įstatymo projektą.
„Matydami, kad valdantieji negeba rasti sutarimo dėl tautinių mažumų klausimų, pateikėme savo įstatymo projektą“, – sakė vienas iš įstatymo projekto iniciatorių Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys.
Įstatymas pagrįstas pamatinėmis Konstitucijoje įtvirtintomis normomis ir vertybėmis, jis nustato tautinėms mažumoms ir bendrijoms priskiriančių save asmenų teises bei pareigas ir valstybės įsipareigojimus išlaikyti ir puoselėti jų tradicijas, kultūrinį, kalbinį ir religinį tapatumą. Įstatymo projekte aptariami gimtųjų kalbų vartojimo, švietimo ir kiti klausimai.
Siūloma sudaryti dvišalę Vyriausybės ir tautinių mažumų ir bendrijų komisiją, kuri koordinuotų tautinių mažumų ir bendrijų politikos įgyvendinimą.
V. Stundys taip pat atkreipė dėmesį, kad Seime Lenkų rinkimų akcijos Lietuvoje (LLRA) atstovai lapkričio 13 d. yra įregistravę 1991 metų Tautinių mažumų įstatymo variantą visai neprisimindami, kad teisinė aplinka yra iš esmės pasikeitusi: 1992 metais referendume priimta Konstitucija, 1995 m. Seimas patvirtino Valstybinės kalbos įstatymą, 2000 m. ratifikuota Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija.
„Panašu, kad šios politinės jėgos atstovams vėl reikia kelti šurmulį, nes artėja rinkimų metas“, – samprotavo Seimo narys.
Kaip žinia LLRA atstovai Seimui pateikė svarstyti ankstesnę, 1991-ųjų metais priimti ir dabar nebeveikiančio įstatymo versiją. LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis teigė, kad dėl to yra sutarta valdančioje koalicijoje.
Pasak V.Tomaševskio, šis dar 2010 m. LLRA įregistruotas projektas bus pateikiamas ir kuo skubiau priimamas, „kol nebus sutvarkyta nauja redakcija“.
Naująjį tautinių mažumų įstatymo projektą LLRA užsakymu rengia šios partijos narys šiuo metu einantis kultūros viceministro pareigas Edvardas Trusevičius. LLRA jau šių metų gegužės 8 d. bandė prakišti Vyriausybės svarstymui šio LLRA veikėjo parengta Tautinių mažumų įstatymo projektą, tačiau Kultūros ministras Šarūnas Birutis tuomet šio projekto nepasirašė.
Tuo kart kultūros ministro atstovė spaudai Dalia Vencevičienė paaiškino, kad projekte esama per daug spragų, kad ministras galėtų po juo dėti parašą. Pasak atstovės spaudai ministras pasiūlė projektą dar pasvarstyti Vyriausybės strateginiame komitete.
LLRA pastangomis rengiamu Tautinių mažumų įstatymu siekiams įteisinti viešuosius užrašus tautinių mažumų kalbomis bei jų vartojimą savivaldybių įstaigose. Siūloma, kad tautinės mažumos kalba būtų plačiai vartojama savivaldybėse, kuriose tautinei mažumai priklauso bent 25 proc. gyventojų. Kaip žinia Vilniaus, Šalčininkų, Švenčionių ir Trakų rajonuose daugiau nei 25 proc. gyventojų sudaro lenkai, o Visagino ir Klaipėdos savivaldybėje – rusai.
Prieš LLRA iniciatyvą „stumiama“ Tautinių mažumų įstatymo projektą yra nekartą pasisakiusi Lietuvos visuomenė, nusivylę šiuo projektu yra ir patys tautinių mažumų atstovai, dar šių metų balandžio mėnesį atkreipę dėmesį į tai, kad LLRA proteguojamas įstatymo projektas siekia įtvirtinti lenkų ir rusų tautinių mažumų dominavimą Lietuvoje.
Susiję straipsniai:
- Lenkų rinkimų akcija žada skubiai prastumti antikonstitucinį Tautinių mažumų įstatymo projektą
- Kultūros ministras nepasirašė LLRA „stumiamo“ Tautinių mažumų įstatymo projekto
- Seime įvyks J.Narkevičiaus spaudos konferencija tautinių mažumų švietimo klausimu (audio) (tiesioginė transliacija nuo 12 val.)
- Ar reikalingas specialusis Tautinių mažumų įstatymas?
- V. Keršanskas. Naujasis Tautinių mažumų įstatymas – kuriame naują Kosovą?
- D. Pavalkis įteisino palengvinimus nuvertinančius lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą tautinių mažumų mokyklose
- Teismas: egzamino užduotys tautinių mažumų moksleiviams palengvintos nepagrįstai
- A.Butkus: Tautinių mažumų įstatymą prilyginčiau diversijai
- A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių
- Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus
- Visuomenė pasisako prieš lenkų nacionalistų brukamą Tautinių mažumų įstatymą
- E.Tamošiūnaitė imasi iniciatyvos, kad tautinių mažumų moksleiviai turėtų išskirtines privilegijas ezaminuose
- Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo
- Seimo nariai susitiko su Vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais
- Seimas priėmė Medžioklės įstatymo pataisas nepaisydams Prezidentės veto
- Seimo narė A. Bilotaitė reikalauja griežto V. Tomaševskio veiksmų įvertinimo
- Spaudos konferencija: Ar išdrįs valdančioji koalicija pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją? (video)
- A.Liekis. Ar reikia lietuviui bijoti LLRA ir jos lyderių Lietuvos Seime?
- TS-LKD sprendimas sudaryti koaliciją su „Tomaševskio bloku“ skundžiamas teismui
- Socdemai, tvarkiečiai ir darbiečiai į koalicija kviečiasi lenkus
- A. Lapinskas. Apie pagalius į lietuvių ir lenkų sugyvenimo ratus
- „Tautos aikštė“ klausia: Kas kaltas dėl įtemptų Lietuvos ir Lenkijos santykių? (tiesioginė transliacija)
- I.Degutienė kreipėsi į Ministrą Pirmininką primindama atsakomybę dėl skubotos pamatinių Lietuvos švietimo ir kultūros politikos nuostatų peržiūros
- Rengiama diskusiaja „Valstybinė lietuvių kalba XVI LR Vyriausybės programoje“
- Visuomenė ir kalbininkai atkakliai reikalauja, kad Prezidentė ir Vyriausybė gintų valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą (nuotraukos)
- Seimas nesvarstys galimybės rinkimų lapeliuose rašyti ir ne valstybine kalba
- L.V. Medelis. Lyg raudonai baltos kumelės sapnas
- Paskleista melaginga žinia esą nuo šiol lietuvių kalbos egzaminas visiems bus vienodas…
- Kokių pokyčių sulauksime – realių ar tariamų?
- Lenkijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad LR Seimas „sėkmingai“ perbalsuotu dėl lenkiškos rašybos Lietuvos piliečių pasuose
Kiek galima kartoti, kad nei rusai, nei lenkai nėra tatinė mažuma, nes jie atsirado okupacijų ir asimiliacijų būdu Lietuvoje. Tai yra tatinės bendrijos, kurių nariams 1990 m. sutekta Lietuvos pilietybė pagal jų apsisprendimą.Tautinės mažumos yra tik karaimai ir Krymo totoriai, čigonai ir gal dalinai žydai, jeigu jie yra palikuonys žydų (litvakų), gyvenusių iki Sovietų okupacijos Lietuvoje.
V. Stundį. Į Tavę kreipiasi Lietuvos pilies jietis. Nesvarbu , kad jis ir pasivadino slapyvardžiu. Jis teisus ir lietuviškai aiškina , kad lenkai , rusai ir kiti; turintis motinines valstybes , nėra tautinės mažumos.
Ar supratai Lietuvos Seimo sėdėtojau. Ar supratai tėvynės sąj. k. d. partijos (šaikos) sarašini.
Nu gal ir taip, bet kaip sia jusu info prastumti ‘aukstyn’, nes kaip zinia ten daznai buna blogas girdimumas. Jus daznai tai kartojate, ir turbut turite pagrinda tam (tikiu kad taip ir yra)… Gal reikia rasyti seimunams i pasta, bent jau tiems, kurie bent bando siuo klausimu rankas – kojas krutinti…
Įstatymo projektas tiek teisine, tiek politine prasme silpnas ir apskritai kam jis, kai Lietuva yra patvirtinusi Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.
Pagal Konstituciją Lietuvos teritorija yra vientisa – į jokius valstybinius darinius nedalinta, vadinasi valstybinio rango darinio su jame komptiškai gyvenančia tautine mažuma Lietuvoje neturime. Esant minėtai Konstitucijos nuostatai, laikytina, kad kitų tautų asmenų yra gyvenama visoje Lietuvos teritorijoje kaip tokioje. Taigi kam tada Lietuvai reikalingas įstatymas, reglamentuojantis tai ko joje nėra.
Be to, lenkas ir Lietuvos lenkas nėra tą patį subjektą reiškiantys pavadinimai, tai patvirtino ir Lietuvoje viešėdamas Popiežius. Tokiu atveju kyla klausimas, ar Lietuvos lenkai turi savo simboliką. Be to, matyt, tautinių mažumų simbolikos turėtų būti patvirtintos nustatyta tvarka. Akivaizdu, kad jos negalėtų sutapti su valstybiniais kitų tautų simboliais.
Todėl pirmiau turėtų būti išspręstas ir tautinių mažumų simbolių patvirtinimo klausimas.
LIETUVI ,APGINK SAVO KALBĄ nuovisokio plauko okupantų.
Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
(turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis