Lapkričio 18 d. 11 val. Seimo spaudos konferencijų salėje įvyko Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių Valentino Stundžio ir Vytauto Juozapaičio spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“.
Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.
Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus. Nuoroda į klausimų uždavimo sistemą (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA.
„Po to kai Seime po pateikimo buvo pritarta Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektui viešojoje erdvėje pasirodė nemažai pranešimų neteisingai aiškinančių šio įstatymo nuostatas ir klaidinančių visuomenę. Todėl siekdami išsklaidyti su šiuo įstatymu susijusias neapgristas interpretacijas ir abejone spaudos konferencijoje pristatysime svarbiausias naujojo įstatymo nuostatas ir atsakysime į visus klausimus“ – Alkas.lt redakcijai prieš spaudos konferenciją sakė vienas iš šio įstatymo rengimo darbo grupės narių, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Valentinas Stundys.
Primename, kad lapkričio 13 d. Seimas svarstė ir po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projektui XIIP-558:
Projekte numatoma, kad teisės aktuose, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentuose, registruose, kelio ženkluose, taip pat kitais norminių teisės aktų nustatytais atvejais vartojami oficialieji Lietuvos vietovardžiai. Neoficialūs vietovardžiai viešuosiuose užrašuose galėtų būti teikiami Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Pagal projektą, Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.
Valstybinės kalbos įstatymo projekte taip pat numatoma, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose bei išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Taip pat, kad Lietuvos piliečiams vardai ir pavardės suteikiami ir keičiami atsižvelgiant į vyriškosios ir moteriškosios formų skirtumus, jeigu tie skirtumai yra tam tikros kalbos vardų ir pavardžių gramatinė ypatybė.
Šiuo metu valstybinės kalbos klausimus – apsaugą, vartojimą, taisyklingumą, puoselėjimą – reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymas.
Konstitucinio įstatymo projektą dėl valstybinės kalbos parengė darbo grupė, sudaryta dar 2005 metais, vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl lietuvių kalbos politikos ir perspektyvų Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare“.
Konstitucinių įstatymų svarstymo ir priėmimo tvarka yra sudėtingesnė nei paprastų įstatymų. Pagal Seimo statuto nuostatas Konstitucinio įstatymo projektas yra laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių – 71 Seimo narys. Konstitucinio įstatymo projektas dėl konstitucinio įstatymo pakeitimo ar papildymo laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių – 85 Seimo nariai.
Šiuo metu į Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašą įrašyti 10 konstitucinių įstatymų. Konstitucinių įstatymų institutas yra skirtas reguliuoti reikšmingiausius visuomeninius santykius tam, kad būtų užtikrintas didesnis šių santykių stabilumas, pasireiškiantis aukštesniais jų teisinės apsaugos standartais.
Spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašas:
iš “šio” projekto (prožekt” – deja be kabių)
paskirtis ir taikymas:
reglamentuoja
kontrolę
nereglamentuoja
religinių
institucijoms
privatiesiems
juridiniams
fiziniams
filialams
reglamentuojama
interesais
informavimu
norminių
aktų
nereglamentuoja
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Bendrinė lietuvių kalba – taisyklinga ir funkcionali…
AR PO per PRIE ką nors
dar pridurti… funk-funk-funk-
cionuojantiems..
funk-cijonieriams
“pro-žektoriams”
Šis įstatymas taip kaip retas tinklas- turi daug didelių akučių, kuriose gali užkliūti tik krokodilai, o žuvis – tik retai.
3 straipsnis. Lietuvių kalbos statusas
1. Lietuvių kalba yra valstybinė kalba. (tai reikia nenukelti tolyn reikalavimo, kad “Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi mokėti lietuvių kalbą ir ją gerbti.”)
2. Visos kitos Lietuvos Respublikoje vartojamos kalbos yra užsienio kalbos, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. (tai kažkam rūpi, kad įstatymuose būtų nustatyta kitaip)
4 straipsnis. Asmenų kalbinės teisės ir pareigos
1. Kiekvienas asmuo Lietuvos Respublikoje turi teisę vartoti lietuvių kalbą ir gauti ja informaciją visose viešojo gyvenimo srityse neapeliuodamas į šią teisę (ačiū partijai ir pravitelstvai už suteiktą teisę Lietuvos Respublikoje vartoti lietuvių kalbą) .
7 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų santykiai su juridiniais ir fiziniais asmenimis
1. Viešojo administravimo žodžiu ir raštu kalba yra lietuvių kalba, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį (tai taip ir parašykit- nors “Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi mokėti lietuvių kalbą ir ją gerbti”, tačiau visi, kurie nenorės kalbėti lietuviškai pasinaudokit 4 dalies išimtimi) .
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai savo noru gali žodžiu bendrauti su fiziniais asmenimis abiem šalims priimtina kalba (nieko nėra geriau už išimtis :).)
8 straipsnis. Išsilavinimas
2. Valstybinėse ir savivaldybių švietimo įstaigose mokoma ir mokymosi pasiekimai tikrinami lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis (nieko nėra geriau už išimtis :).).
13 straipsnis. Reikalavimas mokėti lietuvių kalbą
1. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai (ne tik darbuotojai, o ir “Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis turi mokėti lietuvių kalbą ir ją gerbti.”), prekes tiesiogiai parduodantys ar paslaugas tiesiogiai teikiantys kitų viešųjų ir privačiųjų juridinių asmenų darbuotojai, kiti asmenys, kurių veiklai taikomos šio įstatymo nuostatos, turi mokėti lietuvių kalbą.
14 straipsnis. Vardai ir pavardės
1. Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų sudaromuose ir išduodamuose asmens ar kituose dokumentuose rašomi lietuviškais rašmenimis, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis (nieko nėra geriau už išimtis :).).
17 straipsnis. Viešieji užrašai
Atrodo, kad jau Vilniaus apskrities administracija jau diegia šį straipsnį: “LLRA valdomose savivaldybėse gatvių pavadinimai ant namų galės būti kokiomis tik nori kalbomis, jei gatvės pradžioje ir pabaigoje bus pastatyti stulpeliai su lietuviškai užrašytu gatvės pavadinimu” . Jeigu kam nepatinka, tai žiūrėkit “išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis” 🙂
ai,gal padarom isimti-uzteks vieno stulpelio apskrity..o gal Vilniuj..o gal Lietuvoj.. :/ ?
o lietuviams jie irgi daro tokias pacias isimtis ?
O kalbininkė Vaicekauskienė dėjo ant lietuvių kalbos. Šios dienos “Žinių radijo” laidoje.
7 str., nustatančio valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų santykiai su juridiniais ir fiziniais asmenimis, dalys:
1. Viešojo administravimo žodžiu ir raštu kalba yra lietuvių kalba, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą išimtį.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojai savo noru gali žodžiu bendrauti su fiziniais asmenimis abiem šalims priimtina kalba.
Taigi, 1-oje dalyje kalbama apie administravimo kalbą, o 4-oje – apie bendravimo kalbą. Akivaizdu, kad administaravimas ir bendravimas netapatūs dalykai – šias straipsanio dalis sieti išimtimis nėra logikos, jose reglamentuojami skirtingi dalykai. Todėl 1-osios dalies išimtimi 4-oji dalis būti negali.
Apskritai kalbos įstatyme labiau tiktų vietoje “bendravimo” sakyti “kalbėtis su aptarnaujamaisiais” (4 d.), be to, dėl “gali”, tai ši nuostata turėtų būti formuluojama : “gali, bet neprivalo”…
AČIŪ už supratimą.