Šeštadienis, 27 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R.Ragauskaitė-Jasukaitienė. Kas mus daro baudžiauninkais?

Regina Ragauskaitė-Jasukaitienė, www.alkas.lt
2013 06 19 09:07
5
R.Ragauskaitė-Jasukaitienė. Kas mus daro baudžiauninkais?

Autorės nuotrauka.Pro žydinčių šeivamedžių sąžalynus, apkėtusius visą buvusio dvarelio parką, prasibrauname prie pastato, kuris nereginčiomis langų kiaurymėmis priekaištingai žvelgia į išniekintą praeitį. Niekad nebuvau mačiusi tiek  šeivamedžių vienoje vietoje – ištisa giraitė! Sujudinus šakas, pasklinda tirštas, aitrus kvapas; lapai ir stiebas – nuodingi, o uogos – vaistingos, vienok parkuose šie krūmai būdavo auginami kaip dekoratyviniai, kai kurios rūšys atsivežtos iš Anglijos ir Prancūzijos sodų. Derlingoje Lietuvos žemėje, apleistose dvarvietėse, neretinami šeivamedžių krūmai nustelbė visus kitus augalus. Bet čia pat keroja Sosnovskio barščiai, šitie – daug piktybiškesni, agresyvesni. Ir kaip šitoje vietoje neprisiminsi Antuano de  Sent-Egziuperi Mažojo princo žodžių apie baobabus: juos reikia ravėti, kol  šaknys nesuskaldė visos planetos.

Tačiau ne šeivamedžių ir ne Sosnovskio barščių išsirengiame pažiūrėti vieną šiltą, gaivią vasaros pradžios dieną. Buvusi mažo miestelio mokytoja, visą gyvenimą domėjusis istorija,  mums pažada parodyti išlikusias (ir neišlikusias) artimiausių  apylinkių dvarvietes. „Žemė be praeities – kaip medis be šaknų“, – sako mokytoja. Žemė be praeities nebūna, tačiau tik įsisąmoninta ji tampa istorija – žmogaus šaknimis.

Tad kol yra ką pamatyti – dairykimės. Štai rugių laukas, aukštumėlėje irgi buvęs dvarelis, dabar – nei medelio, nei kokios kitos žymės. Žvelgiu į tą vilnijantį rugių lauką, nelyginant R. Granausko senoji Kairienė, o aplink – numelioruoti, užarti, užakėti laukai. Ir jokios atminties. Kokios čia gyvenusių žmonių pavardės, kokie likimai? Ar yra kur užrašyta? Ar suskubo kas pasidomėti? Ir jei ne mokytojos pasakojimas, šitas laukas liktų aklas ir kurčias.

Už poros kilometrų – šitas, dvarelis  su šeivamedžių guotu. Dvaro parko ribas žymi senos eglės ir liepos. Visoje parko teritorijoje –  vešlios dilgėlės ir žydintys šeivamedžiai. Pro rūmų pastato duris seniai nevaikšto niekas – užaugę didoki gluosniai, karklų krūmai sudaro neįžengiamus brūzgynus. Bet pastatas dar tvirtas: vietomis nutrupėjęs tinkas atidengia raudonas, tvirtai surištas plytas, prie pat stogo  dar išlikęs puošybos elementas. Sako, kurį laiką po karo čia dar gyveno žmonės, kiti – ne savininkai. Dvarelio šeimininkų likimas nežinomas – gal spėjo pasitraukti į Vakarus, o gal Sibire kauleliai dūla. O ūkinis pastatas dar visai gražiai atrodo. Ypač žavūs mažučiai langeliai su langinėmis. Virš durų – lenkiškas, sunkiai įskaitomas užrašas ir data : 1828. Tebebuvo baudžiavos laikai. Palyginus su tautos istorija – visai neseniai. Išlikusiame kumetyne tebegyvena žmonės ir šiandien. Liūdniausia – kad kumetiškai.  Šitai sukrečia.

Vos mūsų automobiliukas įsuka į dvaro keliuką, iš vienos trobos išbėga gal penketas vaikų, netrukus į kiemo vidurį išeina ir moteris. Stovi ir žiūri. Matyt, retai čia kas atklysta. Aplink trobelę – dilgėlės, krūmokšniai, prapjautas tik takelis, o gal nuvaikščiotas. Prie kito būsto su išvirtusiomis durimis  ant suoliuko sėdi susivėlusi, pamėlusiu veidu moteris. Nenuleisdama akių ji žvelgia į mus: atpažįstu baimingą baudžiauninkės žvilgsnį – pavargusį, bedžiaugsmį, prašantį. Pulkelis murzinų vaikų zuja po nutreplentą kiemą, tvoros išvirtusios. O ir kam jos? Jokio kito gyvo padaro nematyti: nei vištos, nei ožkelės. Nėra jokio daržo, juolab – darželio. Saulė peršviečia smaragdinius dilgėlių lapus – iki pat palangių. Trąši ta kumetyno žemė, bet ne jų, ne čia gyvenančių. Čia niekas nieko neturi, jokios privačios nuosavybės. Ką nors keisti, ką nors dirbti – ne jiems. Gyvena iš pašalpų, geria iš pašalpų.

Baudžiava seniai panaikinta, o jie tebegyvena kaip ir jų proseneliai – šia diena. Keičiasi tik šeimininkai, kurie turi jais pasirūpinti. Šita nuostata įaugusi į jų  kraują, į smegenis, ko gero,  jau užfiksuota genofonde: šitaip tėvai, tėvų tėvai gyveno. Jie niekada neemigruos iš Lietuvos, jokia valdžia jų neveš į Sibirą – jie netgi ten nereikalingi. Tiek metų gyvena šalia gražaus dvaro rūmo, o nemoka – nenori –  negali gyventi gražiai. Nėra to kraujyje. Iš pradžių gal buvo baimė: jei įsikursi, jei apsigyvensi dvare – ir tave išveš, ištrems, viską atims. Tie, kurie griovė, niokojo, įpykę ant likimo ir laimingesnių už juos, taip pat –  baudžiauninkų palikuonys, baudžiauninką čia suvokiant ne kaip luominę skirtybę. Tai – gyvenimo būdas, išplaukiantis iš tam tikro (ne)mąstymo. Tai – specifinė esatis, tokia tolima mūsų suvokiamai būčiai.  Baudžiauninkas – žmogus, stokojantis visko: grožio pajautos, meilės ne tik  kitiems, bet ir sau, vilties ir pasitikėjimo, o ypač – gyvenimo, jo džiaugsmo.

Tą pat dieną aplankome ir kitą dvarelį. Jame gyvenantys žmonės – irgi nėra savininkai. Ne tie, kurie statė. Bet saugo. Parke gausu gėlių ir dekoratyvinių krūmų. Tokių dvarelių pilna visa Vakarų Europa. Ten nebuvo sovietinės baudžiavos. Vardan idėjos nebuvo daužomi, naikinami pastatai, kuriuos  statė ne kas kitas, o jų pačių seneliai – baudžiauninkai, plakami prievaizdų. Ten nebuvo tiek pykčio ir pagiežos – lyg kokio įdago baudžiauninko širdyje. Turbūt  todėl  ten daugiau laimingų.

Kol nepamačiau savomis akimis, negalėjau patikėti, kad čia pat, šalia magistralinių kelių, jungiančių mūsų kaimus ir miestus su EUROPA, tebegyvena žmonės su baudžiauninko sąmone baudžiavoj statytose lūšnelėse, netelpantys į jokius europinius standartus, kažkokiu beviltiškumu primenantys indėnų rezervatus, pasiliekančius gyvenimo užribyje. Nes baudžiauninkas neturi  savo namų, neturi tėviškės, Tėvynės, neprisimena  jos istorijos; jis nesirūpina praeitimi ir nekuria ateities. Rytdiena pasirūpina šeimininkas, be kurio baudžiauninkas nemoka gyventi. Gyvenimas užželia Sosnovskio barščiais ir aitriais šeivamedžiais. Naiviai manėm: pakanka atgauti laisvę, ir  piktžolės išnyks savaime, o krūmai  taps „kultūringi“. Deja…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Vasinauskaitė. Ką jie mums daro?
  2. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  3. J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko
  4. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  5. V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
  6. V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija
  7. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  8. V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai
  9. Š.Navickis. Nesiskaitymo pradmenys
  10. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II)
  11. Sekmadienio sakmė. Tvora iš smilgų*
  12. Š. Matulevičius. Kaip ir aš Sausio 13-ąją stovėjau prie laužų
  13. Č. Iškauskas. Tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas… (pirmadienio mintys)
  14. J. Dirvonėnas. Senoji legenda – 2013?
  15. V.Bagdonavičius. Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą ?
  16. N.Jagelavičiūtė-Teišerskienė. Kas sudaro valstybės pagrindą?
  17. B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas
  18. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I)

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Joana says:
    8 m. ago

    Liūdnas straipsnis, bet tokia Lietuvos realybė. Retorinis klausimas: ar dar prikels kas nors mus? Kokio sukrėtimo reikia, kad pabustumėm iš letargo?

    Atsakyti
  2. Vika says:
    8 m. ago

    Labai geras straipsnis!!!!I

    Atsakyti
  3. Egle says:
    8 m. ago

    Aktualus straipsnis.Is tiesu tiek zmoniu yra sedinciu ir nieko nedaranciu.Laukianciu pasalpu ir nesugebanciu net elementariu dalyku apsitvarkyti.

    Atsakyti
  4. Daiva says:
    8 m. ago

    vaizdelis kaip iš Rusijos. Ten visi taip gyvena ir gyveno.

    Atsakyti
  5. jonas says:
    8 m. ago

    nesuprantu- ar tie tie varguoliai baudžiauninkai turi puoselėti lenkiškąsias dvarų tradicijas, kad taptų ‘europiečiais”? Gaila, kad autorė nepasvarstė, dvarininkų- daugiausiai lenkų vaidmens, tie baudžiauninkai tai ne tik sovietmečio palikimas.
    Užėjo mada garbinti dvarus , tad būkim teisingi -pasakykim, kas buvo tie dvarų savininkai, kokią įtaką darė aplinkai, kokie jų nuopelnai Lietuvos lenkėjimui, juk pusė Žemaitijos jau buvo sulenkėjusi

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kovo 11-osios eitynės 2018 m. | Rengėjų nuotr.

D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei

2021 02 24
Vydūnas. Apie virusus

Vydūnas. Apie virusus

2021 02 23
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Petkus. Kaip „Laisvės“ partija Lietuvą „išdūrė“

2021 02 23
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
Phuenermund.com nuotr.

Seimo nariai kviečia moksleivius į nuotraukų varžytuves „Kaip aš švenčiu mūsų laisvę?“

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Geležinkelis | klaipėda.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau

2021 02 27
Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus
Gamta ir žmogus

Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus

2021 02 27
Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio
Gamta ir ekologija

Tyrimas: Vilniuje vanduo iš čiaupo saugesnis nei šaltinio

2021 02 27
Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas
Architektūra

Lenkai turi aukščiausią: Varšuvoje baigiamas statyti N. Fosterio milžinas

2021 02 27
Alternatyva gatvės muzikai – gyvas retųjų meldinių nendrinukių koncertas Nemuno deltoje
Gamta ir ekologija

Kviečiama įsijungti į gamtą mylinčių ūkininkų gretas – apsaugoti gresiančių išnykti paukščių buveines

2021 02 27
Lietuvoje žuvys bus sekamos akustine įranga
Gamta ir žmogus

Lašiša – puikus baltymų šaltinis

2021 02 27
Mažinami mokesčiai už paveldimą ar dovanojamą turtą
Lietuvoje

Kainų kilimas po pandemijos: kam ruoštis?

2021 02 27
Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?
Gamta ir ekologija

Kokias grėsmes vandens telkiniams kelia užtvankos?

2021 02 27


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • -.-.- apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • mociute apie Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus
  • Pajūrietis apie Lašiša – puikus baltymų šaltinis
  • ĮTARIMAS kilo apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • V. Jakubonis. Vyskupui Motiejui Valančiui 220 metų
  • V. Navaitis. Konsultacijų bankas apie darbą iš namų
  • Septyniuose prie geležinkelio esančiuose miestuose triukšmo bus mažiau
  • Žuvusio pėsčiojo paveikslas – senyvas, atšvaitų nedėvintis žmogus

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1619; komentarų: 16
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 933; komentarų: 13
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 817; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 710; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 678; komentarų: 10
  • Didžiulė D. Trampo pergalė peržiūrėta: 640; komentarų: 23

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

D. Tarailienė. Laisvė nuodėmei

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 24
6
Kovo 11-osios eitynės 2018 m. | Rengėjų nuotr.

Pelenų diena. Aliuzija į du, lyg ir nesuderinamus reiškinius – laikinumą ir amžinybę. „Dulkė esi, į dulkę pavirsi“, - šiais...

Skaityti toliau

Vydūnas. Apie virusus

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
3
Vydūnas. Apie virusus

Reikėtų žinoti, kad visa gamta yra tokia, kokie yra žmonės. Dažnai žmonės skundžiasi, kad visas gyvenimas, visas pasaulis tesąs visokių...

Skaityti toliau

D. Petkus. Kaip „Laisvės“ partija Lietuvą „išdūrė“

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
9
Dovilas Petkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjus daugiau nei trejetai mėnesių nuo Seimo rinkimų, galime įvertinti pirmuosius naujosios vyriausybės darbus. Reikia, pažymėti, kad valdantieji rudenį atėjo...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • -.-.- apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • mociute apie Mokomasis junginys padėjo atsikuriančios Lietuvos kariuomenės pamatus
  • Pajūrietis apie Lašiša – puikus baltymų šaltinis
  • ĮTARIMAS kilo apie Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
  • Kur dingo specialybė? - apie Lašiša – puikus baltymų šaltinis
Kitas straipsnis
Andrius Kubilius | tsajunga.lt nuotr.

A.Kubilius: ministras D.Pavalkis turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę dėl Konstitucijai prieštaraujančios situacijos sukūrimo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai