Liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas toliau svarstė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) brukamus Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus. Šie klausimai vėl buvo įtraukti į Seimo rytinio posėdžio darbotvarkę.
Žiūrėkite Seimo posėdžio tiesioginę transliaciją ČIA (pietų pertrauka iki 15 val.).
Nepaisydama visuomeninių organizacijų, Lietuvos kūrybinių sąjungų, mokslininkų kreipimusi, nekreipdama dėmesio į daugiau kaip 50 tūkstančių piliečių parašų surinkusią peticiją, neatsižvelgdama net į Konstitucinio teismo išvadas bei Lietuvos prezidentės nuomonę valdančiosios koalicijos politinė taryba spaudžiama LLRA ir Lenkijos politikų iš visų jėgų toliau stumia Lietuvai ydingus įstatymo projektus. Šias įstatymais siekiama, kad Lietuvoje būtų įteisinta vardų ir pavardžių rašyba oficialiuose dokumentuose nelietuviškais rašmenimis. Tokiu būdu vietoje įrašo valstybine kalba kai kurių Lietuvos piliečių dokumentuose būtų įrašai lenkų ir kitų kalbų rašmenimis. Taip pat norima įteisinti lenkakalbių gausiau gyvenamose srityse oficialius užrašus lenkų kalba ir įtvirtinti lenkų kalbos statusą šiose teritorijose.
PILDOMA:
8.30 val. prieš prasidedant Seimo posėdžiui piketą prie Seimo surengė „Vilnijos“ draugijos, Sausio 13 brolijos ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos atstovai.
Piketo dalyviai reikalavo atmesti LSDP atstovų įregistruotą Vardų ir pavardžių bei antikonstitucinį LLRA parengtą Tautinių mažumų įstatymo projektus, atmesti Civilinio kodekso bei Švietimo įstatymo pataisas, iškraipančias Lietuvos vietovardžius, gatvių pavadinimus ir de facto įvedančius regionines lenkų ir rusų kalbas. Seimo narius ragino palaikyti ne LLRA bet Valentino Stundžio su kitais Seimo nariais parengtus ir Konstitucijos nepažeidžiančius Vardų ir pavardžių rašymo bei Tautinių bendrijų įstatymų projektus.
Prasidėjus Seimo posėdžiui piketo dalyviai nuėjo į Seimą stebėti posėdžio.
10 val. Prasidėjus rytiniam Seimo posėdžiui TS-LKD frakcijos pirmininkas Andrius Kubilius frakcijos vardu paprašė išimti iš darbotvarkės Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektus. Tačiau Seimo nariai balsavimu šį pasiūlymą atmetė ir klausimai darbotvarkėje liko.
Balsavimo dėl Vardų ir pavardžių rašymo klausimo išėmimo iš darbotvarkės rezultatai:
Už – 41
Prieš – 23
Susilaikė – 54
Balsavimo dėl Tautinių mažumų klausimo išėmimo iš darbotvarkės rezultatai:
Už – 51
Prieš – 18
Susilaikė – 50
11 val. Seimo posėdyje buvo padaryta pertrauka iki 12 val. Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektai turėtų būti pradėti svarstyti apie 12.40 val. Tautinių mažumų įstatymo projektą numatoma svarstyti 13.15 val.
13.32 val. Seimas pradėjo svarstyti Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės iniciatyva įregistruotą lietuvių kalbos statusui prieštaraujantį Vardų ir pavardžių įstatymo projektą XIIP-1653, kuriuo numatoma įteisinti vardų ir pavardžių rašymą oficialiuose dokumentuose ne valstybine kalba.
I.Šiaulienės pristatytą įstatymo projektą savo pasisakymais palaikė Seimo nariai Remigijus Šimašius. Prieš kalbėjo Valentinas Stundys.
Seimas balsuodamas po pateikimo pritarė I.Šiaulienės ir G.Kirkilo Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektui (XIIP-1653).
Už – 57
Prieš – 32
Susilaikė – 12
Taip pat Seimas priėmė protoklinį nutarimą kreiptis išvados į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) dėl šio įstatymo projekto.
Po to buvo svarstomas V.Stundžio ir kitų parengtas alternatyvus Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projektas (XIIP-1675). Seimas po pateikimo pritarė ir jam.
