Ketvirtadienis, 7 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Skaitiniai Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos

J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko

Jonas Staliulionis, www.satenai.lt
2013 02 02 10:51
1
J.Staliulionis. Atėjęs iš kito laiko
Šarūnas Joneikis. M. 2011
Šarūnas Joneikis. M. 2011

Vie­ną va­ka­rą, pa­si­rau­sęs so­do na­me­ly­je su­vers­tų po­pie­rių krū­vo­je, iš­si­trau­kiau se­ną api­ply­šu­sį žur­na­lis­ti­nį blok­no­tą ir įni­kau var­ty­ti. Su­do­mi­no At­gi­mi­mo lai­kais ir pir­mai­siais ne­pri­klau­so­my­bės me­tais už­ra­šy­ti su­si­ti­ki­mų su par­ti­za­nais, ry­ši­nin­kais, trem­ti­niais įspū­džiai, po­kal­bių nuo­tru­pos ir… Ne­ti­kė­tai už­kliu­vau už 1918 me­tų sa­va­no­rio Ro­mu­al­do Va­len­tu­ke­vi­čiaus pa­sa­ko­ji­mo apie mū­šius Di­džio­jo ka­ro ap­ka­suo­se, lie­tu­vių ko­vas už sa­vo vals­ty­bę, pir­muo­sius ne­pri­klau­so­my­bės žings­nius. Sa­ky­ti „ne­ti­kė­tai“ ne­tin­ka, nes to žmo­gaus nuo pir­mo su­si­ti­ki­mo ne­bu­vau už­mir­šęs. To­kio iki aša­rų Tė­vy­nę my­lin­čio pa­trio­to už­mirš­ti ne­įma­no­ma. Ro­mu­al­das per šven­tas Ka­lė­das grį­žo iš vo­kie­čių ne­lais­vės ir, pa­ju­tęs Lie­tu­vai gre­sian­tį pa­vo­jų, net ne­spė­jęs pa­si­svei­kin­ti su tė­vais, iš­lė­kė pas sa­va­no­rius. Skai­ty­da­mas pa­si­kal­bė­ji­mo nuo­tru­pas, su­ma­niau pa­ra­šy­ti nau­ją teks­tą apie sa­va­no­rį ir jo lai­kus, nes man pa­si­ro­dė, kad 1990 me­tais „Mer­kio kraš­te“ iš­spaus­din­ta apy­brai­ža jau pa­se­no.

Lie­tu­va, ką tik iš­ko­vo­ju­si ne­pri­klau­so­my­bę, 1990 me­tų lap­kri­tį pir­mą kar­tą po pen­kias­de­šim­ties me­tų per­trau­kos ofi­cia­liai ruo­šė­si švęs­ti sa­vo ka­riuo­me­nės die­ną. Aš, kaip Va­rė­nos ra­jo­no laik­raš­čio „Mer­kio kraš­tas“ ko­res­pon­den­tas, va­žia­vau į Ka­be­lius pa­kal­bin­ti 1918 me­tų Lie­tu­vos sa­va­no­rio Ro­mu­al­do Va­len­tu­ke­vi­čiaus, ei­nan­čio 103 me­tus. Net nu­ste­bau, su­ži­no­jęs, kad šim­ta­me­tis iš­vy­kęs į Gar­di­ną pas sa­vo jau­nes­nę se­se­rį. Grei­tai at­pūš­ka­vo trau­ki­nys iš Gu­di­jos, ir mes su­sė­dom Gri­go gry­čioj. Ne­to­lie­se esan­čia­me so­vie­ti­nės ka­riuo­me­nės po­li­go­ne ka­le­no kul­kos­vai­džiai, au­to­ma­tai, bumb­sė­jo svie­di­niai… „Ne­sok­ru­ši­ma­ja i le­gen­dar­na­ja“ taip de­monst­ra­vo sa­vo ga­lią, o gal re­pe­ta­vo jai kaž­kie­no nu­ma­ty­tą vaid­me­nį bū­si­muo­se įvy­kiuo­se. Iki Sau­sio 13-osios bu­vo li­kę ma­žiau kaip du mė­ne­siai.

Prieš ma­ne sė­dė­jo žmo­gus, at­ėjęs iš ki­to lai­ko. To­kių žmo­nių, me­nan­čių knyg­ne­šių lai­kus, ba­la­nos ga­dy­nę, tar­na­vu­sių ca­ro ka­riuo­me­nė­je, lie­ju­sių krau­ją Di­džio­jo ka­ro fron­tuo­se, jau ne­bu­vo. At­ro­dė, tik at­si­mi­ni­mų kny­gos, is­to­ri­jos va­do­vė­liai ga­li pa­pa­sa­ko­ti apie tuos to­li­mus lai­kus. Bet štai šim­ta­me­tis, iš­ni­ręs iš XIX am­žiaus ūkų, sė­di ir pri­si­me­na tos mū­sų barz­do­tos is­to­ri­jos pus­la­pius.

R.Va­len­tu­ke­vi­čius gi­mė 1888 me­tų va­sa­rio 7 die­ną Dar­ži­nė­lių kai­me, Ka­be­lių apy­lin­kė­se. Prieš ke­le­rius me­tus Ame­ri­ko­je bu­vo iš­ras­ta elek­tros lem­pu­tė, o ne­tru­kus Pa­ry­žiu­je į 300 met­rų aukš­tį iš­ki­lo Ei­fe­lio bokš­tas. Bet Lie­tu­va – ne Pa­ry­žius ir ne Ame­ri­ka. Šia­me Die­vo už­mirš­ta­me kam­pe­ly­je kry­žia­vo­si tri­jų ca­ri­nės im­pe­ri­jos gu­ber­ni­jų – Vil­niaus, Gar­di­no ir Su­val­kų – ri­bos. Žmo­nės juo­kau­da­vo, kad gar­siau­siai gie­da Ka­be­lių gai­džiai, nes gir­dė­ti net tri­jo­se gu­ber­ni­jo­se. Bet švie­ses­nio gy­ve­ni­mo žmo­nės ne­ma­tė, ne­si­ti­kė­jo ir ne­lau­kė. Dū­mi­nė­se pir­kio­se po šiau­di­niais ap­sa­ma­no­ju­siais sto­gais šei­mi­nin­kės pa­si­švies­da­vo ba­la­na, o vy­rai pyp­kes įsi­žieb­da­vo skil­tu­vu. Pir­mos ži­ba­li­nės lem­pos pa­si­ro­dė prieš pat Di­dį­jį ka­rą. Ta­čiau tik re­tas žmo­gus ga­lė­jo jas įpirk­ti, be to, sti­go ži­ba­lo. Va­ka­rais Ro­mu­al­do tė­vų gry­čio­je, kaip ir ki­to­se kai­mo pir­kio­se, sprag­sė­jo ba­la­na, ir dū­mai grau­žė akis. O ir Lie­tu­vos var­das po ke­lių pra­lai­mė­tų su­ki­li­mų jau bu­vo iš­trin­tas iš že­mė­la­pių. Et­no­gra­fi­nes Di­džia­jai Lie­tu­vos Ku­ni­gaikš­tys­tei pri­klau­siu­sias že­mes mas­ko­liai per­va­di­no Šiau­rės va­ka­rų kraš­tu. Už­drau­dė ir per­se­kio­jo mū­sų raš­tą ir kal­bą. Ir, jau ro­dė­si, žan­da­ro ba­tas tuoj su­tryps se­niau­sią pa­sau­lio kal­bą. O tau­ta, nu­trū­kus svar­biau­siai jos gy­vas­ties gi­jai, am­žiams, kaip bro­liai jot­vin­giai ir prū­sai, nu­grims į ne­ži­nią. Ir ne­liks pa­sau­ly­je vals­ty­bės, ap­gy­nu­sios Eu­ro­pą nuo mon­go­lų ant­plū­džių, ke­lis šimt­me­čius ver­tu­sios dre­bė­ti Mask­vą.

Ben­drau­da­mas su šim­ta­me­čiu, at­ro­do, ir pats pa­ny­ri į tą se­niai din­gu­sį lai­ką. O jo trau­kia­ma dar nie­ka­da ne­gir­dė­ta kaž­ku­rio knyg­ne­šio su­kur­ta dai­na: „To­li tu ma­no, bal­to­ji gul­be­le, gal ne­ži­nai ke­le­lio į varg­šo na­me­lį, o gal tau gai­la bal­tų­jų spar­ne­lių, kad ne­lan­kai ma­no na­me­lių…“ – dar gi­liau gramz­di­na į se­no­vę. Jis vis dai­nuo­ja to­kiu liūd­nu dre­ban­čiu bal­su, kol skruos­tais ima rie­dė­ti aša­ros. Ta­da nu­ty­la, su­si­mąs­to. Ta iš knyg­ne­šių ga­dy­nės at­ėju­si dai­na, ta bal­to­ji gul­be­lė, bal­tu spar­nu švel­niai per­brau­kia vei­dą. Ir ro­do­si, kad pats vaikš­čio­ji pa­slap­tin­gais knyg­ne­šių ke­liu­kais, o va­ka­rais pir­kio­je, ži­bant ba­la­nai, iš už­draus­tos kny­gos sle­bi­zuo­ji lie­tu­viš­kus žo­džius. Vis­kas, at­ro­do, taip tik­ra, kad net iš­girs­ti ty­liai dūz­gian­tį se­ne­lės ra­te­lį.

Pa­slap­tin­gi, ne­su­pran­ta­mi dan­gaus reiš­ki­niai prieš Di­dį­jį ka­rą žmo­nėms kė­lė siau­bą, pra­na­ša­vo ne­lai­mes. Vie­nas sa­kė­si nak­tį ant dan­gaus ma­tęs rykš­tę, ki­tas – ug­ni­nį kar­dą, tre­čias… O kai iš ry­tų di­de­liu grei­čiu at­skri­do žvaigž­dė su il­ga il­ga uo­de­ga, siau­bas su­kaus­tė vi­sus. Bet ir tai dar bu­vo ne vis­kas. Vie­ną gra­žią die­ną dan­gu­je ėmė merk­tis sau­lė. Ir tik ma­žas jos kraš­te­lis sklei­dė pur­pu­ri­nę švie­są, ku­ri rau­do­nai nu­da­žė ap­lin­ki­nius miš­kus. O kai su­ži­bo žvaigž­dės, ėmė žvieg­ti kiau­lės, baub­ti gy­vu­liai, vi­si puo­lė ant ke­lių ir mal­da­vo Pa­ne­lę Šven­čiau­si­ą­ją už­ta­ri­mo mir­ties va­lan­dą. Gal iš tik­rų­jų dan­gus tais žen­klais įspė­jo žmo­nes apie ar­tė­jan­tį di­džiu­lį ka­rą.

R. Va­len­tu­ke­vi­čius iš už­draus­tos kny­gos pra­mo­ko skai­ty­ti, o vė­liau ir ra­šy­ti. Ir da­bar ro­do prieš ke­le­tą die­nų už­ra­šy­tas sa­vo min­tis: „Bū­ti­nai rei­kia su­da­ry­ti pa­sie­nio po­li­ci­ją, pa­sta­ty­ti pos­tus, nes mes jau pa­ti­riam di­de­lių nuos­to­lių. Žmo­nės, no­rin­tys dirb­ti pa­sie­nio po­li­ci­joj, tu­ri pa­ra­šy­ti pa­si­ža­dė­ji­mą, kad tei­sin­gai tar­naus Tė­vy­nei Lie­tu­vai.“ Be­je, pa­si­bai­gus ne­pri­klau­so­my­bės ko­voms, sa­va­no­ris ir at­ėjo į pa­sie­nio po­li­ci­ją. Ir tas dvi­de­šim­ties me­tų ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos lai­ko­tar­pis yra pats ge­riau­sias, pats gra­žiau­sias jo il­ga­me gy­ve­ni­me.

Tai­gi Lie­tu­va sa­va­no­riui kaip bu­vo vi­są gy­ve­ni­mą di­džiau­sia šven­te­ny­bė, taip ir li­ko. Žmo­gus, lie­jęs krau­ją ne­pri­klau­so­my­bės ko­vo­se, o pas­kui 1945 me­tais iš­trem­tas ir kan­kin­tas Si­bi­ro la­ge­riuo­se, vėl pa­si­ry­žęs jai tar­nau­ti. Šim­ta­me­tis ne­sens­ta, nes my­li sa­vo Tė­vy­nę, sa­vo kraš­to žmo­nes, gy­ve­na jų rū­pes­čiais, jų bė­do­mis… To ryž­to, to pa­trio­tiz­mo jam nie­ka­da ne­sti­go. Kai 1918 me­tais, pa­si­bai­gus Di­džia­jam ka­rui, vo­kie­čiai ca­ro ka­riuo­me­nės „ple­ni­kui“ R. Va­len­tu­ke­vi­čiui iš­da­vė po­pie­rius, tai pės­čias per dvi sa­vai­tes iš Ka­ra­liau­čiaus par­lė­kė na­mo. Ei­da­mas vis pri­si­min­da­vo baž­nyt­kai­mio var­pų ai­dus ir gim­ti­nės krū­mų lakš­tin­ga­las. Per pa­čias Ka­lė­das po il­gų sep­ty­ne­rių rek­rū­to, ka­ro ir ne­lais­vės me­tų pra­vė­rė gim­to­jo na­mo du­ris. Ta­čiau sve­čia­vo­si la­bai trum­pai. Mat su­ži­no­jęs, kad len­kai no­ri jį prie­var­ta pa­im­ti į sa­vo ka­riuo­me­nę, pa­sa­kė: „Ne, len­kams aš ne­tar­nau­siu“, ap­si­avė nau­jom klum­pėm ir iš­ėjo į Mer­ki­nę, kur bū­rė­si pir­mie­ji Lie­tu­vos sa­va­no­riai. Ir ke­le­rius me­tus ka­ria­vo su bol­še­vi­kais, ber­mon­ti­nin­kais, len­kais.

Bai­giu ra­šy­ti pa­strai­pą ir at­min­tin pa­si­bel­džia po­eto Jo­no Grai­čiū­no po­sme­lis:

Tu ne­ra­si nie­kur,
Nie­kad ne­ra­si,
Ką tau sa­va­no­riai
Par­ne­šė ba­si.

Ši­tas ei­lu­tes įsi­dė­mė­jau skai­ty­da­mas du ge­ne­ro­lo Sta­sio Raš­ti­kio at­si­mi­ni­mų to­mus. Į ge­ne­ro­lo raš­tus įpin­tas ne vie­no ei­lė­raš­čio frag­men­tas, bet il­giau­siai gal­vo­je iš­li­ko J. Grai­čiū­no po­sme­lis. Ir da­bar, žiū­rė­da­mas į Vy­tį, ka­ban­tį ant sie­nos, ke­lis kar­tus gar­siai pa­dek­la­muo­ju aš­tuo­nio­lik­tų­jų me­tų sa­va­no­rių dva­sia spin­du­liuo­jan­čias ei­lu­tes ir vėl ant po­pie­riaus ri­kiuo­ju anų to­li­mų ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų epi­zo­dus.

Sa­va­no­ris ge­rai pri­si­me­na ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų mū­šius, mi­ni vie­to­ves, da­tas, va­dų pa­var­des: Mar­ty­nas Mas­taus­kas (pul­ko), Juo­zas Bud­re­vi­čius (kuo­pos), Juo­zas Luk­ša (bū­rio)… Bol­še­vi­kus R. Va­len­tu­ke­vi­čiui te­ko vy­ti iš Žiū­rų, Ka­šė­tų, Utie­kos, Sa­lo­var­tės kai­mų. Ypač di­de­lis mū­šis su rau­do­nai­siais už­vi­rė Kal­kū­nuo­se, prie Daug­pi­lio. Po šios per­ga­lės į sa­va­no­rių ran­kas pa­te­ko daug ru­sų gin­klų, amu­ni­ci­jos.

Pa­si­bai­gus ko­voms su bol­še­vi­kais, Lie­tu­vą dar įnir­tin­giau puo­lė len­kai. Su len­kų ka­riuo­me­ne R. Va­len­tu­ke­vi­čiui te­ko ko­vo­ti prie Sei­nų, Šču­čy­no, Drus­ki­nin­kų, Per­lo­jos… O kai ge­ne­ro­lo Żeli­gov­skio di­vi­zi­jos, už­gro­bu­sios Vil­nių, ver­žė­si gi­lyn į Lie­tu­vą, sa­va­no­riai vėl sto­jo į žūt­bū­ti­nę ko­vą. Len­kai, įkvėp­ti pir­mų­jų per­ga­lių, žy­gia­vo ir šau­kė: „Na Kow­no! Na Kow­no!“ Bet jų žy­gis pa­si­bai­gė ant Šir­vin­tos til­to. Mū­sų ka­rei­viai su­ren­gė pa­sa­lą, ati­den­gė kryž­mi­nę kul­kos­vai­džių ir šau­tu­vų ug­nį, ir len­kai, pa­ty­rę di­de­lių nuos­to­lių, bu­vo pri­vers­ti trauk­tis. Su­triuš­ki­nę Żeli­gv­skio ka­riuo­me­nę prie Šir­vin­tų ir Gied­rai­čių, sa­va­no­riai pa­ki­lo į žy­gį Vil­niun. De­ja, mū­sų sos­ti­nė taip ir li­ko ne­iš­va­duo­ta, bet tai jau ne sa­va­no­rių, o Tau­tų Są­jun­gos kal­tė. Tai ji pri­ver­tė nu­trauk­ti mū­šius, pa­žy­mė­jo neut­ra­lią zo­ną, vė­liau ji ta­po sie­na. Lie­tu­va ši­tos sie­nos nie­ka­da ne­pri­pa­ži­no… Sa­va­no­ris, lyg jaus­da­mas kal­tę dėl Vil­niaus kraš­to oku­pa­ci­jos, sun­kiai at­si­dūs­ta ir už­trau­kia ne­pri­klau­so­my­bės ko­vų dai­ną:

Ant grėb­lio re­mia­si mer­gai­tė,
po ko­jom kve­pia pra­dal­giai,
ir dai­na nuo­var­gį pa­kei­čia,
kai žen­gia bro­liai lie­tu­viai.

O ne­pri­klau­so­my­bės ko­vas R.Va­len­tu­ke­vi­čius bai­gė Klai­pė­do­je 1923 me­tais. Ma­žo­sios Lie­tu­vos su­ki­lė­liams tal­kin­ti pa­si­ry­žę sa­va­no­riai rin­ko­si Kie­me­liuo­se prie Kai­šia­do­rių. Pir­mo­sio­mis 1923 me­tų die­no­mis sa­va­no­ris su sa­vo gin­klo drau­gais ir iš­vy­ko va­duo­ti Klai­pė­dos. Va­žia­vo trau­ki­niu per Lat­vi­ją iki Pa­lan­gos. Ta­da gar­ve­žiai bu­vo va­ro­mi mal­ko­mis, tai ku­ro ne­sti­go: su­sto­da­vo miš­ke, pri­sip­jau­da­vo sau­suo­lių ir dū­mė to­liau.

Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė, pa­si­mo­kiu­si iš Vil­niaus pra­ra­di­mo by­los, ty­lo­mis lai­mi­no Klai­pė­dos va­duo­to­jus. Klai­pė­dą ir vi­są tą kraš­tą pa­gal tarp­tau­ti­nes su­tar­tis ta­da val­dė pran­cū­zai. Su­ki­lė­liai, su­si­jun­gę su sa­va­no­riais, puo­lė ne­kvies­tus sve­čius. Pran­cū­zai, pa­ju­tę lie­tu­vių gin­klo jė­gą, iš­kė­lė bal­tą vė­lia­vą, su­li­po į lai­vus ir iš­plau­kė. O Klai­pė­dos va­duo­to­jai Va­sa­rio 16-osios pro­ga su­ren­gė ka­ri­nį pa­ra­dą, ir mies­tas po sep­ty­nių šim­tų me­tų vėl bu­vo su­grą­žin­tas Lie­tu­vai.

Klau­sau­si vaiz­din­go sa­va­no­rio pa­sa­ko­ji­mo ir, ro­dos, ma­tau tuos klum­pė­tus ar­to­jus, sa­vo krū­ti­nėm at­rė­mu­sius bol­še­vi­kų, len­kų, ber­mon­ti­nin­kų ar­mi­jas ir dvi­de­šim­čiai me­tų iš­ko­vo­ju­sius Lie­tu­vai lais­vę ir ne­pri­klau­so­my­bę. Tie dvi­de­šimt ne­pri­klau­so­my­bės me­tų ir įkvė­pė mums ryž­to bei stip­ry­bės po pu­sės am­žiaus vėl at­kur­ti ne­pri­klau­so­mą, de­mok­ra­ti­nę vals­ty­bę.

Ro­mu­al­das Va­len­tu­ke­vi­čius mi­rė 1995 me­tų rug­pjū­čio 25 die­ną Va­rė­nos glo­bos na­muo­se ei­da­mas šim­tas aš­tun­tuo­sius me­tus. Pas­ku­ti­nis Lie­tu­vos sa­va­no­ris iš­kil­min­gai pa­lai­do­tas Ka­be­lių ka­pi­nė­se. Gim­to­ji Dzū­ki­jos že­mė pri­glau­dė iš­ti­ki­mą Tė­vy­nės sū­nų.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. E. Merkytė. Keturi sūnūs išėjo į mišką…
  2. Č. Iškauskas. Lietuviškasis parlamentarizmas: vizijos ir realybė
  3. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (I)
  4. L.V.Medelis. Mykolas Riomeris Lietuvis (II)
  5. J. Marcinkevičius. Amžinam gyvenimui (video)
  6. J. Trinkūnas. Vasario 25-oji – Pilėnų diena (audio)
  7. E.Merkytė. Partizanų motina
  8. L. Kojala. Kiekviena karta dėl laisvės kaunasi iš naujo
  9. Seime minima Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido diena (video)
  10. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  11. E. Merkytė. Vienintelis likęs iš Lukšų…
  12. Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“
  13. V.Keršanskas: Valstybinės reikšmės įvykių minėjimas nėra tik žmonių juose dalyvavusių reikalas
  14. Š. Matulevičius. Kaip ir aš Sausio 13-ąją stovėjau prie laužų
  15. M. Jučas. Gedimino laiškai
  16. V.V.Landsbergis. Be pykčio
  17. P.Maksimavičius. Manau, kad „Uważam, Rze…“ skaityti neverta
  18. Laiš­kai iš pra­ei­ties: Min­dau­gą me­nan­ti pi­lis Liub­čio­je
  19. Istorinėje Prezidentūroje Kaune prisiminti Juozo Tūbelio nuopelnai
  20. Blogeris Zeppelinus. Ir tarp bajorų būta Lietuvos patriotų. Ką nutyli polonofilai ir „atstumto bajorų elito“ apraudotojai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. G.P. says:
    9 metai ago

    Ačiū. Nuostabus vertingas tekstas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

2022 07 06
Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

2022 07 06
J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

2022 07 05
3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą | Pexels nuotr.

3 išmanūs būdai pažinti Lietuvą

2022 07 04
Lietuviai apsiperka ilgiausiai, estai – pažangiausiai

Apsipirkti lietuviai vėl suka į Lenkiją

2022 07 03
Signatarų namai | wikipedia.org nuotr.

E. Grakauskas. Tiesos ir moralės amnezija

2022 07 03
Okupuotasis Karaliaučiaus kraštas| Alkas.lt nuotr.

S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba

2022 07 01
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ parodys lietuvių bendrumą | lrv.lt nuotr.

„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ parodys lietuvių bendrumą

2022 07 01
Suprasti Rusiją

M. Kundrotas. Suprasti Rusiją

2022 06 30
Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus | „Baltic Sotheby's International Realty“ nuotr.

Išskirtinumo ieškantys lietuviai perka dvarus

2022 06 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Svarbiausias turtas – užmiesčio sodybos
Įvairenybės

Svarbiausias turtas – užmiesčio sodybos

2022 07 07
Leidimus prekiauti vaistais įgijo jau virš 100 mažmeninės prekybos vietų
Lietuvoje

Atostogos: ką daryti pamiršus vaistų receptą?

2022 07 07
Lietuva rems Moldovos eurointegraciją
Lietuvoje

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

2022 07 06
Nerimo dėl mobiliojo ryšio bazinių stočių veiklos vis mažiau
Įvairenybės

Keliautojams į pagalbą – 5 prgramėlės

2022 07 06
Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų
Įvairenybės

Tarnybą baigęs „Sūduvis“ lauks lankytojų

2022 07 06
Kaip sumažinti cukraus vartojimą ir pasirinkti sveikesnius gaminius?
Įvairenybės

Medus: nuo LDK laikų iki dabar

2022 07 06
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 06 12:01

2022 07 06
Pasirodžius žaliam vandeniu – skambutis šilumininkams
Lietuvoje

Pigiausia šiluma tarp didžiųjų miestų – Kaune

2022 07 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Petras apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Petras apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Svarbiausias turtas – užmiesčio sodybos
  • Pamirštos Paupio paslaptys
  • Atostogos: ką daryti pamiršus vaistų receptą?
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas

Skaitomiausi straipsniai

  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 1633; komentarų: 2
  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 1269; komentarų: 30
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 815; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 689; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 631; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 585; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

by Ditė Česėkaitė
2022 07 06
4
Lietuva rems Moldovos eurointegraciją

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiko su Valstybės dienos proga į Lietuvą atvykusia Moldovos Prezidente Maia Sandu. Tai yra pirmas Moldovos...

Skaityti toliau

Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

by Ditė Česėkaitė
2022 07 06
0
Valstybės dieną – tradiciniai kepsnių receptai

Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje kaip niekad išpopuliarėjo įvairūs kepsninių patiekalai, tačiau jais lietuviai mėgavosi ir prieš šimtus metų. Minint Lietuvos karaliaus...

Skaityti toliau

J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

by Dalia Antanina Rastenienė (Saulės arkliukų redaguotoja)
2022 07 05
0
J. Zvonkuvienė. Nuodėmių atpirkėjos

Yra knygų, kurios atperka svetimas nuodėmes. Tai ir tariu nuoširdų ačiū už knygas – nuodėmių atpirkėjas. Jos lyg aptirpdo tas...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Petras apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Petras apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas apie Pasiekimas! Užsienyje bus išleistos dar 46 Lietuvos autorių knygos

Kitas straipsnis
kraujodonorystė.lt nuotr.

Kraujo dažniau duoda vyrai, o moterys rečiau ima atlygį (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai