Vasario 10-ąją po beveik visą dieną trukusių svarstymų ir diskusijų Lietuvių literatūros ir tautosakos institute išrinktas praėjusiųjų metų kūrybiškiausių knygų dvyliktukas. Į jį šįkart pateko (abėcėlės tvarka): Juozo Erlicko fantasmagorija „Išeinu iš krašto“, (Tyto alba), Valdo Gedgaudo eilėraščių knyga „Stiprėjanti juoda“ (Homo liber), Romualdo Granausko novelių apysaka „Šventųjų gyvenimai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Jono Kalinausko eilėraščių knyga „Mano sodo vagis“ (Kauko laiptai), Aido Marčėno eilėraščių knyga „Tuščia jo“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), Kęstučio Navako „Lorelei: 50 meilės laiškų + 50 meilės eilėraščių“ (Kitos knygos), Sigito Parulskio esė knyga „Mano tikėjimo iltys: tekstai, atsiradę iš stebėjimo, patirties ir vaizduotės“ (Alma littera), Paulinos Pukytės trumposios prozos knyga „Bedalis ir labdarys“ (Apostrofa), Undinės Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai“ (Baltos lankos), Andriaus Tapino fantastinis romanas „Vilko valanda“ (Alma littera), Dovilės Zelčiūtės eilėraščių knyga „Džuljetos suknelė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) ir Agnės Žagrakalytės romanas „Eigulio duktė: byla F 117“ (Tyto alba).
LLTI Šiuolaikinės literatūros skyriaus, rengiančio dvyliktuko rinkimus, mokslinių tyrimų objektas – šiuolaikinė lietuvių literatūra, tad šio skyriaus mokslininkai dvyliktuko rinkimams ruošiasi ištisus metus. Dvyliktukas renkamas ir premija už kūrybiškiausią knygą skiriama nuo 2003-iųjų, tačiau naujausios lietuvių literatūros aptarimus Šiuolaikinės literatūros skyrius pradėjo rengti dar 1996 m. Tiesa, tada išleidžiamų knygų kiekiai dar nebuvo tokie dideli kaip dabar. Šiųmetį aptarimą literatūros tyrėjai pavadino „Literatūros laukas ir palaukės“.
Kaip informavo Šiuolaikinės literatūros skyriaus vadovė dr. Loreta Jakonytė-Kvedarienė, per 2013-uosius išleista iš viso apie 500 lietuvių autorių knygų, o į naujausios lietuvių literatūros aptarimo lauką pateko maždaug šimtas iš jų. Aptarimo metu literatūrologai siūlė kiekvienas savo dvyliktuką, ir iš viso į šį kūrybiškiausių knygų sąrašą pretendavo trisdešimt kūrinių.
Kaip teigė vienas iš konkurso organizatorių prof. Algis Kalėda, per 2013-uosius Lietuvos leidyklos pateikė didžiulę knygų įvairovę, ir joje buvo galima rasti neblogai parašytų tekstų, kuriuos malonu skaityti. Kai kurių knygų svarstymo teko atsisakyti – pavyzdžiui, todėl, kad originalas pasirodė užsienio kalba, kaip kad Grigorijaus Kanovičiaus romanas „Miestelio romansas“.
Pasak literatūrologo dr. Rimanto Kmitos, tema, vienijanti visą išrinktąjį dvyliktuką, galėtų būti įvardyta kaip sugrįžimo tema. „Romualdas Granauskas nuo romano ir kitų žanrų sugrįžo prie novelės, Aidas Marčėnas nuo savo japonizmų grįžo prie tikros vakarietiškos lyrikos, Sigitas Parulskis grįžo prie provokatyvaus kalbėjimo ir mažiau į popkultūrą orientuotų tekstų, Dovilė Zelčiūtė naujojoje knygoje taip pat lyg grįžta prie savo geriausių tekstų, Agnė Žagrakalytė grįžta prie savo giminės šaknų…“ – kalbėjo R. Kmita.
Sugrįžimo motyvas esą akivaizdus ir kitose, į dvyliktuką nepatekusiose, knygose: pavyzdžiui, pirmosios knygos „Namas su paukščio ženklu“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla) autorė Dovilė Kuzminskaitė atsigręžia į klasikines poezijos formas, Antano Gailiaus eilėraščių rinkinys pavadintas „Penkiapėdžio sugrįžimas“.
Literatūrologė Jūratė Sprindytė papildė kolegą paminėdama ir kitų naujausios lietuvių literatūros tendencijų – novelistikos, populiariosios prozos sustiprėjimą, esė žanro išsisėmimą arba susmulkėjimą, užsienietiškų realijų įsiskverbimą į mūsų literatūrą, emigracijos, kelionių temų suvešėjimą.
Kalbėdama apie prozą, J. Sprindytė apgailestavo, kad lietuvių romanams vis dar stinga geros, tvirtos struktūros. Savo ir kolegų vardu literatūrologė pasidžiaugė, kad neabejotinas novelės meistras R. Granauskas sugrįžo prie šio žanro. „Knygoje Šventųjų gyvenimai“ R. Granausko pasakotojo žvelgimas į pokarį – labai neutralus, tuo jis išsiskiria iš gausios gana egocentriškos memuaristinio pobūdžio literatūros. Jis neskelbia jokių vertinimų, o perteikia patį gyvenimą.
„Šventieji“ šiose novelėse – tai paprasti žmonės, kurie be jokių deklaracijų elgiasi taip, kaip jiems liepia vidinis įstatymas, vidinė moralė. Etinė dimensija šioje knygoje yra labai stipri. Kūrinys unikalus tuo, kad R. Granauskas sugebėjo į pokarį pažvelgti visiškai naujai. Knyga sukelia tikrą katarsį, ką retai geba padaryti šiuolaikinė literatūra,“ – įžvalgomis dalijosi J. Sprindytė.
Kitas literatūros tyrėjų aukštai įvertintas kūrinys – tai U. Radzevičiūtės romanas „Žuvys ir drakonai“. Autorės, besilaikančios nuošaliai nuo lietuvių literatūros tradicijos, romaną konkurso vertintojai išskyrė ne tik dėl jo ypatingos stilistikos, bet ir dėl universalios, aktualios problematikos.
Aukšto įvertinimo susilaukė ir S. Parulskio knyga „Mano tikėjimo iltys“ už savo pilietiškumą, dygumą, provokatyvumą, plačią temų aprėptį. Daugiausiai diskusijų ir priekaištų dėl nesuvaldytos struktūros susilaukė Agnės Žagrakalytės romanas „Eigulio duktė: byla F 117“, bet vis dėlto buvo įvertintas už iškeltą giminės istorijos problematiką ir jaunos autorės norą į ją gilintis.
Apžvelgdama praėjusių metų poezijos tendencijas, literatūrologė Elena Baliutytė-Riliškienė įvardijo A. Marčėno eilėraščių rinkinio „Tuščia jo“ ypatybę – siekį vėl „sustyguoti“ pasaulį, atkurti jo visumą, o tai, pasak mokslininkės, ir yra lyrikos esmė.
D. Zelčiūtės knyga „Džuljetos suknelė“ buvo įvertinta kaip itin kokybiška ir konceptuali šios autorės kūrybos kontekste. Iš 2013 m. poezijos debiutantų E. Baliutytė-Riliškienė išskyrė D. Kuzminskaitę, R. Brundzaitę („Drugy, mano drauge“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla), D. Tamošauskaitę („Vabalai“, Versus aureus).
Literatūrologė prof. Aušra Jurgutienė, aptardama dvyliktuko prozą, įžvelgė vadinamosios posthumanistinės (keliančios humanistinės pasaulėjautos krizės problemas) prozos tendenciją, jai priskirdama S. Parulskio esė rinkinį, U. Radzevičiūtės romaną, kita vertus, atrado ir tradiciškesnės – humanistinės – tradicijos apraiškų: tai R. Granausko novelių apysaka.
„Mes tebeliekame mėnulį mylinti tauta. Daug lunatikų. Įvairiausių istorijų. Ir kaip visada mažai meilės“ – savo įspūdį apie praėjusių metų knygas vaizdžiai perteikė literatūrologė L. Mačianskaitė, apgailestavusi dėl kokybiškų teatrui parašytų dramų stygiaus.
Tolesnis kūrybiškiausių knygų konkurso etapas – kūrybiškiausios knygos laureato rinkimai. Tai padaryti slaptu balsavimu bus pavesta 11 literatūrologų komisijai, o laimėtojas bus paskelbtas vasario 22 d. 11 val. Vilniaus knygų mugėje, Rašytojų kampe/LRT studijoje. Nuo 2010-ųjų LLTI konkurso laureatais yra tapę Valdas Papievis už romaną „Eiti“, Donatas Kajokas už eilėraščių rinkinį „Kurčiam asiliukui“ ir Gytis Norvilas už eilėraščių rinkinį „Išlydžių zonos“.
