Ar šiandieninę lietuvių kalbą suprastų J.Jablonskis?

Gegužės 7-ąją tradiciškai bus minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šiandien dažnai girdime, jog lietuvių kalbai vėl iškilęs pavojus išnykti, tik šį kartą tam įtakos turi ne vienokios ar kitokios politinės jėgos bei oficialūs draudimai, bet mūsų pačių elgesys: pernelyg dažnas anglicizmų ir kitų svetimybių vartojimas, lietuviškų rašmenų vengimas naudojantis IT technologijomis ir panašiai. Kyla natūralus klausimas: ar mus šiandien suprastų didysis lietuvių kalbos patriarchas, bendrinės kalbos normintojas Jonas Jablonskis? O kaip skambės lietuviškas žodis dar po šimto metų?

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė atkreipia dėmesį, jog lietuvių kalba – viena iš mažiausiai pakitusių indoeuropiečių kalbų, štai kodėl prancūzų kalbininkas A. Meillet (Mejė) XX amžiaus pradžioje yra pasakęs, kad tie europiečiai, kurie norėtų išgirsti, kaip kalbėję jų protėviai, turėtų paklausyti lietuvio valstiečio kalbos. „Galbūt ne tokią sparčią raidą lėmęs palyginti sėslus baltų genčių gyvenimas toli nuo pagrindinių tautų kraustymosi kelių, vietovėse, kurias ilgą laiką sunkiai pasiekdavo civilizacijos naujovės. Štai kodėl lietuvių kalba yra tokia įvairi – mažame plote turime išlaikę tiek daug tarmių, o iš šnekos savitumo buvę galima skirti gretimų kaimų ar parapijų žmones. Beje, ir  mūsų senoji literatūra labai įvairi, nes rašyta tarmėmis, juk bendrinė kalba įsitvirtinusi tik XX amžiuje. Taigi prieš šimtą metų Lietuvoje tik formavosi bendrinė kalba, o daugelis kalbėjo tarmiškai. Žinoma, šiuo metu kalbos pokyčiai gerokai spartesni – nauji žodžiai, terminai pasiekia mus iš karto, ypač jei patenka į globalią skaitmeninę informacijos erdvę, nesvarbu, kurioje pasaulio šalyje ar kokia kalba jie sukurti. Lėčiau kinta kalbos sistemos dalykai, taigi protėviai dabartinės lietuvių kalbos greičiausiai nesuprastų ne dėl kitokios gramatikos, bet dėl naujų žodžių gausos. Tą patį galima pritaikyti ir ateičiai – technologijos taip greitai kinta, kad sunku pasakyti, kaip mūsų kalba skambės po šimto ar kelių šimtų metų. Juolab kad dauguma technologijų kol kas sukuriama ne Lietuvoje, taigi ir nauji dalykai pavadinami ne lietuviškais žodžiais“, – teigia D. Vaišnienė.

Į pastebėjimą, kad lietuvių kalba paskutinįjį dešimtmetį itin sparčiai liberalėja (ypač skyryba, kai kurių žodžių rašyba) ir ar tai nereikėtų laikyti pirmuoju kalbos nykimo ženklu, VLKK pirmininkė atsako, kad kalba yra gyva, nuolat kintanti. „Kalbos normų nustatymas yra labai susijęs su vartosenos pokyčiais. Žinoma, lengviau keisti leksikos dalykus, be to, stengiamasi naikinti kai kurias rašybos ir kitokias išimtis. Tačiau yra dalykų, kurie sudaro kalbos esmę ir jų neapgalvotas keitimas gali padaryti didelės žalos, nes negalima ardyti nuoseklios ir griežtos sistemos. Taigi lietuvių kalbai reikalingos ir nosinės raidės, ir kiti lietuviški rašmenys, kuriuos taip dažnai pamirštame rašydami trumpąsias žinutes ar komentarus internete. Kita vertus, galimybė skaitmeninėje terpėje vartoti lietuviškus rašmenis atsirado ne taip ir seniai, iš pradžių tai buvo neįprasta, nepatogu. Dabar dauguma Lietuvą pasiekiančių technologijų jau yra pritaikytos mūsų rinkai, taigi vargu ar begalima pasiteisinti, kad „šveplai“ rašoma. Nors lietuvių emigracijos mastai nemažėja, smagu girdėti, skaityti spaudoje, kad dauguma į kitas šalis išvykusių žmonių stengiasi puoselėti ir saugoti savo gimtąją kalbą, kad su savo vaikais kalba lietuviškai, leidžia juos į lituanistines mokyklas“, – tvirtina D. Vaišnienė. Anot jos, labiausiai kalbą saugo ir stiprina teigiamas žmonių požiūris į savo gimtąją kalbą.

Vargu ar kas paneigs, jog požiūris į kalbą ir tinkami kalbiniai įgūdžiai formuojasi vaikystėje. „Vaikai, jaunimas – labiausiai pagaulus naujovėms, madai. O kodėl madinga negali būti kalbėti švaria taisyklinga lietuvių kalba? Brandindami šią idėją prieš šešerius metus moksleivius paraginome dalyvauti nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“ ir pabandyti prakalbinti kompiuterius lietuviškai. Kad sumanymas buvo vykęs, rodo didėjantis konkurso dalyvių skaičius. Akivaizdu, kad moksleiviams smagu ir įdomu mokymosi procese panaudoti šiuolaikines informacines technologijas: kompiuterius, išmaniuosius telefonus“, – teigia konkurso „Švari kalba – švari galva“ sumanytojos, kalbinių technologijų plėtojimu užsiimančios bendrovės „Tilde IT“ direktorė Renata Špukienė. Pasak R. Špukienės, itin džiugu, kad nuo jų iniciatyvos nenusigręžė, priešingai, noriai ją palaiko valstybinės institucijos – Švietimo ir mokslo ministerija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Vertindama pirmiau išvardytus intensyvius lietuvių kalbos pokyčius, kuriuos kai kurie linkę traktuoti kaip kalbos nykimo ženklą, R. Špukienė teigia, kad kalba neišvengiamai turi prisitaikyti prie pasikeitusio žmonių gyvenimo būdo, visuotinės globalizacijos procesų. Ji privalo persikelti į skaitmeninę erdvę. „Mums, skirtingai nei Vakarų šalims, dar labai trūksta internete laisvai prieinamų žodynų, skaitmeninių archyvų, balso atpažinimo programų, kitų sistemų bei įrankių. Visi šie dalykai reikalingi ir valdžios įstaigoms, ir verslo įmonėms, ir mokslininkams, ir visiems smalsiems žmonėms. Juk dėl skaitmeninių kalbos priemonių nemažai tiek mokslo, tiek verslo darbų vyksta sparčiau ir sklandžiau“, – sako R. Špukienė.

Pasakodama apie nacionalinį moksleivių konkursą „Švari kalba – švari galva“, R. Špukienė tvirtina, kad jis – maža, bet svari dalis to, ką galima padaryti lietuvių kalbos naudai. Šis konkursas – puikus kalbos ir šiuolaikinių technologijų draugystės pavyzdys.

Šeštą kartą rengtame nacionaliniame konkurse savo lietuvių kalbos žinias pasitikrinti panoro daugiau nei aštuoni tūkstančiai 6–10 klasių moksleivių iš visos Lietuvos. Šiemet aktyviausi konkurso dalyviai buvo aštuntokai, jų skaičius peršoko 1970. Aktyviausia mokykla jau antrus metus išlieka Kauno Vyturio katalikiška vidurinė – konkurso pirmajame etape dalyvavo 247 jos mokiniai, tik dviem dalyviais mažiau – iš Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokyklos.

Jau kitą savaitę, gegužės 2 d., Vilniaus kooperacijos kolegijos kompiuterių klasėse vyks konkurso „Švari kalba – švari galva“ II etapas. 25 testo užduotims atlikti bus skirta 30 minučių. Atsakydami į testo klausimus, mokiniai galės naudotis visomis kompiuteryje esančiomis priemonėmis: žodynais, internetu, „Tildės Biuro“ programine įranga ir kt. Tą pačią dieną 15.00 val. Seime tradiciškai bus apdovanoti konkurso nugalėtojai. Laureatus – mokinius ir jų lietuvių kalbos mokytojus – pasveikins renginio globėja Seimo pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.