Spalio 10-osios vakarą Žemėje kilo stipri geomagnetinė audra. Kitą dieną ji susilpnėjo, tačiau lietuviškose interneto antraštėse magnetinės audros ir toliau „smogė“ bei „siautėjo“. Ką iš tikrųjų rodo mokslininkų matavimai ir ar tokie įspėjimai pagrįsti?
Spalio 10-osios vakarą – stipri audra
Spalio 8 d. Saulė į kosminę erdvę išsviedė didelį plazmos debesį, vadinamą vainikinės masės išmetimu. Po dviejų dienų jis pasiekė Žemės aplinką ir sukėlė geomagnetinę audrą.
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, spalio 10 d. apie 17 val. 34 min. Lietuvos laiku buvo užfiksuotas staigus Saulės vėjo pokytis. Apie 20 val. 58 min. Žemės magnetinio lauko sužadinimas pasiekė G3 lygį – prasidėjo stipri geomagnetinė audra. Pasaulinis Kp rodiklis pakilo iki 7.
G3 yra trečioji penkių pakopų geomagnetinių audrų skalės pakopa. Stipri audra gali trikdyti palydovų darbą, radijo ryšį, navigaciją ar elektros perdavimo sistemas. Tačiau G3 įspėjimas savaime nereiškia, kad tokie sutrikimai būtinai pasireikš Lietuvoje arba kad gyventojams kyla tiesioginis pavojus.
Spalio 11-ąją – silpniau, bet ne visai ramu
Sekmadienį, spalio 11-ąją, po stiprios ankstesnio vakaro audros geomagnetinis aktyvumas buvo sumažėjęs. Tačiau tai dar nereiškė, kad Žemės magnetinis laukas visą dieną išliks ramus.
Spalio 11 d. 15 val. 30 min. Lietuvos laiku paskelbtoje NOAA prognozėje spalio 11–13 dienoms numatyti galimi G1–G2 lygio suaktyvėjimai. Tai silpnos arba vidutinės geomagnetinės audros. Jos būtų mažesnio stiprumo už spalio 10-osios vakarą užfiksuotą G3 audrą.
Tiksliai nuspėti audros stiprumą sudėtinga. Svarbu ne vien Saulės vėjo greitis, bet ir jo atnešto magnetinio lauko kryptis. Pastaroji paaiškėja tik Saulės medžiagai priartėjus prie Žemės. Todėl prieš kelias dienas paskelbta valandinė prognozė nėra pažadas, kad audra būtinai įvyks nurodytu laiku.
Kai magnetinės audros „smogia“ antraštėse
Spalio pradžioje kai kurios Lietuvos žiniasklaidos antraštės priminė ne kosminių orų prognozes, o pranešimus apie artėjančią stichinę nelaimę. Spalio 2 d. portalas TV3 skelbė: „Geomagnetinė audra siautės su kaupu: paaiškėjo, kiek truks“. Spalio 5 d. pasirodė antraštė „Ragina saugoti savo sveikatą: pasakė, kada smogs magnetinė audra“.
Spalio 8 d. skaitytojai buvo raginami pasižymėti audros dieną kalendoriuje: „Artinasi galinga magnetinė audra: apsibraukite šią dieną kalendoriuje“. O spalio 9 d. žadėta pranešti, „kuriomis valandomis smogs stipriausiai“.
Pastarajame straipsnyje pirmiausia nurodyta, kad vienos prognozių svetainės duomenimis spalio 9-ąją audros nebus. Tuoj pat pateikta kita, NOAA prognozė, numatanti audrą tą pačią dieną. Kodėl vertinimai skiriasi, skaitytojui nepaaiškinta. Skirtingos prognozės nėra savaime klaida, bet jas būtina aiškiai atskirti.
Spalio 8 d. TV3 skelbtoje prognozėje taip pat buvo numatyta, kad spalio 10-ąją Kp rodiklis neviršys 4. Iš tikrųjų spalio 10-osios vakarą jis pakilo iki 7. Tai ne įrodymas, kad prognozė buvo skelbiama nesąžiningai, o priminimas, kokie permainingi yra kosminiai orai.
Žodžiai „smogs“, „siautės“ ar „užklups“ padeda antraštei patraukti dėmesį. Tačiau jie gali ir be reikalo išgąsdinti, ypač kai šalia pateikiami menkai pagrįsti perspėjimai apie sveikatą. Kp rodiklis parodo magnetinio lauko sužadinimą, bet nėra žmogaus sveikatai gresiančio pavojaus matas.
Ar magnetinė audra kenkia sveikatai?
JAV geologijos tarnybos (USGS) duomenimis, Žemės magnetinio lauko svyravimai tiesioginio žalingo poveikio žmonių sveikatai neturi. Kosminiai orai kelia kitokių pavojų astronautams ir dideliame aukštyje skraidančių orlaivių įguloms, pirmiausia dėl sustiprėjusios spinduliuotės, o ne dėl paties magnetinio lauko.
Kai kurie medicininiai tyrimai yra nustatę statistinių sąsajų tarp geomagnetinio aktyvumo ir širdies bei kraujagyslių ligų. Vis dėlto patikimų duomenų, leidžiančių pagal magnetinės audros prognozę numatyti žmogaus galvos skausmą, kraujospūdžio šuolį ar širdies priepuolį, nėra.
Rugsėjo 11 d. portale „Lrytas“ kalbinta kardiologė Gabrielė Žebrauskaitė-Keblikienė teigė nepastebinti, kad per magnetines audras padaugėtų pacientų. Pasak gydytojos, žmonių minimi negalavimai gali būti susiję su stresu, miego trūkumu, oro temperatūros svyravimais ar kitomis priežastimis. Tarptautinėse kardiologijos gairėse magnetinės audros nėra pripažintos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniu.
Tad pajutus nerimą keliančius požymius reikia kreiptis į gydytojus, o ne mėginti nustatyti jų priežastį pagal magnetinės audros prognozę.
Galbūt verta dairytis Šiaurės pašvaistės?
Geomagnetinės audros turi ir įdomiąją pusę: jų metu Šiaurės pašvaistės gali pasirodyti gerokai piečiau nei įprastai. Spalio 10-osios G3 lygio audra sudarė sąlygas tokiam reiškiniui ir Lietuvos platumose.
Jei artimiausiomis naktimis geomagnetinis aktyvumas vėl sustiprėtų, pašvaistės vertėtų dairytis šiaurinėje dangaus pusėje, kur neužstoja medžiai ar pastatai ir netrukdo miestų šviesos. Reikės ir giedro dangaus. Silpną pašvaistę fotoaparatas kartais užfiksuoja ryškiau negu žmogaus akis.
Spalio 10-ąją užfiksuota magnetinė audra buvo tikra ir stipri. Tačiau bauginančios antraštės nėra jos stiprumo matas. Patikimiausias būdas suprasti, kas vyksta, – sekti mokslininkų skelbiamus matavimus, o ne spėlioti apie „smūgį“ žmogaus sveikatai.
Mūsų planetos magnetinio lauko būseną galima sekti pagal pagrindiniame Alkas.lt puslapyje skelbiamą diagramą, kuriojes parodymai žemės magnetinio lauko būsenos atnaujinami kas 3 valandos:
ŽEMĖS MAGNETINIS AKTYVUMAS ŠIANDIEN
0–3 – magnetinis laukas ramus;
4 – neramus magnetinis laukas;
5–9 – magnetinė audra.
Kokie lietuviški atitikmenys būtų žodžiams “aktyvumas” ir “fiksuoti”?
O štai stichija lietuviškai gaivalas.