Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Vidurys tautininkų politikoje (I): Dešinė ir kairė

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2013 12 09 20:31
15
M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Tautininkai | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuviškoji tautininkystė istoriškai žinoma vidurio srovės vardu. Ši vidurio pozicija pirmiausiai reiškėsi religijos srityje. Skirtingai nei kairiosios jėgos – socialdemokratai ir liaudininkai – tautininkai pripažino ir gerbė religiją, bet skirtingai nei dešinieji krikščionys demokratai laikėsi tikėjimo laisvės ir įvairovės pozicijų. Nenuostabu, jog daugelis lietuvių protestantų, o taip pat – nuosaikių katalikų rinkosi tautininkus. Religinių mažumų atstovai kartu su katalikais užėmė atsakingus ministrų ir karo vadų postus, drauge kurdami bendrą Tėvynę – Lietuvą.

Tai – graži ir prasminga tradicija, kurią verta tęsti. Vis dėlto šiandien, tautiniame judėjime, partijose ir visuomeninėse organizacijose verdant diskusijoms, kokia turėtų būti šiuolaikinė tautininkystė – kas savaime sveika ir sveikintina – vidurio pozicija gali įgauti ir daugiau prasmių. Apžvelkime pagrindines sritis, kur šiuolaikinė tautininkystė galėtų sudaryti sveiką pusiausvyrą.

1. Dešinė ir kairė

Šiuolaikiniams tautininkams tenka spręsti daugybę problemų, kurios istoriniams pirmtakams būtų tiesiog sunkiai suprantamos. Atėjo laikas, kai reikia aiškinti – kas yra šeima, kokiu mastu gerbtina gyvybė, koks turi būti santykis tarp laisvės ir atsakomybės, pagaliau – kas yra nusikaltėlis: tiesiog nusikaltėlis ar aplinkybių auka?

Drauge kyla visiškai nauji iššūkiai ūkio srityje – globaliomis sąlygomis pasirinkimų iš pažiūros gausėja, bet iš tiesų sprendimų ratas siaurėja. Nacionalinėse ribose buvo daugiau laisvės eksperimentams, žiūrint – kuris iš jų labiau pasiteisins, dabar gi bet koks eksperimentas turi būti labiau pasvertas, nes gali atsigręžti nebegrįžtamais praradimais.

Tautininkų pozicija daugeliu šiuolaikinių klausimų anaiptol nėra savaime suprantama – yra kultūriškai dešinių ir kairių, ekonomiškai dešinių ir kairių, o taip pat – centristinių ir net eklektiškų tautinių judėjimų, partijų, organizacijų. Vis gi tarp jų visų reikia rasti savąjį kelią ir jį pagrįsti.

Nuoseklus tautiškumas natūraliai balansuoja tarp liberaliai interpretuojamos dešinės ir socialistinės kairės, tarp suabsoliutintos savasties ir suabsoliutintos bendrystės. Tauta yra bendrybė asmens atžvilgiu ir atskirybė visos žmonijos atžvilgiu, tautiškumas glūdi tarp šių dviejų polių. Dėl to nuoseklu gerbti atskirybę žmoguje ir bendrybę žmonijoje, pripažįstant asmens savastį, o taip pat – bendražmogiškąsias doros erdves, viršijančias tiek asmens, tiek tautos ribas.

Moralės ir kultūros srityse nuosekli šiuolaikinė tautininkystė užima dešiniąsias pozicijas – konservatyviąja dešinės prasme. Ji pasisako už dorovinę bendrybę, kultūrinę savastį, dvasios viršenybę medžiagai, laisvės ir atsakomybės pusiausvyrą, individo ir kolektyvo darną, istoriškai pasitvirtinusią šeimą, grindžiamą lyčių skirtimi ir jungtimi, atvirą gyvybei.

Socialinėje ir ekonominėje srityje pozicijos nėra tokios vienareikšmės. Vis gi iš konservatyviai – o ne liberaliai – suvokiamo dešinumo kultūrinėje srityje išplaukia tai, kas socialinėje srityje paprastai laikoma kairumu. Dalinę painiavą sukelia skirtingi dešinės ir kairės apibrėžimai, šia tema daug kalbėta, užtai šįsyk labiau koncentruokimės į konkretiką, nei į ginčą dėl sąvokų.

Tautinės, o taip pat ir pilietinės bendrystės išraiška – socialinis solidarumas. Anot Antano Smetonos, tauta – tai šeimų šeima. Nebūsime pirmi pastebėję: šeima, kurioje vienas narys valgo už stalo, o kitas – iš šiukšlių dėžės – tiesiog anomalija. Socialinis solidarumas ir šia prasme – sąlyginis kairumas nėra dirbtinis kultūrinio dešinumo priedas ar juo labiau – priešybė: atvirkščiai – dėsninga išdava. Antra vertus, solidarumas nėra vulgarus kolektyvizmas. Čia vėl galima pasiremti šeimos pavyzdžiu: jei darbingas, turintis sąlygas dirbti šeimos narys tinginiauja, veltui valgydamas kitų narių uždirbtą duoną, tokia šeima – taip pat anomalija.

Solidarizmas – taip pat vidurio kelias: tarp egocentrinio individualizmo ir kolektyvizmo. Tai – laisvė su atsakomybe ir atsakomybė su galimybėmis. Tai – socialinis rūpestis tais, kurie – laikinai arba nuolat – stokoja galimybių savimi rūpintis patys. Progresiniai mokesčiai, dalinis biudžetinis finansavimas įvairiose kultūrinėse ir socialinėse srityse, dalinis gėrybių perskirstymas – nuosekli tautinio solidarizmo politika.

Valstybės aktyvumas ūkyje ypač aktualus globaliomis sąlygomis. Stambiuose ūkio sektoriuose – ypač infrastruktūros ir monopolijų srityse – visiškas liberalizmas grėsmingas netgi didžiosioms valstybėms, net jos sunkiai pasivaržytų su tarptautinėmis kompanijomis. Ką bekalbėti apie mažesnes valstybes, kurioms tektų varžytis tiek su didžiosiomis, tiek su tarptautinėmis įmonėmis? Dėl to nuoseklus tautininkas siekia šiuos sektorius perimti arba grąžinti valstybės globai.

Smulkiojo verslo sektoriuose – priešingai, reikia daugiau liberalumo. Pirmiausiai – mažinti biurokratinius reglamentus ar bent juos paprastinti, o kartu – lengvinti mokesčių naštą, remiantis jau minėta progresine sistema. Liberalumas šiuo atveju ypač taikytinas vidinei rinkai, tarptautinėse plotmėse jis galėtų būti ribojamas, kiek tai įmanoma be didesnės žalos ūkiniams mainams.

Valstybės aktyvumas stambiuose ūkio sektoriuose turi ne tik nacionalinę-strateginę reikšmę. Tai reiškia lėšas. Sisteminės jėgos – tiek iš dešinės, tiek iš kairės – dažnai juokiasi iš populistų, žadančių vienu metu mažinti mokesčius ir didinti socialines išmokas. Iš tiesų tai – sunku, bet iš dalies – įmanoma. Jei valstybė gauna pajamas iš pelningai dirbančių įmonių, jai mažiau reikia semtis iš mokesčių, o kartu yra didesnė galimybė socialinei rūpybai.

Išeitų, jog nuosekli šiuolaikinė tautininkystė socialinėje-ekonominėje srityje – arčiau kairės. Ji nėra kraštutinėje kairėje, kur būtų radikalus socializmas ar komunizmas, bet šiuolaikiniame liberaliame kontekste vis gi arčiau kairės.

Apibendrinant tautininkai – tai moralinė-kultūrinė dešinė ir socialinė-ekonominė kairė. Šį kelią tik iš dalies galima vadinti vidurio keliu, nes kultūriniai ir ekonominiai principai priklauso skirtingoms aibėms ir skirtingoms erdvėms. Vis gi tai – vidurio kelias, nes tautininkai racionaliai atsirenka iš dešinės ir kairės tai, ko reikia tautai, užuot aklai, vienpusiškai, dogmatiškai sekdami dirbtines schemas – vien tiktai dešinės arba vien tiktai kairės schemą visose galimose srityse.

Bu daugiau

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė
  2. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IV)
  3. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (IX)
  4. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  5. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  6. M. Kundrotas. Vilniaus atgavimas. Kas už? Kas prieš?
  7. M. Kundrotas. Etninių žemių akcentai šiuolaikinėje tautininkystėje
  8. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)
  9. M. Kundrotas. Kova su patriotais – jau sisteminis reiškinys
  10. M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša?
  11. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (III))
  12. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VI)
  13. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (X)
  14. M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (VIII)
  15. TS-LKD pasisavino tautininkų interneto svetainę, tautininkai atidarė kitą
  16. Tautininkų sąjunga stiprėja: jos gretas papildė signataras A.Rudys
  17. Lietuvos partijų interneto svetainės merdi, išimtis – Tautininkų sąjunga
  18. Internetinėje apklausoje kyla konservatorių, liberalų, socdemų ir tautininkų populiarumas
  19. Nepaisant TS-LKD bandymų sutrukdyti, Registrų centre įregistruota Tautininkų sąjunga
  20. Tautininkų sąskrydyje sudegė Lietuvą apnikusių negerovių simboliai (nuotraukos, video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. ašis says:
    9 metai ago

    gerai kai yra kuo ir apie ką
    ramstytis-remtis
    – apie ašį

    ašis yra ten, kur nori, kad ji būtų

    bet apie ją ir Žemė sukasi

    todėl gerai, kad ne į kairę, ar dešinę.
    o… apie

    Tauta ir yra visuma apie, už, per, su, ant, po…
    nes tauta yra tauta
    – visapusė

    Atsakyti
  2. Kemblys says:
    9 metai ago

    Smagu Mariaus Kundroto rašliavas skaityti. Perskaitei pirmą sakinį ir viskas aišku, kad apie TAUTININKYSTĘ 🙂
    Beje, gal kas žinote ką šis žodis reiškia. Žodyne neradau. Radau kiaulininkystę 😀 😀 😀

    Marius Kundrotas:
    ,,Lietuviškoji tautininkystė istoriškai žinoma vidurio srovės vardu.”

    Atsakyti
    • Žygeivis says:
      9 metai ago

      Kembly, pakeitei savo “arkliuką”?

      Anksčiau tik prie tarptautinių žodžių kabinėjaisi, o dabar jau ir lietuviški užkliuvo? 🙂

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        9 metai ago

        Žodyne nėra TAUTININKYSTĖS yra KIAULININKYSTĖ.
        Žygeivi, gelbėk Mariuką, užpilk dabar savo paklodiniais ‘atsiliepimais’ ir šio niekas nepastebės, nors tavęs mokinti nereikia.

        Atsakyti
        • Sėlis says:
          9 metai ago

          O ka, nebegalima nauju zodziu kurti? Nesuprantu, koks tikslas sitaip kabinetis.

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            9 metai ago

            Mariaus Kundroto protas jau pranoksta visų kalbų galimybes, tad nenuostabu, kad kuria naujus žodžius, ir lietuviškus, ir ne lietuviškus. Gal kas paaiškintų ką reiškia KONKRETIKA?

            Marius Kundrotas:
            ,,istoriškai, pozicija, religijos, postus, tradicija, organizacijose, diskusijoms, problemų, globaliomis, Nacionalinėse, eksperimentams, eklektiškų, natūraliai balansuoja, liberaliai interpretuojamos, suabsoliutintos, Moralės ir kultūros, konservatyviąja, koncentruokimės į konkretiką (?!), socialinis solidarumas, anomalija, vulgarus kolektyvizmas, Solidarizmas, egocentrinio individualizmo ir kolektyvizmo ( 3 svetimžodžiai iš eilės!), aktyvumas, biurokratinius reglamentus, progresine sistema, aktyvumas, nacionalinę-strateginę, Sisteminės, populistų, radikalus socializmas ar komunizmas, liberaliame kontekste, kultūriniai ir ekonominiai principai ( 3 svetimžodžiai iš eilės!), racionaliai, dogmatiškai, schemas…”.

      • Vienas laukas says:
        9 metai ago

        Žygeivi,
        nejau ir tu žygiuoji tarpažastyje laikydamas tarptautinių žodžių žodyną ?

        Atsakyti
        • Žygeivis says:
          9 metai ago

          Aš tokį žodyną turiu savo galvoje. 🙂

          Per savo jau ne trumpą gyvenimą kažkaip išmokau suprasti daugelį nelietuviškos kilmės tarptautinių žodžių.

          Be abejo, vertėtų ieškoti gerų pakaitalų tiems tarptautiniams žodžiams, betgi net ir ponas Kemblys labai aršiai spardosi, kai jam pasiūlau šį darbą dirbti… 🙂

          Jis tik iššoka iš krūmų, kaip koks velniukas – pinčiukas, papeikia, pakeikia ir vėl nutyla. Deja.

          Nors kai ką jau “išpešiau” ir iš jo… 🙂

          Keiskime tarptautinius žodžius lietuviškais
          http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=92&t=7597

          Taigi, ir “kemblys” kartais praverčia… 🙂

          Atsakyti
  3. Kažin says:
    9 metai ago

    Supratau, kad dabar tautininkai dėl socialinio solidarumo ims valgyti kažkur per vidurį tarp stalo ir šiūkšlių dėžės…

    Atsakyti
  4. Vienas laukas says:
    9 metai ago

    Kažin Marius Kundrotas aplamai ar turi tautinius rūbus (lai kad ir kandžių suėstus) ?

    Atsakyti
  5. Studentas says:
    9 metai ago

    Asmeniškai man nepatinka, kad tautininkai pasisako prieš laisvąją rinką. Tautinės idėjos – gerai. Bet reiktų būti ir laisvosios rinkos šalininkais.
    Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl rinkimuose balsuoju už liberalus. Juk liberalai palankiausi verslui, laisvąjai rinkai.

    Atsakyti
    • Jotvingis says:
      9 metai ago

      Manau, kad valstybės pareguliuojama rinka yra pats optimalus, t. y. geriausias, variantas, nes gyvenimas parodo, kad tiek visiškai laisvas kapitalizmas, tiek socializmas turi savų blogybių ir savų privalumų. O šiaip tautinė idėja ir ekonominė santvarka yra skirtingi, visiškai nesusiję, dalykai. Todėl manau, kad tautininkus jungianti idėja turėtų būti tik TAUTINĖ IDĖJA, o visiems kitiems gyvenimo klausimams, kurie nepažeidžia visuomeninės dorovės, turėtų būti partijos vidinis demokratinis pliuralizmas. Taigi tautininkais galėtų būti tiek socialdemokratai, tiek nuosaikūs: liberalai, katalikai, ateistai…. Aš – už platų tautinį sąjūdį, ne skaldantį, bet suvienijantį lietuvių tautą.

      Atsakyti
      • Kemblys says:
        9 metai ago

        Jotvingi, gal tu ,,už platų tautinį sąjūdį”, bet kokia prasmė, jei prarasime kalbą?
        Tauta be kalbos??????????/
        Jotvingis:
        ,,pareguliuojama, optimalus, variantas, idėja ir ekonominė, partijos, demokratinis pliuralizmas, socialdemokratai, liberalai, katalikai, ateistai…………”

        Atsakyti
    • Nepolitikas says:
      9 metai ago

      „tautininkai pasisako prieš laisvąją rinką.” ??? Studente, o kas yra tą „laisvąją rinką”, kur ją rasti? 🙂

      Atsakyti
  6. Tikras Lietuvis says:
    9 metai ago

    Kemblys kaip visada išsidirbinėja.
    Mane stebina redaktoriaus pozicija – ar toks, aiškiai antilietuviškas, asmuo čia, Alke, yra laikomas specialiai?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

2023 01 30
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

M. Kundrotas. Ar dar ilgai duosime kelią kvailiams?

2023 01 22
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

2023 01 16
Ramūnas Karbauskis | LVŽS nuotr.

R. Karbauskis. Paminklus Tautai ir jos kovoms už laisvę valdžia keis į vaivorykštės spalvų vėliavą Gedimino bokšte?

2023 01 13
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Konspirologija patriotizmo pakuotėje

2023 01 13
Jeruzalė | koliažas pagal pixabay.com

M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?

2023 01 05
M. Kundrotas. Du Vaidai. Du teisėjų veidai

M. Kundrotas. Du Vaidai. Du teisėjų veidai

2023 01 01
rengėjų nuotr.

Bus pristatyta politologo Mariaus Kundroto knyga apie putinizmą

2022 12 30
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar triumfuos antipolitika?

2022 12 24
A. Smetona su šeima: žmona S. Smetonienė, sūnus Julius, dukra M. Smetonaitė-Valušienė ir žentas pulkininkas A. Valušis.| LCVA nuotr.

Č. Iškauskas. Apginant Antaną Smetoną

2022 12 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Moksleiviai prie kompiuterių | vilniausplanas.lt nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą

2023 01 31
Eifl apdovanojimas | rengėjų nuotr.
Kultūra

Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas

2023 01 31
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • Bartas apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • klausimas apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • Alvydas Butkus apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Moksleiviai turės mokėti ne tik gimtąją ir užsienio, bet ir IT kalbą
  • Visuomenei atverti skaitmenizuoti kultūros paveldo duomenys
  • Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti
  • Vilniaus centrinės bibliotekos projektui – tarptautinis apdovanojimas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 30
6
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

Lietuvių kalboje yra du bendriniai daiktavardžiai, kilę iš tikrinių. Landsbergiai ir Brazauskai. Kol kas rašykime juos iš didžiųjų raidžių, vis...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar dar ilgai duosime kelią kvailiams?

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 22
19
Marius Kundrotas | Respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Kvailys – baisesnis už niekšą. Niekšai patys iš savęs – bejėgiai, bet kvailių dėka jie valdo pasaulį. Kas nors paprieštaraus:...

Skaityti toliau

M. Kundrotas: Putinizmo esmė – itališkasis fašizmas

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 16
3
Alkas.lt ir pixabay.com koliažas

Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina politologą Marių Kundrotą apie jo ką tik pasirodžiusią knygą „Putinizmas: ideologinė charakteristika".

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • Bartas apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • klausimas apie Šolco pagaliai į NATO ratus
  • Alvydas Butkus apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • >jo apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Kitas straipsnis
Kviečia J.Budraičio fotografijų paroda „Mano kinas. 1970–1990“

Paskelbti 2013 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai