Europos Komisija nagrinėjusi Lenkijos piliečio peticiją dėl Lietuvos Švietimo įstatymo pataisų pareiškė, kad neįžvelgia Europos Sąjungos (ES) teisės aktų pažeidimų ir nurodė negalinti nagrinėti šių tautinių mažumų keliamų klausimų.
Tokį Europos Komisijos (EK) atsakymą gavo Europos Parlamento (EP) peticijų komitetas, šią savaitę turėjęs svarstyti šį klausimą, bet jį atidėjęs. Panašų atsakymą EK, kuri yra vykdomoji ES institucija, buvo jau pateikusi ir šį pavasarį.
Peticijos autorius lenkas Tomašas Snarskis (Tomaszas Snarski) apskundė Lietuvą dėl Lietuvoje priimtų švietimo įstatymo pakeitimų esą diskriminuojančių lenkų tautybės Lietuvo piliečius. Jis taip pat skundėsi tuo, kad iki šiol yra nepatenkinti lenkų reikalavimai leisti Lietuvoje vietovardžius ir gatvių pavadinimus bei pavardes dokumentuose rašyti lenkiškais o ne lietuviškais rašmenimis.
Tačiau EK dar kartą pareiškė, kad šie klausimai nėra susiję su Europos Sąjungos teisės įgyvendinimu ir yra kiekvienos valstybės vidaus reikalas.
EK taip pat priminė ES Teisingumo Teismo sprendimą, kuriame buvo pasakyta, kad „teisės vartoti savo vardą mažumos kalba nebuvimas negali trukdyti ES piliečiui naudotis judėjimo teisėmis“.
Pagal priimtas Lietuvos Švietimo įstatymo pataisas, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorijos ir Lietuvos geografijos turi būti mokoma lietuvių kalba. Šiame įstatyme taip pat yra numatyta, kad ateityje bus suvienodinti lietuvių kalbos egzaminas lietuviams ir tautinių mažumų atstovams.
Jau daug kartų buvo priminta, kad išskyrus Lenkija vienintelė valstybė pasaulyje yra Lietuva, kurioje lenkiškai galima įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos.
Susiję straipsniai:
- Tautininkai toliau siekia, kad dėl ženklių rinkimų įstatymo pažeidimų būtų kreiptasi į Konstitucinį teismą
- D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
- V.Landsbergis paragino partijos bendražygius vėl siekti Lenko kortos teisinio įvertinimo
- Lenkų intelektualai R. Sikorskį ragina neužmerkti akių blogiui Lietuvoje
- Lietuvos ir Lenkijos ekspertai Augustave toliau diskutuos dėl tautinių mažumų švietimo
- I.Gasperavičiūtė. Švietimo ekspertų komisijos darbo rezultatas – politikų užsakytas
- K.Garšva. Ko siekia Lenkija Lietuvoje?
- A.Medalinskas: Lietuvoje nėra radikalaus nacionalizmo pavojaus
- R.Maceikianiecas: Vilnius ir Šalčininkai – Lietuvoje, bet tartum ne visai
- Ambasadoriaus laiškas „The Economist“: lenkų mažuma Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas
- A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
- R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
- D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)
- K. Garšva. Nepagrįstos Lenkijos pretenzijos Lietuvai
- Ž. Makauskienė. Latvijos rusai „padės“ Lietuvos lenkams?
- Lapkričio 6 d. Seimas svarstys ar kreiptis į Konstitucinį teismą dėl Seimo rinkimų teisėtumo
- Prezidentė kreipėsi į Konstitucinį teismą dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo
- Seime vyks V Lietuvos ir Latvijos forumo suvažiavimas
- Ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija? (audio)
- G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
- A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma
- Visuomeninis A.Kubiliaus patarėjas raginamas atsiprašyti Seimo pirmininkės (video)
- Lietuvos radijo laida „Toks gyvenimas“ apie Lietuvos ir Lenkijos santykius (tiesioginė transliacija)
- 10 Lietuvos europarlamentarų kviečia R.Sikorskį bendradarbiauti
- Baltijos valstybių Prezidentai aptarė bendrus veiksmus stiprinant Baltijos šalių nepriklausomybę ir saugumą
- A.Ažubalis apie santykius su Lenkija: mums nereikia „vyresniojo brolio“
- Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
- Dėl tautininkų prašymo panaikinti rinkimų rezultatus LVAT yra kitos nuomonės nei VRK, Seimo valdyba bei Prezidentė
- Studijų ir mokslo plėtros 2013–2020 m. programoje numatyti ambicingi tikslai
- Nobelio taikos apdovanojimą Lietuvos vadovė atsiims drauge su kitais Europos lyderiais
Pagal Lietuvos lenkų keliamas pretenzijas Lietuvos vyriausybei,susidaro įspūdis,kad jie,gyvendami Lietuvoje,norėtų jaustis lyg gyvenantys Lenkijoje.Pagal Lenkijos valdžios keliamas pretenzijas Lietuvai,susidaro įspūdis,kad Lietuvą jie pradeda laikyti Lenkijos vaivadija.Ar,keldami nepagrįstus reikalavimus Lietuvai,taip lenkai “atsidėkoja” jai už sukurtą didžiausią lenkiškų mokyklų tinklą už Lenkijos ribų?! Apmaudu darosi,kad toki dalykai vyksta.
Bet čia įdomesnis variantas yra tame, kad kitos valstybės pilietis kišasi į svetimos valstybės reikalus. Čia jau tarptautinės teisės reikalai.
„Europos Parlamento (EP) peticijų komitetas, šią savaitę turėjęs svarstyti šį klausimą, bet jį atidėjęs“
įdomu, kodėl jie atidėjo? Ar kažkam tame komitete reikėjo ne tokio EK atsakymo? Gal EP Peticijų komitetas nenori tam lenkui perduoti tokio atsakymo, todėl bandys sukurpti kokią nors demagogiją nuo savęs?
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas "Tautinė mažuma" Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis