Pirmadienis, 15 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (I)

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2013 01 04 10:54
8
M.Kundrotas. Baltų sklaidos teorijos istoriosofijos šviesoje (I)
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

1. Garbingas jubiliejus – trumpa istorinė apžvalga

2012-aisiais lietuviškajam konservatizmui sukako apvalus 120-ies metų jubiliejus. 1892 m. įsisteigė pirmoji lietuviška politinė partija – Lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė. Dažnai pirmąja įsivardijanti Lietuvos (iš pradžių – Lietuviškoji) socialdemokratų partija įsikūrė tik po ketverių metų – 1896 m. Lietuvių konservatorių partija nebuvo centralizuota, veikė savarankiškų kongregacijų tinklo pavidalu, jungiama bendrų idėjų ir interesų. 1903–1909 m. daugumos šių kongregacijų sprendimu Lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė persivadino Lietuvių skyrimo draugyste, nuosekliai išsiplėsdama iš konservatyvios partijos į tautinę.

XX a. I-ojoje pusėje konservatyviąją liniją plėtojo tautinė srovė: 1905 m. įsikūrusi Tautiškoji lietuvių demokratų partija, 1916 m. jos estafetę perėmusi Tautos pažangos partija, 1924 m. iš jos išaugusi Lietuvių tautininkų sąjunga. 1926 m. įsitvirtinęs prezidento Antano Smetonos režimas beveik 14-ą metų vedė Lietuvą konservatyviosios tautininkystės keliu.

Atgimusioje po sovietinės okupacijos Lietuvoje greitai kristalizavosi konservatorių srovė: 1993 m. Sąjūdžio generalinės linijos pagrindu įsikūrė Tėvynės sąjunga – Lietuvos konservatoriai. 2000 m. nuo jos atskilo Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga. 2004 m. ji persivadino Krikščionių konservatorių socialine sąjunga, o 2010 m. – Krikščionių partija. 2008 m. Tėvynės sąjungai susijungus su Lietuvos krikščionimis demokratais, jos pavadinime konservatyvųjį tapatumą pakeitė krikdemiškasis: ji įsivardijo Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais.

Jei 2000–2008 m. Lietuvoje veikė dvi konservatoriais įsivardijusios partijos, tai 2010 m. neliko nei vienos. Žinoma, pavadinimai – tik dalis tapatumo. Viešosiose erdvėse Tėvynės sąjunga ligšiol vadinama konservatoriais, kartais – konservatoriais-krikdemais, abu šie tapatumai pabrėžiami partijos programose ir kituose viešuosiuose tekstuose. Antra vertus, jau ne vienas apžvalgininkas ir netgi dalis pačios partijos narių jos dabartinę generalinę liniją įvardija liberalia, o pačią partiją – dar viena liberalų partija. Pagaliau, į konservatizmo nišą daugiau ar mažiau pagrįstai pretenduoja ir kitos partijos, kai kurias jų aptarsime kiek toliau.

Ar šiandien Lietuvos partinėje sistemoje atstovaujamos konservatyviosios vertybės? – klausimas anaiptol ne retorinis. Siekiant tai išsiaiškinti, pravartu žvilgtelti į šaltinius – konservatizmo tėvu pripažinto Edmundo Berko (Edmund Burke) tekstus, o pirmiausia – į fundamentalų jo veikalą „Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją“. Apžvelkime pagrindinius E. Berko konservatizmo bruožus, stereotipus apie jį, santykius su kitomis – koreliuojančiomis ir konkuruojančiomis – politinėmis ideologijomis.

2. E. Berko konservatizmas ir liberalizmas

Vladimiro Laučiaus teoriškai, o Andriaus Kubiliaus ir jo aplinkos – praktiškai brėžiamas šiuolaikinio konservatizmo kursas liberalizmo linkme – ne tik politinės mados reikalas. Konservatizmo ir liberalizmo sąsaja glūdi pačioje jų istorijoje ir ideologiniuose šaltiniuose. Pats E. Berkas priklausė liberaliajai vigų, o ne konservatyviajai torių partijai. „Apmąstymuose apie Prancūzijos revoliuciją“ liberalumas bent kelioliką sykių įvardijamas tarp svarbiausių politinių privalumų. Vis dėlto galima klausti, ar šis liberalumas sutampa su tuo, kuo liberalizmas virto vėliau.

Iškalbinga E. Berko frazė: „Kas yra laisvė be išminties ir be dorybės? Tai – didžiausias įmanomas blogis, nes tai – kvailystė, yda ir beprotystė be išprusimo ar susivaldymo“ (E. Burke. Reflections on the Revolution in France. London, 1791, p. 360). Gvildendamas Prancūzijos revoliuciją jis rašė: „dar nesveikinsiu Prancūzijos su įgytąja laisve, kol nesužinosiu, kaip ji dera su valdymu, su viešumu (…), su morale ir religija (…), su taika ir tvarka, su bendruomenės ir visuomenės interesais“ (E. Burke. Apmąstymai apie Prancūzijos revoliuciją. Vilnius, 2009, p. 21).

Dora E. Berkui – viena svarbiausių, jei ne pati svarbiausia politikos kategorija. Laisvė be doros jam – ne vertybė su trūkumais, o tikrų tikriausias blogis ir dar – pats didžiausias. V. Laučius, peikdamas dabartinius Lietuvos konservatorius už – anot jo – dar per mažą liberalizmą, kaltina juos atitrūkus nuo konservatyviosios logikos ir tradicijos, pripaišydamas jiems mirtinai pavojingą „moralino“ nuodą. Iš tiesų „moralinas“ šioje logikoje ir tradicijoje glūdi jau nuo paties E. Berko laikų.

Siekdamas išsisukti nuo šios akivaizdybės, glūdinčios E. Berko tekstuose, V. Laučius išskiria intelektualinę ir moralinę dorybę – anot jo, E. Berkui ir konservatizmui apskritai svarbiausia – intelektualinė. Tai, švelniai tariant, ne visai tiesa. Iš tikrųjų E. Berkas rašė, jog „ten, kur nėra sveiko proto, negali būti tikros doros“ (ten pat, p. 207). Šiai įžvalgai sunku prieštarauti: dora gali būti tik ten, kur sąmoningai skiriami gėris ir blogis. Be sąmoningumo galimas tik susilaikymas – ar sulaikymas – nuo atskirų nedorų veiksmų. Beprotis negali būti nei labai doras, nei labai nedoras, jis tiesiog neveiksnus ir nepakaltinamas.

Antra vertus E. Berkas tiesiog baisėjosi protu be doros. Jis rašė: „visa nugalinti švietimo ir proto imperija netrukus sunaikins visas malonias iliuzijas, kurios darė valdžią švelnesnę, o paklusnumą kilniaširdišką, harmonizavo įvairius gyvenimo atspalvius ir raminamo supanašėjimo būdu įtraukdavo į politiką privačią bendriją puošiančius ir švelninančius jausmus. Visa padori gyvenimo drapiruotė tuoj bus šiurkščiai nuplėšta. Visos ypatingos pridėtinės idėjos, kurias pasitiekėme iš moralinės vaizduotės garderobo, priklausančios širdžiai ir pripažintos proto (…) bus išnaikintos kaip juokinga, absurdiška ir pasenusi mada (p. 70–71).

Šioje kalboje apie proto imperiją sunku neįžvelgti ironijos. Ciniško proto E. Berkas anaiptol nelaiko sveiku – priešingai, čia pat jį vadina sudrumstu (ten pat). Sveikas protas ir dora konservatizmo tėvui – dvi tos pačios esaties išraiškos, drauge išreiškiančios viena kitą.

„Nėra jokių kitų prielaidų būti valdžioje, kaip tik dorybė ir išmintis“ – be jokių apeliacijų teigė E. Berkas (p. 51). Ypač didelį rūpestį jam kėlė dora švietimo sistemoje: mokytojai turi būti doroviškai nepriekaištingi, o pats švietimas – ugdyti dorą (p. 207–210). Berkiškojo konservatizmo nuostatos – iš esmės priešingos dabartinio liberalizmo pažiūroms, jog kiekvieno dalyko ar veiksmo gerumą arba blogumą nustato asmens polinkis ir laisvas pasirinkimas.

Laisvė E. Berkui nėra savaiminė vertybė, laisvei būtina suteikti kryptį (p. 192). Reta politinė sąvoka sulaukė tiek šio mąstytojo paniekos, patyčių ir pasipiktinimo kaip liberalizmo, o vėliau ir socializmo įsimylėtosios „žmogaus teisės“. Jų skelbėjus visų dalykų matu E. Berkas vadino šunadvokačiais ir šarlatanais. Abstrakčioms „žmogaus teisėms“ jis priešpriešino anglų teises, sąlygotas konkrečios tautos kultūros, istorijos, tautinių interesų (p. 38). Drauge pabrėžė, jog žmonės apskritai mieliau galvoja apie savo teises, nei apie pareigas, tam aiškiai nepritardamas. Jei žmogus, naudodamasis laisve, prasilenkia su dorybe, jis tos laisvės nevertas (p. 75).

Valdžios klausimu E. Berko požiūris toks pat kategoriškas: „nėra nieko labiau slegiančio ir neteisingesnio kaip silpna vyriausybė“ (p. 181). Originale vartojamas žodis „government“, kaip ir lietuviškas jo atitikmuo „vyriausybė“, reiškia ne tiktai konkrečią valdžios instituciją – ministrų kabinetą – bet ir valdžią apskritai. Sprendžiant iš konteksto, ji čia ir turėta galvoje. Liberalams – priešingai – idealas yra kuo mažesnė valdžia, „naktinio sargo“ vaidmenyje.

E. Berko liberalumas – tai lygybė įstatymų atžvilgiu, gyvenimas pagal bendras taisykles, teisė savo darbu kurti savo ir savo artimųjų gerovę, teisė į pamokymus ir paguodą, kuriuos teikia religija (p. 57–58), o valdžios srityje – sveikas ir nuoseklus valdžių pasidalijimas (p. 30).

Nelieka jokios abejonės, jog konservatizmas gimė liberalizmo terpėje, jei nepasakius stipriau – kaip viena iš liberalizmo srovių. Antra vertus, taip pat nelieka jokios abejonės, jog konservatizmas gimė kaip atsakas, reakcija į liberalizmo kraštutinumus. Nuoseklus konservatizmas toks lieka ir šiandien – ypač dabartinės liberalizmo radikalizacijos kontekste.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. R. Garuolis. Kokias vertybes pasirinks konservatoriai?
  2. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  3. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  4. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (I)
  5. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (III)
  6. M. Kundrotas. Europos tautininkai ir jų vadai (II)
  7. M. Kundrotas. Kova su patriotais – jau sisteminis reiškinys
  8. M. Kundrotas. Tautininkų sąjungos padėtis ir perspektyvos: Porinkiminė analizė
  9. M. Kundrotas. Tinklaveika – laisvė ir tironija
  10. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  11. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  12. M.Kundrotas. Bėringo sąsiauris: libertarų pilietinis karas
  13. M. Kundrotas. Nacionalizmas ir nacizmas: vienovė, atskirtis ar priešprieša?
  14. M. Kundrotas. Kairiojo liberalizmo fenomenas: laisvė – mums, atsakomybė – jums
  15. M. Kundrotas. Anarchizmas: teorija ir praktika
  16. M. Kundrotas. Ar gali kitatautis būti lietuvių tautininkas?
  17. M. Kundrotas. Aleksandro Dugino geopolitika: mitai ir tikrovė
  18. M.Kundrotas. Sulaukėme. Kas veš saulę?
  19. M.Kundrotas. Kas blogiau – agresyvios kalbos ar faktinis smurtas ir antivalstybinė veikla?
  20. M.Kundrotas. Graikiją iš krizės ves tautininkai?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. suomis says:
    10 metų ago

    Labai įdomus tekstas.

    Atsakyti
  2. suomis says:
    10 metų ago

    Labai įdomus tekstas. Būtų gerai, labiau pagvildenti šia temą.

    Atsakyti
  3. stevas says:
    10 metų ago

    Dar vienas patvirtinimas, kad sveiko proto, vertybių balanso, vienos vertybės suabsoliutinimo pragaištingumo ir pan. tiesos seniai pasakytos šimtus ir tūkstančius kartų. Kad tik girdėtumėm jas…
    O su Laučium polemizuoti prasmės jau nėra. Ribą, iki kurios galima vadintis politologu, jis jau peržengė…

    Atsakyti
  4. Vaitas says:
    10 metų ago

    Vienokie ar kitokie politiniai dariniai yra neatsiejami nuo valstybinės veiklos. Lietuvoje itin ryškūs karaliaus Mindaugo valdymo metu. Šiuolaikine prasme – 1902 m. Dabikinėje (Akmenės r.) Varpininkų organizacijos suvažiavime įkurta Lietuvos demokratų partija, kurios programos galutinis tikslas – Laisva ir nepriklausoma (neprigulminga) Lietuva. Po to išsivystė tautininkų ir valstiečių liaudininkų politinės partijos.

    Atsakyti
  5. Mindaugas says:
    10 metų ago

    Kiekvienos valstybės partijų ideologiją didele dalimi įtakoja ir valstybės geopolitinė padėtis bei valstybės dydis.Pavyzdžiui,kas tinka didelei Anglijai,apsuptai jūrų,tas gali mažai tikti Lietuvai.Turint omenyje,kad Lietuva yra maža valstybė,iš trijų pusių apsupta sunkiai prognozuojamų didelių kaimyninių valstybių,į pirmą vietą turi iškilti Lietuvos,kaip valstybės,išlikimas.Todėl,mano nuomone,labai yra svarbu,kad būtų išlaikytas lietuviškų partijų patriotizmas,nežiūrint,kokios pakraipos jos bebūtų:pirmiausia Lietuvos politinė nepriklausomybė bei jos tautinė kultūra ir tik po to krikščioniškos vertybės ar sociademokratija.O Lietuvos liberalios partijos,neturintčios kitokios idėjos,išskyrus tai,kad valstybėje turi būti kuo mažiau draudimų,yra tiesiog amoralios partijos,vedančios į Lietuvos valstybingumo praradimą.

    Atsakyti
  6. Migle says:
    10 metų ago

    Kiek teko skaityti dr. Ainės Ramonaitės darbe “posovietinė Lietuvos politinė anatomija”, tai kadangi konservatizmas linkęs palaikyti esamą padėti ir jos nekeisti arba keisti palaipsniui, be jokių ten revoliucijų, o dabartinė sistema iš esmės yra liberalistinė, tai konservatizmas, pasisakydamas už esamą padėtį, pasisako ir už daugelį liberalizmui šiaip priskirtinų dalykų, kurie jau yra nusistovėję, pavyzdžiui kad ir žmogaus teisės.

    Atsakyti
  7. Marius says:
    10 metų ago

    Siaurokas konservatizmo suvokimas. Išeitų, kad Sovietų Sojūze tikri konservatoriai turėjo ginti bolševizmą 🙂 Konservatizmas gina ne bet kokias nusistovėjusias sampratas ar santvarkas, o patikrintas laiko – pripažinkime, kad tai – ne tas pats. Laikas išties išbando, kas pasiteisina, o kas – ne. Santvarkos nusistovėjimas ar ilgalaikiškumas gali atskleisti kaip tiktai priešingas savybes – kad ji visiškai netikusi. Maždaug kaip šiandieninis liberalizmas. Jei diskutuojame apie straipsnį – diskutuokime apie jame pateiktas konservatorių klasikų citatas, o ne tik apie kažkieno kito interpretacijas. Su visa pagarba A.Ramonaitei, ji nėra E.Berkas.

    Atsakyti
  8. Žygeivis says:
    10 metų ago

    Papildau:

    1892-1918 m. Mažojoje Lietuvoje veikė vietos lietuvių politinė partija ”Lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė”, turėjusi keturis apskričių skyrius.

    Jos pastangomis du lietuviai (Jonas Smalakys ir F.M. Mačiulis) buvo išrinkti į Vokietijos reichstagą ir du (Vilius Gaigalaitis ir Vilius Steputaitis) – i Prūsijos landtagą.

    P.S. Kaip jau para64 Marius: Lietuvos socialdemokratų partija įsikūrė tik po ketverių metų – 1896 m. Ir ji tuo metu vadinosi Lietuviškoji socialdemokratų partija.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos piliečio pasas | vrm.lt nuotr.

Konservatoriai siūlo sukurti pilietybės netekimo tvarką

2022 08 11
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.

Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“

2022 08 10
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?

2022 08 09
Oro tarša | am.lrv.lt nuotr.

Patvirtintas oro taršos mažinimo planas

2022 08 03
Vyriausybė pritarė Dainų švenčių įstatymui

Vyriausybė pritarė Dainų švenčių įstatymui

2022 08 03
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Transeuropa: idėja ir galia

2022 07 28
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Sąmokslas prieš baltuosius?

2022 07 25
Balsavimas, rinkimai | vrk.lt nuotr

M. Kundrotas. Moralinis pučas: radikalai prieš konservatorius

2022 07 22
Pateikti siūlymai dėl šildymo kainų

Įmonės galės įsigyti pigesnio kuro

2022 07 20
Kauno miesto VPK nuotr.

Griežtinamas nenaudojamo transporto ardymas

2022 07 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka | vv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka

2022 08 15
Būsto remonto bumas neatslūgsta
Lietuvoje

Kiek gali kainuoti savarankiškas remontas?

2022 08 15
Lietuvoje atostogauja lituanistinių mokyklų mokiniai | pasauliolietuvis.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvoje atostogauja lituanistinių mokyklų mokiniai

2022 08 15
Paaiškino, kaip skaičiuojami želdynų plotai | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Paaiškino, kaip skaičiuojami želdynų plotai

2022 08 15
Cukinijos: lengvas maistas kasdieniam stalui
Įvairenybės

Cukinijos naudingos ir kūdikiams, ir senoliams

2022 08 15
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių

2022 08 14
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 14 10:20

2022 08 14
Per 2021 m. VšĮ „Plačiajuostis internetas“ pradėjo teikti paslaugas 86 gyvenvietėse
Lietuvoje

Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai

2022 08 14


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Vidmantas apie Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių
  • P.Skutas apie Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pradedama kurti nauja atsakinga vandentvarka
  • Kiek gali kainuoti savarankiškas remontas?
  • Lietuvoje atostogauja lituanistinių mokyklų mokiniai
  • Paaiškino, kaip skaičiuojami želdynų plotai

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 718; komentarų: 11
  • „Atalyja“ pristatė Lietuvą Japonijoje peržiūrėta: 499; komentarų: 1
  • S. Buškevičius. Mūšis dėl Chersono. Kada? peržiūrėta: 490; komentarų: 13
  • A. Navys, M. Sėjūnas. Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 05 14:30 peržiūrėta: 481; komentarų: 12
  • A. Maceina. Gimtoji kalba peržiūrėta: 462; komentarų: 7
  • Užsivėrus durims į žurnalistiką, atsivėrė lituanistikos pasaulis peržiūrėta: 451; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Konservatoriai siūlo sukurti pilietybės netekimo tvarką

by daiva
2022 08 11
2
Lietuvos piliečio pasas | vrm.lt nuotr.

Rugpjčio 11d. Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai, reaguodami į Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko priimtą sprendimą...

Skaityti toliau

Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 10
3
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.

Rugpjūčio 11 d., 12 val.  Vilniuje prie Teisingumo ministerijos (Gedimino pr. 30) tautininkai ir centristai surengs piketą dėl „Amnesty Lietuva“...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?

by Jonas Vaiškūnas
2022 08 09
5
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Antikos civilizacijoje viena šalia kitos subrendo dvi moralistinės filosofijos kryptys. Pirmoji – stoicizmas, antroji – krikščionybė. Jos labai panašiai vertino...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie M. Kundrotas. Leftistai – prigimties kariai?
  • Vidmantas apie Į mokymus darbuotojai siunčiami dar nepakankamai
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Būstų lietuviai nori ir pigių, ir didelių
  • P.Skutas apie Sukanka 620 metų nuo pirmojo Rykantų paminėjimo
  • Povilas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 13 11:30

Kitas straipsnis
Prasmingai panaudoti eglutes kviečia akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“

Prasmingai panaudoti eglutes kviečia akcija „Kalėdinė eglutė – namų šilumai“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai