Turime stengtis, kad jaunimas pasiliktų Lietuvoje

Valstybinės institucijos užmerkia akis prieš mokslo sistemos trūkumus. Aukštojo mokslo įstaigose ruošiamas neadekvatus specialistų kiekis, o populiariąsias specialybes baigę jaunuoliai priversti laimės ieškoti svečiose šalyse. Na, o paklausius specialistus ruošiantys universitetai už modernėjančias auditorijas, tiesioginį studentų ir mokslinių tyrimų rėmimą dėkingi verslo sektoriui. Viena tokių socialiai atsakingų kompanijų – „Arvi“ įmonių grupė – ilgus metus investuoja į studijų kokybę ir būsimų specialistų kompetenciją.

Paruošiame per daug vadybininkų, teisininkų ir socialinės sferos specialistų

„Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja kiek iškreiptos formos mokslų sistema, kuomet vienu metu paruošiame begalę vadybininkų, teisininkų bei įvairių socialinės sferos specialistų. Realus jų poreikis yra daug mažesnis, tad po studijų darbų nerandantys jaunuoliai bando persikvalifikuoti arba paprasčiausiai emigruoja,“ – dėl keletą metų besitęsiančio proceso nerimauja A. Tamošiūnas. Per 20 Lietuvos ir užsienio įmonių jungiančios grupės viceprezidentas tikina, kad šiuo metu Lietuvai ypač trūksta gabių inžinierių, agronomų ir kitų žemės ūkio specialistų, bet šių diplomų įgijimas nėra tinkamai skatinamas.

„Kiekvienoje sferoje turi dirbti profesionalai. Ten, kur reikalingas, tarkim, agronomas, savo vietą sunkiai ras meno, sporto ar kultūros žmogus. Protingas darbuotojas gali prisitaikyti prie jam nepažįstamos ar svetimos srities, bet tam vėlgi reikalingi papildomi mokymai. Juk būtina susipažinti tiek su terminologija, tiek su darbo specifika. Išsilavinimas nėra vien tik informacijos kratinys, tai – atitinkamų žinių sistema, sudėliota reikiama tvarka, su konkrečia filosofija bei požiūriu į gyvenimą.“

Reikia stengtis, kad jaunimas pasiliktų Lietuvoje

Netinkamas būsimų darbuotojų ruošimo mechanizmas neša dar vieną opią problemą. „Stebiu, kaip bręsta didžiulė problema, kuomet švietimo sistema orientuojama į kosmopolitizmą. Jaunimą auklėjame būti pasaulio piliečiais ir vis mažiau kalbame apie patriotiškus jausmus,“ – mintimis dalinasi pašnekovas, atstovaujamos įmonių grupės stiprybe vadinantis tai, kad visi kompanijos savininkai yra lietuviai. „Žmogus, gyvenantis tėvynėje, negali elgtis blogai. Jis kuria saugias darbo vietas, neteršia aplinkos, stengiasi dirbti taip, kad nebūtų gėda prieš savo kaimyną. Stebintys dabartinę situaciją žino, kad žemės ūkyje didžiausios problemos kyla būtent dėl užsienio kompanijų veiklos.“

A. Tamošiūnas, kaip pagrindinę valstybės vertybę, išskiria jaunąją kartą. Pasak pašnekovo, meilė tėvynei turėtų būti skiepijama tiek šeimoje, darželyje, mokykloje, tiek kolegijoje ar universitete. „Reikia taip įtvirtinti jaunus žmones, kad kuo daugiau jų liktų Lietuvoje. Turime padėti rasti savo vietą po saule, suteikti galimybę augti bei tobulėti, kaip žmonėms ir kaip specialistams.“

Užsienio universitetai ruošia ne vien tik genijus

Tik suteikiant geras mokymosi ir gyvenimo sąlygas galima sulaikyti jaunimą nuo emigravimo. Tuo suinteresuota „Arvi“ įmonių grupė bendrauja su įvairių pakopų mokslo įstaigomis. Plataus profilio pagalba teikiama gimnazijoms, kolegijoms ir universitetams. A. Tamošiūnas mini Aleksandro Stulginskio universitetą – šios mokslo įstaigos studentai noriai laukiami grupės įmonėse.

„Vasaros metu pas mus darbuojasi nemažai studentų. Tokių, praktiką atliekančių jaunuolių, šiais metais suskaičiavome per penkiasdešimt. Leidžiame išbandyti jėgas žemės ūkyje, o norintiems ir galintiems dirbti šioje srityje pasiūlome pasilikti. Visgi natūralu, kad atsiranda ir tokių, kurie per praktikai skirtą laiką pamato, kad juos labiau domina mokslinis darbas arba išvis kitokia veikla,“ – atvirauja pašnekovas, primindamas, kad moderniajam žemės ūkiui reikalingi ir biotechnikos, selekcijos, informacinių ir nano technologijų specialistai.

Vyras džiaugiasi, kad šalia tokių aukštojo mokslo įstaigų kaip Aleksandro Stulginskio universitetas kuriamos didelės mokslo tyrimų bazės, kur Lietuvos jaunimui suteikiamos plačios galimybės siekti žinių pačiame aukščiausiame lygyje. „Garsieji pasaulio universitetai savo vardu gali pritraukti itin gabų jaunimą, tad sudaromas įspūdis, kad juose ruošiami vien tik genijai. Manau, kad mūsų šalies dėstytojai yra pakankamai aukšto, arba netgi aukštesnio, lygio, nei daugumos prestižinių įstaigų, tad dėl studijų kokybės abejoti nevertėtų.“

Dėl verslo sektoriaus ženkliai gerėja studijų kokybė

A. Tamošiūnas kadaise pats studijų dienas leido vos už keleto kilometrų nuo Kauno esančiame universiteto miestelyje. Šiuo metu jis minimas ir kaip vienas iš universiteto dėstytojų bei mecenatų.

Absolventų klubui „Alumni“ priklausantis vyras džiaugiasi, kad dėl verslo sektoriaus studijų kokybė kasmet ženkliai gerėja. Tam įtakos turi modernizuojamos auditorijos, tiesioginis studentų bei mokslinių tyrimų rėmimas. „Kasmet siūlome bakalauro bei magistro darbų temas. Džiaugiamės rimtai dirbti pasiruošusiais studentais, įsigilinančiais į rašto darbų objektus. Kadangi naujausi moksliniai tyrimai reikalauja didelių investicijų, būtent šie jauni žmonės padeda įmonei būti naujausių mokslo ir technologinių idėjų smaigalyje.“