Balsavimo rezultatai:
Už – 49
Prieš – 8
Susilaikė – 24
Žiūrėkite tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašą:
15 val. Po pietų pertraukos Seimas toliau ketino svarstyti LLRA siūlomą Tautinių mažumų įstatymo projektą, tačiau V. Stundžiui TS-LKD frakcijos vardu paprašius šio klausimo svarstymą atidėti ketvirtadieniui, liepos 17 dienai, klausimo svarstymas buvo atidėtas. Už atidėjimą balsavo 33 Seimo nariai, prieš – 23 ir 24 susilaikė. Tačiau, kadangi atidėti buvo prašoma frakcijos vardu, tai balsų atidėjimui pakako.
***
Primename, kad Alkas.lt redakcija palaikydama visuomenininkų susibūrusių į Lietuvių kalbos gynimo sąjunga pilietinę iniciatyvą „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“, įsipareigojo viešinti valstybinį lietuvių kalbos statusą pamynusių Seimo narių pavardes bei nuotraukas.
Po liepos 15 d. balsavimo Seime dėl valstybinės lietuvių kalbos statusą paminančio I. Šiaulienės ir G. Kirkilo Vardų ir pavardžių rašymo įstatymo projekto (XIIP-1653) skelbiamos kandidatų į lietuvių kalbos išdavikus pavardės (tai asmenys kurie balsavo už šį projektą ir nepalaikė alternatyvinio valstybinės kalbos statuso nepažeidžiančio projekto):
Balsavusieji už abu alternatyvius įstatymo projektus seimo nariai:
| 1 | Juodka Benediktas | LSDPF |
| 2 | Kuodytė Dalia | LSF |
| 3 | Masiulis Eligijus | LSF |
| 4 | Matulevičius Vytautas Antanas | MG |
| 5 | Miškinienė Kristina | LSDPF |
| 6 | Žakaris Edvardas | LSDPF |
Piketas prie Seimo ir įvykiai Seime liepos 15 d. J.Česnavičiaus nuotraukose:
Pritariu piketo dalyviams o ypač Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungai. Ko gero prie seimo akinių daužyti nebeužteks. Kumščiai jau gniaužiasi.
O kur Vilniaus sąjūdis?
Iš plenarinių posėdžių
EN
Seimas svarstys projektus dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose
2014 m. liepos 15 d. pranešimas VIR
Seimo narė Irena Šiaulienė parlamentui pristatė Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą ir Civilinio kodekso pataisas (Nr. XIIP-1653, Nr. XIIP-1654), kuriomis siekiama užtikrinti vardo ir pavardės, kaip pagrindinių asmens tapatybės žymenų, teisinę apsaugą, taip pat teisę į bendrą šeimos pavardę.
Kaip pabrėžiama dokumento aiškinamajame rašte, Lietuvos Respublikai tapus Europos Sąjungos, NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, vykstant asmenų migracijai, daugėjant Lietuvos Respublikos piliečių, sudarančių santuokas su kitų valstybių piliečiais ir įgyjančių nelietuviškos formos pavardes, bei tokiose santuokose gimstančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, būtina užtikrinti galimybę asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose asmenvardžius rašyti autentiškomis formomis (lotyniško pagrindo rašmenimis). „Priešingu atveju nelietuviškos formos asmenvardžius perrašant lietuviškais rašmenimis, tokiems asmenims atsiranda daug problemų įrodant savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, kurio nelietuviškos formos pavardę asmuo teisėtai įgijo, reguliuoti turtinius ir kitus civilinius santykius“, – teigiama dokumente.
Teikiamu įstatymo projektu numatoma nustatyti vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose pagrindinius reikalavimus. Pagal projektą dokumentuose asmens vardas ir pavardė būtų rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus numatytas išimtis.
Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka galėtų būti rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis, šio piliečio vardas jo prašymu šių taisyklių nustatyta tvarka būtų rašomas tokiais pat rašmenimis.
Užsienio valstybės piliečio ir asmens be pilietybės vardas ir pavardė būtų rašomi laikantis šių reikalavimų: vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus nurašomi paraidžiui; vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis; jeigu tame pačiame šaltinyje yra vardo ir pavardės įrašai ir lotyniško, ir nelotyniško pagrindo rašmenimis, į kitus dokumentus paraidžiui nurašomi įrašai lotyniško pagrindo rašmenimis. Vyriausybei numatoma pasiūlyti iki šio įstatymo įsigaliojimo parengti ir patvirtinti Vardų ir pavardžių rašymo taisykles.
Seimas taip pat ėmėsi svarstyti Seimo nario Valentino Stundžio pateiktą alternatyvų Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą (Nr. XIIP-1675), kuriuo siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos piliečiams visais atvejais kaip pagrindinė būtų naudojama lietuviška asmenvardžių forma, tačiau asmens pageidavimu kaip papildoma informacija galėtų būti įrašoma ir asmenvardžio grafinė forma to asmens pasirinkta kalba.
Lietuvos Respublikos pilietybę įgijusiems asmenims, kurie turėjo nelietuvišką vardo ir (ar) pavardės formą, ši forma būtų įrašoma papildomai. Sutuoktiniams bei jų palikuonims, kurie įgijo užsieniečių ar asmenų be pilietybės pavardės formą, ši forma taip pat būtų įrašoma kaip papildoma informacija, tačiau kaip pagrindinė oficiali forma būtų išsaugojama lietuviškai perrašyta atitinkamos pavardės forma. Įstatymas nustatytų ir pareigą Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms nurodyti asmens vardo ir pavardės lietuvišką formą net ir tais atvejais kai jų sudaromuose ar išduodamuose dokumentuose nurodomi asmenys nėra Lietuvos Respublikos piliečiai.
Po pristatymo už I. Šiaulienės pateiktus teisės aktų projektus balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 32, susilaikė 12 parlamentarų. Seimo nario V. Stundžio pristatytą projektą parėmė 49 Seimo nariai, prieš balsavo 8, susilaikė 24 parlamentarai. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Taip pat Seimas bendru sutarimu paprašė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rudens sesijoje.
Rimas Rudaitis
Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius, tel. (8 5) 239 6132, el. p. [email protected]
Šitas tai pats kiečiausias: “vardas ir pavardė, dokumento šaltinyje įrašyti nelotyniško pagrindo rašmenimis, į dokumentus perrašomi lietuvių kalbos rašmenimis”, kas reiškia, kad – rusai “originaliai” teisės savo vardų/pavardžių rašyti NETURĖS 🙂 Ir kaip tada galios LR Konstitucijos nuostata, kad visi LR piliečiai lygūs ir negalima nei diskriminuoti, nei teikti privilegijų dėl tautybės?
Na va, vel atidėjo rytojui…..
Indomu, kas čia ką žaidžia 🙂
Wikipedia:
“Manoma, kad upės pavadinimas ir šalia esančios gyvenvietės Livo pavadinimas yra baltiškos kilmės, kilęs nuo žodžio reiškiančio šlapią, pelkėtą, klampią vietą. Tai atspindi ir aplink šią vietovę esančios pelkės. Panašią upės pavadinimo kilmę turi ir Lietuvoje tekanti upė Lėvuo.”
Livecas yra kairysis Bugo intakas ir teka tarp Vyslos ir Bugo. Eugenijus Jovaiša knygoje “Aiščiai. Kilmė” teigia, kad nuo seniausių laikų iki 800-ųjų metų į rytus nuo Vyslos per visą jos ilgį gyveno baltai. XII-ajame amžiuje Livecu ėjo siena tarp Voluinės kunigaikštystės ir Lenkijos. Tačiau, manoma, kad Liveco apylinkėse tebegyveno Jotvingiai. XIII-ajame amžiuje lietuviai ir jotvingiai sugriovė Jazdovo pilį (dabar Varšuva). Po to LDK ir Lenkijos siena taip pat buvo nustatyta Liveco (Lėvens?) upe.
**********************************************************************************************************************************
14 straipsnis
Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
***********************************************************************************************************************************
Balsavusieji už yra valstybės perversmo dalyviai.
********************************************************************************************************************************
114 straipsnis. Valstybės perversmas
1. Tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme,
baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvidešimties metų.
***********************************************************************************************************************************
dalis straipsnių tėra FIKCIJA, realybėje nebenaudojami, nė karto nepanaudoti, kitaip sakant netaikomi gyvenime
aš pridėsiu: seimo posėdžiuose nedalyvaujantys seimo nariai savaime yra nusikaltėliai, nes
dalyvauti įstatymų leidyboje įpareigoti būtent 141, o ne dalis seimo narių
Tai ką išvardinai yra perversmo ženklai, taip pat.
Referendumo sužlugdymas – ženklas apie valstybės perversmą, taip pat.