Pirmadienis, 5 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

R.Ragauskaitė-Jasukaitienė. Kas mus daro baudžiauninkais?

Regina Ragauskaitė-Jasukaitienė, www.alkas.lt
2013-06-19 09:07:25
5
R.Ragauskaitė-Jasukaitienė. Kas mus daro baudžiauninkais?

Autorės nuotrauka.Pro žydinčių šeivamedžių sąžalynus, apkėtusius visą buvusio dvarelio parką, prasibrauname prie pastato, kuris nereginčiomis langų kiaurymėmis priekaištingai žvelgia į išniekintą praeitį. Niekad nebuvau mačiusi tiek  šeivamedžių vienoje vietoje – ištisa giraitė! Sujudinus šakas, pasklinda tirštas, aitrus kvapas; lapai ir stiebas – nuodingi, o uogos – vaistingos, vienok parkuose šie krūmai būdavo auginami kaip dekoratyviniai, kai kurios rūšys atsivežtos iš Anglijos ir Prancūzijos sodų. Derlingoje Lietuvos žemėje, apleistose dvarvietėse, neretinami šeivamedžių krūmai nustelbė visus kitus augalus. Bet čia pat keroja Sosnovskio barščiai, šitie – daug piktybiškesni, agresyvesni. Ir kaip šitoje vietoje neprisiminsi Antuano de  Sent-Egziuperi Mažojo princo žodžių apie baobabus: juos reikia ravėti, kol  šaknys nesuskaldė visos planetos.

Tačiau ne šeivamedžių ir ne Sosnovskio barščių išsirengiame pažiūrėti vieną šiltą, gaivią vasaros pradžios dieną. Buvusi mažo miestelio mokytoja, visą gyvenimą domėjusis istorija,  mums pažada parodyti išlikusias (ir neišlikusias) artimiausių  apylinkių dvarvietes. „Žemė be praeities – kaip medis be šaknų“, – sako mokytoja. Žemė be praeities nebūna, tačiau tik įsisąmoninta ji tampa istorija – žmogaus šaknimis.

Tad kol yra ką pamatyti – dairykimės. Štai rugių laukas, aukštumėlėje irgi buvęs dvarelis, dabar – nei medelio, nei kokios kitos žymės. Žvelgiu į tą vilnijantį rugių lauką, nelyginant R. Granausko senoji Kairienė, o aplink – numelioruoti, užarti, užakėti laukai. Ir jokios atminties. Kokios čia gyvenusių žmonių pavardės, kokie likimai? Ar yra kur užrašyta? Ar suskubo kas pasidomėti? Ir jei ne mokytojos pasakojimas, šitas laukas liktų aklas ir kurčias.

Už poros kilometrų – šitas, dvarelis  su šeivamedžių guotu. Dvaro parko ribas žymi senos eglės ir liepos. Visoje parko teritorijoje –  vešlios dilgėlės ir žydintys šeivamedžiai. Pro rūmų pastato duris seniai nevaikšto niekas – užaugę didoki gluosniai, karklų krūmai sudaro neįžengiamus brūzgynus. Bet pastatas dar tvirtas: vietomis nutrupėjęs tinkas atidengia raudonas, tvirtai surištas plytas, prie pat stogo  dar išlikęs puošybos elementas. Sako, kurį laiką po karo čia dar gyveno žmonės, kiti – ne savininkai. Dvarelio šeimininkų likimas nežinomas – gal spėjo pasitraukti į Vakarus, o gal Sibire kauleliai dūla. O ūkinis pastatas dar visai gražiai atrodo. Ypač žavūs mažučiai langeliai su langinėmis. Virš durų – lenkiškas, sunkiai įskaitomas užrašas ir data : 1828. Tebebuvo baudžiavos laikai. Palyginus su tautos istorija – visai neseniai. Išlikusiame kumetyne tebegyvena žmonės ir šiandien. Liūdniausia – kad kumetiškai.  Šitai sukrečia.

Vos mūsų automobiliukas įsuka į dvaro keliuką, iš vienos trobos išbėga gal penketas vaikų, netrukus į kiemo vidurį išeina ir moteris. Stovi ir žiūri. Matyt, retai čia kas atklysta. Aplink trobelę – dilgėlės, krūmokšniai, prapjautas tik takelis, o gal nuvaikščiotas. Prie kito būsto su išvirtusiomis durimis  ant suoliuko sėdi susivėlusi, pamėlusiu veidu moteris. Nenuleisdama akių ji žvelgia į mus: atpažįstu baimingą baudžiauninkės žvilgsnį – pavargusį, bedžiaugsmį, prašantį. Pulkelis murzinų vaikų zuja po nutreplentą kiemą, tvoros išvirtusios. O ir kam jos? Jokio kito gyvo padaro nematyti: nei vištos, nei ožkelės. Nėra jokio daržo, juolab – darželio. Saulė peršviečia smaragdinius dilgėlių lapus – iki pat palangių. Trąši ta kumetyno žemė, bet ne jų, ne čia gyvenančių. Čia niekas nieko neturi, jokios privačios nuosavybės. Ką nors keisti, ką nors dirbti – ne jiems. Gyvena iš pašalpų, geria iš pašalpų.

Baudžiava seniai panaikinta, o jie tebegyvena kaip ir jų proseneliai – šia diena. Keičiasi tik šeimininkai, kurie turi jais pasirūpinti. Šita nuostata įaugusi į jų  kraują, į smegenis, ko gero,  jau užfiksuota genofonde: šitaip tėvai, tėvų tėvai gyveno. Jie niekada neemigruos iš Lietuvos, jokia valdžia jų neveš į Sibirą – jie netgi ten nereikalingi. Tiek metų gyvena šalia gražaus dvaro rūmo, o nemoka – nenori –  negali gyventi gražiai. Nėra to kraujyje. Iš pradžių gal buvo baimė: jei įsikursi, jei apsigyvensi dvare – ir tave išveš, ištrems, viską atims. Tie, kurie griovė, niokojo, įpykę ant likimo ir laimingesnių už juos, taip pat –  baudžiauninkų palikuonys, baudžiauninką čia suvokiant ne kaip luominę skirtybę. Tai – gyvenimo būdas, išplaukiantis iš tam tikro (ne)mąstymo. Tai – specifinė esatis, tokia tolima mūsų suvokiamai būčiai.  Baudžiauninkas – žmogus, stokojantis visko: grožio pajautos, meilės ne tik  kitiems, bet ir sau, vilties ir pasitikėjimo, o ypač – gyvenimo, jo džiaugsmo.

Tą pat dieną aplankome ir kitą dvarelį. Jame gyvenantys žmonės – irgi nėra savininkai. Ne tie, kurie statė. Bet saugo. Parke gausu gėlių ir dekoratyvinių krūmų. Tokių dvarelių pilna visa Vakarų Europa. Ten nebuvo sovietinės baudžiavos. Vardan idėjos nebuvo daužomi, naikinami pastatai, kuriuos  statė ne kas kitas, o jų pačių seneliai – baudžiauninkai, plakami prievaizdų. Ten nebuvo tiek pykčio ir pagiežos – lyg kokio įdago baudžiauninko širdyje. Turbūt  todėl  ten daugiau laimingų.

Kol nepamačiau savomis akimis, negalėjau patikėti, kad čia pat, šalia magistralinių kelių, jungiančių mūsų kaimus ir miestus su EUROPA, tebegyvena žmonės su baudžiauninko sąmone baudžiavoj statytose lūšnelėse, netelpantys į jokius europinius standartus, kažkokiu beviltiškumu primenantys indėnų rezervatus, pasiliekančius gyvenimo užribyje. Nes baudžiauninkas neturi  savo namų, neturi tėviškės, Tėvynės, neprisimena  jos istorijos; jis nesirūpina praeitimi ir nekuria ateities. Rytdiena pasirūpina šeimininkas, be kurio baudžiauninkas nemoka gyventi. Gyvenimas užželia Sosnovskio barščiais ir aitriais šeivamedžiais. Naiviai manėm: pakanka atgauti laisvę, ir  piktžolės išnyks savaime, o krūmai  taps „kultūringi“. Deja…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Vasinauskaitė. Ką jie mums daro?
  2. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  3. J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko
  4. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  5. V. Bagdonavičius. Tautiškumas ir religija Vydūno filosofijoje
  6. V. Bagdonavičius. Vydūniškoji religijos simbolių interpretacija
  7. A. Patackas. Giria – mūsų protėvynė
  8. V.V. Landsbergis. Dar sykį partizanai
  9. L.V. Medelis. Amžinasis Vydūnas (II)
  10. Sekmadienio sakmė. Tvora iš smilgų*
  11. Š. Matulevičius. Kaip ir aš Sausio 13-ąją stovėjau prie laužų
  12. V.Bagdonavičius. Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą ?
  13. N.Jagelavičiūtė-Teišerskienė. Kas sudaro valstybės pagrindą?
  14. B.Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas
  15. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Joana says:
    10 metų ago

    Liūdnas straipsnis, bet tokia Lietuvos realybė. Retorinis klausimas: ar dar prikels kas nors mus? Kokio sukrėtimo reikia, kad pabustumėm iš letargo?

    Atsakyti
  2. Vika says:
    10 metų ago

    Labai geras straipsnis!!!!I

    Atsakyti
  3. Egle says:
    10 metų ago

    Aktualus straipsnis.Is tiesu tiek zmoniu yra sedinciu ir nieko nedaranciu.Laukianciu pasalpu ir nesugebanciu net elementariu dalyku apsitvarkyti.

    Atsakyti
  4. Daiva says:
    10 metų ago

    vaizdelis kaip iš Rusijos. Ten visi taip gyvena ir gyveno.

    Atsakyti
  5. jonas says:
    10 metų ago

    nesuprantu- ar tie tie varguoliai baudžiauninkai turi puoselėti lenkiškąsias dvarų tradicijas, kad taptų ‘europiečiais”? Gaila, kad autorė nepasvarstė, dvarininkų- daugiausiai lenkų vaidmens, tie baudžiauninkai tai ne tik sovietmečio palikimas.
    Užėjo mada garbinti dvarus , tad būkim teisingi -pasakykim, kas buvo tie dvarų savininkai, kokią įtaką darė aplinkai, kokie jų nuopelnai Lietuvos lenkėjimui, juk pusė Žemaitijos jau buvo sulenkėjusi

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.

M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis

2023 06 05
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Kam kalbame, kam rašome

2023 06 03
Rūta Benedikt, amerikiečių antropologė | wikipedija.org nuotr.

R. Benedikt. Individas ir kultūra

2023 05 31
Išlaikykime šventą savo Tėvynės Atmintį

J. Survilaitė. Ar pavyks prisidėti prie Tautos kultūros istorijos išsaugojimo į užsienį išvykusiems jauniems kūrėjams?

2023 05 31
Svytoslavas Boyko iki karo | genocid.lt nuotr.

Roko muzikantas tapęs kariu: ukrainiečiai yra laisvę mylinčių karių tauta

2023 05 24
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

G. Skamaročius. Dėl istorinės tiesos – senųjų vardų, vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo

2023 05 24
A.Matulevičius. J.Vaiškūno nuotr. (Alkas.lt)

A. Matulevičius „Gal laikas atsisakyti vartotojiškos gyvensenos ir tiesiog Gyventi“

2023 05 24
Algimantas Matulevičius | asmeninė nuotr.

A. Matulevičius. Ar mūsų „skaidrintojai“ netarnauja „giluminei valstybei“?

2023 05 23
Marcinkonių kaimas | apva.lt nuotr.

Dzūkijos kopų gyvavimo istorija

2023 05 20
Istorijos knygos | istorija.lt nuotr.

Jaunieji istorijos tyrėjai turės galimybę plačiau išskleisti sparnus

2023 05 19
Rodyti daugiau

Naujienos

VMVT | VMVT logo
Lietuvoje

VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių

2023 06 05
Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą

2023 06 05
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius veš elektriniai autobusai

2023 06 05
„Sodra“ | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Lietuvoje

„Sodros“ vardu siunčiamos melagingos žinutės

2023 06 05
Zigmas Vaišvila Sąjūdžio 35-mečio konferencijoje LMA 2023-06-03 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Pilietinė visuomenė

Z. Vaišvila. Sąjūdžio istorija ir patirtis – sąjūdietiškai surengtas renginys

2023 06 05
Kompiuteris | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune įgyvendinama Užimtumo didinimo programa

2023 06 05
Pgalbos telefonas 112 | aad.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

AAD primena, kada skambinti numeriu 112

2023 06 05
Kulkos okupantams | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kodėl ES politikai išsigando persekiojimo dėl ryšių su Rusija?

2023 06 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • putintroliui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • VMVT tęsia tyrimą dėl maisto klastočių
  •  Atsinaujinanti energija – investicija į ateitį
  • Seimas svarstys kailių fermų uždraudimą
  • VNO keleivius veš elektriniai autobusai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis

by Jonas Vaiškūnas
2023 06 05
6
Kailiniai žvėreliai | zum.lrv.lt nuotr.

Įvairiose dvasinėse pasaulėžiūrose žmogaus santykis su gamta aiškinamas skirtingai. Pagoniškose religijose žmogus yra gamtos dalis, gyvenanti ir veikianti pagal gamtos...

Skaityti toliau

Vydūnas. Kam kalbame, kam rašome

by daiva
2023 06 03
0
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Būdamas atskiras vienetas, žmogus yra kartu ir narys didesnio gyvumo, būtent savo tautos. Todėl kiekvieno žmogaus apraiškos nėra tiktai vieneto...

Skaityti toliau

R. Benedikt. Individas ir kultūra

by daiva
2023 05 31
4
Rūta Benedikt, amerikiečių antropologė | wikipedija.org nuotr.

Iš tiesų jokio antagonizmo tarp visuomenės ir individo nėra. Vienas iš didžiausių paklydimų, kokius tik yra sukėlęs šis XIX a....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Viešpatavimas gamtai: žmogaus užduotis
  • putintroliui apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Kažin apie E. Drungytė. Sąjūdžio žmonės: galimybių brėžiniai, realybės skivytai
  • V ir Gis apie Europa Vengrijai parodė duris
  • Aleksandras Sulava apie Europa Vengrijai parodė duris
Kitas straipsnis
Andrius Kubilius | tsajunga.lt nuotr.

A.Kubilius: ministras D.Pavalkis turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę dėl Konstitucijai prieštaraujančios situacijos sukūrimo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai