Beveik 70 proc. jaunuolių dažnai arba labai dažnai patiria stresą. 57 procentus jaunuolių stresas demotyvuoja, todėl jie mažiau linkę aktyviai dalyvauti mokymosi procese. Šie rezultatai gauti išanalizavus 159 apklausų anketas, kurios buvo surinktos įgyvendinant „Veiklus jaunimas“ programos remiamą projektą „Youth stressed out – check this out!“. Apklausoje dalyvavo 17-24 metų amžiaus jaunuoliai tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje.
„Didžiausi streso šaltiniai jaunimui yra žodiniai atsiskaitymai prieš auditoriją, nepasiruošimas pamokoms ir netikėti testai. Nuolatinis stresas paveikia ir bendrą mokymosi įstaigos (mokyklos ar universiteto) atmosferos vertinimą. Pastarasis vertinimas rodo, kad nepaisant streso merginos Lietuvoje yra pakankamai susidomėjusios pačiomis studijomis, skirtingai nuo merginų, vaikinai džiaugsmą patiria tiesiog būdami mokyklos patalpose bei užsiimdami ne su mokslu susijusiomis veiklomis“, – sako Lietuvos jaunimo centro savanorė Ieva Vasionytė.
Praėjusių metų lapkritį atlikta apklausa atskleidė, kad 41 proc. jaunuolių mokyklose ir universitetuose jaučiasi pavargę ir tik 23 proc. domisi veiklomis. Net 9 proc. moksleivių nurodė, kad jaučia baimę švietimo įstaigose. Beje, ši tendencija labiau išreikšta Lenkijoje. Kita vertus, lietuviai mokykloje jaučiasi labiau pavargę (47,6 proc. moksleivių Lietuvoje ir 37 proc. Lenkijoje).
„Streso šaltiniai yra pakankamai skirtingi. Pavyzdžiui, Lenkijoje 26 proc. moksleivių stresą kelia pačios studijos, 17 proc. – sveikatos problemos, o 12 proc. – aplinkos pakeitimas (persikraustymas, mokyklos pakeitimas ir pan.). Lietuvoje pačios studijos kelią stresą 42 proc. studentų, 13 proc. – pinigų trūkumas, 12 proc. – šeimyniniai rūpesčiai“, – sako Iga, Europejski Dom SpotkaD – Fundacja Nowy Staw savanorė.
Apklausos organizatorių nuomone, rezultatai atskleidė, kad Lietuvos ir Lenkijos švietimo sistemoje esama esminių spragų. Stresas ne tik demotyvuoja, tačiau sukelia ir nepageidautinų fiziologinių simptomų, bei verčia jaunuolius pačius ieškoti streso mažinimo būdų. Pastarieji ne visuomet sukelia teigiamas pasekmes.
„Jaunuoliai nurodė šiuos pagrindinius streso simptomus: 14 proc. jaunuolių patiria dėmesio koncentracijos problemas, 13 proc. jaunuolių dreba kūnas, 11 proc. stresas sukelia skrandžio skausmus. Pastarasis simptomas dažnesnis Lenkijoje, o Lietuvoje jaunuoliams dažnesnis reakcijos sulėtėjimo simptomas. Šį simptomą daugiausiai nurodė vaikinai“, – sako Lietuvos jaunimo centro savanorė Modesta Šopaitė.
Apklausa rodo, kad respondentai stresą įveikia pramogomis. 20,7 proc. apklaustųjų žiūri televizorių, skaito, žaidžia kompiuteriu, klauso muzikos, naršo internete ar eina į vakarėlius. Lietuvoje 22 proc. vaikinų renkasi sportą, 18 proc. – hobį.
„Kiek šokiruojanti žinia, kad net 15 proc. merginų su stresu kovoja rūkymu. Šis skaičius yra žymiai didesnis nei tarp vaikinų“, – sako Natalija, savanorė iš Lenkijos. – „Lenkijoje kova su stresu dažnesnė valgant. Būtent tuo, be pašnekesių su artimaisiais, užsiima merginos. Vaikinai, kaip ir Lietuvoje, renkasi sportą“.
Apklausa atlikta Lietuvos jaunimo centro ir Europejski Dom SpotkaD – Fundacja Nowy Staw.
