Trečiadienis, 21 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Kolegijos pirmakursių raštingumas: gal lietuvių kalbai nereikalingos nosinės raidės?

Aušra Rimkutė, www.alkas.lt
2013 02 23 08:03
5
coffeeaddict.org nuotr.

coffeeaddict.org nuotr.

coffeeaddict.org nuotr.
coffeeaddict.org nuotr.

Ugdyti gimtąją kalbą ir ją puoselėti – kiekvienos aukštosios mokyklos priedermė, būtent todėl kiekvienais metais Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto pirmo kurso studentai rašo lietuvių kalbos diktantą. Šiais metais pasitikrinti savo gimtosios kalbos raštingumo susirinko 38 nuolatinių ir ištęstinių studijų pirmakursiai, studijuojantys muzikos, dailės ir technologijų, šokių pedagogiką, socialinį darbą ir kultūrinės veiklos vadybą. Diktanto rašymas nėra tik konkursas, po kurio paskelbiamas raštingiausias Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto pirmo kurso studentas, tai renginys, kuriuo siekiama ugdyti taisyklingo rašymo įgūdžius ir priminti gimtosios kalbos grožį, vertę, reikšmę ir puoselėjimo svarbą. Todėl ir tekstai buvo parinkti apie gimtąjį kraštą, tėviškę. Jie, parengti pagal Antano Biliūno ir Jono Biliūno apsakymus, buvo nesudėtingi.

Šio straipsnio tikslas – apžvelgti kolegijos pirmo kurso studentų diktantų rašybos ir skyrybos klaidas, pasvarstyti apie galimas jų priežastis. Svarstyti būtina, nes nė vienas pirmakursis neparašė diktanto be klaidų: geriausiai parašiusios studentės diktante – dvi skyrybos klaidos, prasčiausiame darbe – 50 rašybos, skyrybos ir kitokių klaidų 3. Skaičiai pribloškia. Deja, tikrovė nėra džiuginanti – į universitetą ar kitą aukštąją mokyklą įstoja jaunuolių, nemokančių, neišmokusių, o gal ir nesimokiusių taisyklingos kalbos. Todėl dėstant kalbos kultūrą ar specialybės kalbą kyla daug sunkumų: juk reikia dirbti su studentais, nemokančiais rašybos ir skyrybos, o tam atskirai skirti valandų tarsi ir neįmanoma, to mokyti tarsi jau neišeina, nors akivaizdu, kad reikia ir būtina.

Diktantą rašiusius pirmakursius galima suskirstyti pagal amžių, tiksliau – laiką, kai baigė vidurinę mokyklą ir laikė brandos egzaminus. 19 diktantą rašiusių pirmakursių (lygiai pusė) mokyklą baigė 2012 m., 15 iš jų laikė valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. 2006–2011 m. vidurinę mokyklą baigė 6 studentai, 3 iš jų laikė valstybinį egzaminą. Diktantą rašė ir 7 studentai, vidurinę mokyklą baigę 2000–2005 m. ir laikę mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą. Kiek daugiau nei šeštadalis studentų mokyklą baigė prieš daugiau nei 12 metų.

Palyginus 2012 ar 2011 m. vidurinę mokyklą baigusių asmenų diktantus su tų, kurie vidurinę mokyklą baigė prieš daugiau nei 12 metų, matyti didžiulis skirtumas: pirmieji, rašydami diktantą, vidutiniškai darė po 22 klaidas, antrieji – po 9. Taigi raštingumas pablogėjo beveik 2,5 karto! Vidurkių skirtumas, matyt, būtų dar didesnis, jeigu ne viena 2011 m. bendrojo lavinimo mokyklą baigusi studentė, kuri padarė vos dvi skyrybos klaidas. Verta paminėti, kad vyresni studentai, rašydami diktantą, beveik nedarė rašybos klaidų (vos 1–3), sunkiau jiems sekėsi skyryba.

Rašybos klaidos

Peržiūrėjus diktantus, galvoje ima suktis mintis, kad ne vieną pirmo kurso studentą reikėtų grąžinti į mokyklos suolą, kur jis galėtų ne tik pakartoti, bet ir įgyti raštingumo pagrindus. Didžiausią nerimą kelia nosinių raidžių nerašymas arba rašymas ten, kur jų nė negali būti, pavyzdžiui, bendratyje. Skaitydamas iš pradžių manai, kad galbūt tai apsirikimas – visi juk esame žmonės ir klystame, tačiau, kai tokią klaidą randi trečią, ketvirtą… dvidešimtą, supranti, kad čia visai ne apsirikimas, o tiesiog rašybos nemokėjimas. Aptarkime rašybos klaidas.

Klystama rašant linksniuojamųjų žodžių galūnėse e (ę) ir (i)a: neramę (=neramią) savo širdį; gyvenimo keles (=kelias); vaiskę (=vaiskią) rudens popietę, asmenuojamųjų žodžių galūnes: oše (=ošia) medžiai; pasiveje (=pasiveja) greitasparnis tėviškės ilgiasio (=ilgesio) paukštis; su tomis vietomis, kuriose gimėme ir augomia (=augome). Prieveiksmių gale rašoma -ei, o ne -iai: atsargei (=atsargiai), romei (=romiai), vienaskaitos vietininko galūnėje -ia: visos žemės kampelyjia (=kampelyje); oria (=ore); kuriamia (=kuriame) visos žemės kampelyje. Kai kuriems studentams vertėtų pakartoti, ką reikėtų rašyti po j: mirguliavo jevais / jievais (=javais) apsupti laukai, įsidėmėti priesagos -elis rašybą: vėjalis (=vėjelis).

Nosinės vienaskaitos galininke ir daugiskaitos kilmininke nerašė daugelis 2012 m. mokyklą baigusių studentų: į tėviške (=į tėviškę); į savo senają tėviške (=senąją tėviškę); viena vaiskia rudens popiete (=vieną vaiskią rudens popietę); viena (=vieną) šventadienį; viena šventadieni (=vieną šventadienį); viena laša (=vieną lašą); atvažiavęs vasara į savo tėviške (=vasarą į savo tėviškę); su kuria vieta žmogu (=žmogų) sieja […] prisiminimai; neramia (=neramią) savo širdį; nė paukščiu (=paukščių) giedojimo; kurio dulkiu (=dulkių), kaip didžiausios šventenybės, […] nusilenkia paliesti; piemenu (=piemenų) rageliai.

Daugeliui sunkiai sekėsi rašyti veikiamosios rūšies būtojo laiko vyriškosios giminės dalyviùs: atvažiaves (=atvažiavęs); apsvaiges (=apsvaigęs) miškas, taip pat veiksmažodžių tariamosios nuosakos trečiąjį asmenį: kad ir kur žmogus būtu (=būtų), kad ir kur gyventu (=gyventų); paklaustu (=paklaustų). Kad nosinės reikia asmeninio įvardžio vienaskaitos kilmininke manes (=manęs), taip pat įvardžiuotinio būdvardžio vienaskaitos galininko dviejuose paskutiniuose skiemenyse: į senaja (=senąją) teviske (=tėviškę); į senają (=senąją), taip pat pamiršo didžioji dauguma pirmakursių. Matyt, neišmokta mokykloje, kad žodžių sugražindamas (=sugrąžindamas) ir žasys (=žąsys) šaknyse reikia rašyti nosines raides.

Kai kur persistengiama – nosinės rašomos bendratyje ar esamojo laiko trečiame asmenyje: žydį (=žydi) gėlės; nusilenkią (=nusilenkia) paliestį (=paliesti); bijodamas išlietį (=išlieti), taip pat žodžių šaknyse (net nekirčiuotose): grąžiausi (=gražiausi) atsiminimai; grąžiausias (=gražiausias) pavasaris; grąžu (=gražu); po įlgų (=ilgų) klajojimų; nerąmią (=neramią) savo širdį. Beje, nosines bet kur kabino prieš pusmetį mokyklas baigę kolegijos studentai.

Sunku paaiškinti šių žodžių rašybą: čiulpa (=čiulba), balciausias (=balčiausias) sniegas, juk priebalsiai b ir č aiškiai girdimi. Nesunku buvo nustatyti, ką rašyti šiuose žodžiuose: nusmelgdamas (=nusmelkdamas), rūščiausios (=rūsčiausios) širdies žmonės, pauksčiai (=paukščiai), pauksčių (=paukščių), Šventosios pakrasčiuose (=pakraščiuose), reikėjo tik paieškoti giminiškų žodžių.

Matyt, atidžiai neklausoma ir negirdima, kur rašyti ilgą balsį, kur trumpą: kliksmu (=klyksmu), tėvyškėje (=tėviškėje), tėvyškę (=tėviškę), tėvyškės (=tėviškės), rusčiausios (=rūsčiausios), tvyskėjo (=tviskėjo), neskūbėdamas (=neskubėdamas), ukauja (=ūkauja), pūriausias (=puriausias); kur mes gimeme (=gimėme); rūduo (=ruduo), kvepavimas (=kvėpavimas); debėsėlio (=debesėlio).

Daugiau nei pusė studentų pamiršo, kad upėvardis rašytinas iš didžiosios raidės: šventosios (=Šventosios) pakrantėje.

Iš pateiktų pavyzdžių matyti, kad dauguma 2012 ar 2011 m. mokyklą baigusiųjų galininko ar kilmininko galūnėse nerašo nosinių arba kabina jas ten, kur niekada nebūna. Galima tik svarstyti, dėl ko raštingumas taip suprastėjo. Galbūt čia įtakos turi ne tik naujosios technologijos, bet ir daugelis kitų dalykų – menkas bendras išprusimas, nedidelis apsiskaitymas, nesidomėjimas kultūra, neigiamas santykis su raštu ar knyga? Kai vienam studentui tenka 8 rašybos klaidos, tai nėra normalu…

Sintaksės pradžiamokslis

Daugeliui pirmo kurso studentų reikėtų pakartoti sintaksės pradžiamokslį – vidutiniškai kiekvienas studentas darė po 10 skyrybos klaidų. Palyginus jaunesnių ir vyresnių studentų diktantus matyti, kad vyresnieji skyrybos subtilybes išmano geriau.

Sunkiausiai studentams sekasi skirti sudėtinių sakinių šalutinius dėmenis, pvz.: Jeigu manęs kas paklaustų (,) su kuria vieta žmogų sieja gražiausi ir geriausi jo atsiminimai, aš ir vėl atsakyčiau: Su Tėviške, su tomis vietomis (,) kur mes gimėme ir augome, iš kurių prasidėjo mūsų gyvenimo kelias; Ėjau neskubėdamas, tarytum atsargiai nešdamas neramią savo širdį ir bijodamas išlieti iš jos nors bent vieną lašą to graudaus Tėviškės ilgesio (,) kurio ji buvo sklidina; Tik tik pūtė vėjelis, bet toks lengvas ir malonus, kad rodėsi (,) jog tai yra apsnūdusios prigimties kvėpavimas (,) nuo kurio pats oras drebėjo, tviskėjo.

Beveik pusė studentų kableliu atskyrė veiksn į nuo tarinio: Kad ir kur tik žmogus būtų, kad ir kur gyventų, kad ir kur keliautų – visur jį pasiveja greitasparnis Tėviškės ilgesio paukštis, vaikystės dienų klyksmu nusmelkdamas širdį ir nors mintimis sugrąžindamas į tą žemės kampelį, kurio dulkių, kaip didžiausios šventenybės, po ilgų klajojimų nusilenkia paliesti sukepusiomis lūpomis, (nereikia kablelio) net rūsčiausios širdies žmonės.

Trečdalis studentų kableliu atskyrė papildinį nuo tarinio: Atvažiavęs vasarą į savo tėviškę, išėjau vieną šventadienį, su broliu, (nereikia kablelių) aplankyti javų.

Čia paminėtos tik dažniausios skyrybos klaidos, neminimi sakiniai, kurių nemokėjo skirti vos vienas kitas studentas.

Šiek tiek apie atsainų klausymąsi

Apskritai skaitant diktantus matyti, kad klausomasi neatidžiai, pavyzdžiui, vietoj vienaskaitos parašoma daugiskaita: apsvaigęs miškai (=miškas), vietoj taip – tai, vietoj raudojo – raudoji, virguliavo (=mirguliavo), kaip didžiausios šventinybės (=šventenybės) ir kt. Galima svarstyti, kodėl tokių klaidų yra. Gal kaltas beprotiškas tempas, kai nebėra laiko susikaupti, pabendrauti, paskaityti, kai sunku mintis dėstyti nuosekliai, nesiseka sutelkti dėmesio?..

Apibendrinamosios pastabos

Prieš rašant šį straipsnelį buvo abejota, ar jo reikia, gal neverta minėti studentų klaidų, juk jų daro visi. Tačiau nuspręsta pasidalyti problemomis, su kuriomis, matyt, susiduria daugelis kalbos kultūros ir specialybės kalbos dėstytojų. Turbūt ne vienam kyla du kláusimai – ką daryti ir kas kaltas? Švietimo sistema, mokykla, mokytojas ar pats mokinys (dabar jau studentas)? Turbūt galėtume kaltinti ir informacines technologijas – kompiuterius, mobiliuosius telefonus, internetą, sukuriančias tarsi dirbtinę, virtualią tikrovę, kurioje atsiranda iliuzija, kad ir tikrame pasaulyje galima bendrauti panašiai kaip ir virtualiame. Gal dalis studentų nosinių neberašo, nes jų neberašo rašydami žinutes mobiliaisiais telefonais ar bendraudami internete? Jaunimui raštingumas nebeaktualus, nes yra kompiuteris, kuris, pasak jų, gali ištaisyti klaidas. Nenorminė rašyba ir skyryba internete tarsi tampa norma. Pernelyg stengtis nereikia ir rašant trumpąsias žinutes.

Prastėja ne tik Žemaitijos kolegijos Telšių fakulteto studentų kalbinis raštingumas. Ši problema aktuali visoje dabartinėje visuomenėje. Išeitis, jei ji apskritai yra, – tik viena: būtina tobulinti lietuvių kalbos dėstymą mokykloje atsižvelgiant į besikeičiančią situaciją, ugdyti kalbinę ir kultūrinę mokinių savimonę, skatinti juos skaityti, o aukštosiose mokyklose diegti modernius kalbos normų sklaidos būdus.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pranešimas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvių raštingumas gerokai suprastėjęs
  2. V. Labutis. Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
  3. Lietuvių kalbos gynėjai protestuoja prieš A.Butkevičiaus vyriausybės ketinimus įteisinti lenkiškus užrašus ir atidėti lietuvių kalbos egzaminą
  4. A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos?
  5. Seimo Pirmininkas pabrėžė lietuvių kalbos svarbą
  6. B. Nainys. Gerbkime lietuvių kalbą
  7. Vilniaus universitete kinai mokosi lietuvių kalbos
  8. L. Petkevičiūtė. KOKIA GALVA – TOKIA IR KALBA: Paisyk, ką šneki – nenusišnekėsi (1)
  9. E. Urbelytė. Kas mane gali įtikinti, kad gimtoji kalba – vertybė?
  10. Paskirstytas valstybės finansavimas studijų sritims, daugiausia teks technologijos mokslams
  11. Šiandien – Tarptautinė gimtosios kalbos diena
  12. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  13. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  14. G. Steponavičius dėl lenkakalbių Lietuvos gyventojų skundų vėl susitiko su K. Volebeku
  15. Kalbininkai apie kainas … geras, brangias ir dar kitokias
  16. V.Venckevičius. Lituaniste Antanai Smetona, kam pataikaujate?
  17. Šiemet į Lietuvos aukštąsias mokyklas stojo per 38 tūkst. asmenų
  18. A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė
  19. Šiandien minima Tarptautinė raštingumo diena
  20. Dar kartą dėl žodžio „įtakoti“
  21. Augusto Stasėlio siūlyta rašyba
  22. Ministerijoje aptarti Rytų Lietuvos švietimo klausimai
  23. Karjeros sieks mokyti jau mokyklos suole
  24. Lietuvos Sąjūdžio taryba reiškia nepasitikėjimą L.Linkevičiumi
  25. Vasario 16-osios proga tautiečiams užsienyje siunčiamos lietuviškos knygos
  26. Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
  27. Klaipėdos etnologai ir kalbininkai kviečia į Tarmių dienai skirtą renginį
  28. Bus apdovanotos įmonės pavadintos gražiausiais lietuviškais pavadinimais
  29. Kviečia vakaras „Tarmės ant miesto grindinio“
  30. V.Stundys: Egzamino palengvinimas tampa A.Butkevičiaus ir D.Pavalkio atsakomybės klausimu

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Reimundas says:
    8 m. ago

    Dar viena ,,mažytė” priežastis:pačioje valstybės politikoje,nepagarba valstybinei lietuvių kalbai,įteisinti egzaminų diskriminaciniai standartai,tik30proc. org.,firmų turi lietuviškus pavadinimus,tyliai vykdomas Lietuvos nulietuvinimas,Rygoje užrašai latviški,Vilniuje-kaip Londone,daugiausia angliški,vyksta baisus suanglėjimas,o valdžiai dzin.

    Atsakyti
  2. Reimundas says:
    8 m. ago

    Nulietuvinamoje Lietuvoje raštingumas nereikalingas,tik girdi klausiant,ar gerai moki užsienietiškai.

    Atsakyti
  3. Kemblys says:
    8 m. ago

    Aušra Rimkutė:
    ,,Prieš rašant šį straipsnelį buvo abejota, ar jo reikia, gal neverta minėti studentų klaidų, juk jų daro visi. Tačiau nuspręsta pasidalyti problemomis…” – problemomis, subtilybes, tempas, iliuzija, virtualią, virtualiame, nebeaktualus, Nenorminė, norma, aktuali, situaciją, kultūrinę, modernius……………”

    Išrinkau žodžius, kuriais bandoma išstumti lietuviškus žodžius:
    ,,rūpesčiais, plonybes, greitis (sparta), regimybė, tariamą, tariamame, nesvarbus, netaisyklinga, taisykle, svarbi, padėtį, kūrybinę, šiuolaikiškus………..”

    Mano manymu, Aušra Rimkutė turėtų viešai paskelbti, kad šie lietuviški žodžiai jau atgyveno ir laikas juos keisti kitų kalbų pažangesniais žodžiais!

    Atsakyti
  4. RRRRR says:
    8 m. ago

    Moj adres ne dom i ne ulica,moj adres sowetskij sojuz ;DDD

    Atsakyti
  5. Julius Puras says:
    8 m. ago

    "Jono Biliūno " tik su Biliuno kalba dabartinė blka turi labai mažai bendro. Lituanistai kuria monstra ir kad tas ju monstras nėra naturalus patvirtina šitas rašinys. Lietuviu kalba būdama labai lanksti atmeta naturaliai tą antikuni blka. Blka (bendrinė lietuviu kalba) yra sukurta ir dar tebekuriama poperiuje. Blka negyva kalba. Bekurdami negyva rąšto kalba lituanistai nusižengė kalbos etikai. Tai yra po šiai dienai lituanistai nesugeba apibrėšti kas yra lietuviu kalba ir kas tai yra rąštas. Lituanistu kultūroje rąštas yra aukščiau kalbos, nes per rąšta lituanistai bando primesti lietuvems savo monstriška kuryba. Savo sugalvotas psaudo tiksles taisykles, ideologijas kuriomis sukurta blka (politiniu vienetu ideologija medis Vebsterio žodyne) ir galiausiai vertikale kalbos politika ir vertikalu kalbos vystima. Tai dar negana to vertikalu kalbos vystima naudoja autoritariniai rėžimai ir lituanistai buvo komunistu nuolankus tarnai. Ką aš pasakiau jus nieko apie tai nežinote, nes lituanistai slepia savo kultūra ir savo istorijua, nes pasamonėja jie jaučia kad elgesi blogai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyti ilgalaikiai pertvarkymai mokslo ir švietimo srityse

Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyti ilgalaikiai pertvarkymai mokslo ir švietimo srityse

2021 04 21
VGTU nuotr.

Pradedamos konsultacijos dėl švietimo ateities

2021 04 20
Kavinė | Pixabay.com nuotr.

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

2021 04 18
Juozas Augutis | VDU nuotr.

VDU rektorius J. Augutis: svarbu gebėti prisitaikyti ir nebijoti mokytis čia ir dabar

2021 04 16
„Shutterstock“ nuotr.

Kaip neapsigauti internete

2021 04 12
J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)

2021 04 10
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

2021 04 09
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

Lituanistika atvėrė vartus į pasaulį

2021 04 08
Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Ateities forumas: „Lietuvių kalba globaliame pasaulyje“ (tiesioginė transliacija)

2021 04 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyti ilgalaikiai pertvarkymai mokslo ir švietimo srityse
Lietuvoje

Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyti ilgalaikiai pertvarkymai mokslo ir švietimo srityse

2021 04 21
Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma
Lietuvoje

Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma

2021 04 21
Kaune paminėtas Juozo Purickio 138-asis gimtadienis
Istorija

Kaune paminėtas Juozo Purickio 138-asis gimtadienis

2021 04 21
Vaikų balsais suskambusi partizanų daina primena skaudžią Lietuvos istoriją (video)
Lietuvoje

Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją

2021 04 20
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

DK pataisos ribotų darbo užmokestį grynaisiais

2021 04 20
VGTU nuotr.
Lietuvoje

Pradedamos konsultacijos dėl švietimo ateities

2021 04 20
Skiepai nuo koronaviruso | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas svarsto įteisinti „skiepadienius“

2021 04 20
Stabdomi buldozeriai Pakarklės miške
Gamta ir ekologija

Stabdomi buldozeriai Pakarklės miške

2021 04 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Konkretus tikslas - apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Terorizuos ir mėgausis? apie Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?
  • Žemyna apie J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
  • A.a. J. Makariūnas apie K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyti ilgalaikiai pertvarkymai mokslo ir švietimo srityse
  • Konferencija dėl Europos ateities: pradeda veikti daugiakalbė skaitmeninė platforma
  • A. Matulevičius. Gal mums trūksta polėkio?
  • Kaune paminėtas Juozo Purickio 138-asis gimtadienis

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 1008; komentarų: 19
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 534; komentarų: 10
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 471; komentarų: 35
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 427; komentarų: 4
  • K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją? peržiūrėta: 320; komentarų: 20
  • Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas? peržiūrėta: 319; komentarų: 17

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyti ilgalaikiai pertvarkymai mokslo ir švietimo srityse

by Kristina Aleknaitė
2021 04 21
0
Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatyti ilgalaikiai pertvarkymai mokslo ir švietimo srityse

Per artimiausius penketą metų Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės  lėšomis Lietuvoje numatyta įgyvendinti itin reikšmingus atnaujinimus...

Skaityti toliau

Pradedamos konsultacijos dėl švietimo ateities

by Ditė Česėkaitė
2021 04 20
0
VGTU nuotr.

Baigiamųjų klasių mokiniai galės daugiau laiko skirti pasirinktiems dalykams, siūloma mažinti brandos egzaminų reikšmę. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pradeda...

Skaityti toliau

Nuo pirmadienio – nauji karantino atlaisvinimai

by Ditė Česėkaitė
2021 04 18
0
Kavinė | Pixabay.com nuotr.

Nors karantinas pratęstas iki gegužės 31 d., jau nuo pirmadienio bus galima pajusti dalį pokyčių, Karantino sąlygos švelnės švietimo, prekybos,...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Konkretus tikslas - apie Centristai ir tautininkai kviečia patriotus jungtis į antiliberalią koaliciją
  • Terorizuos ir mėgausis? apie Ką reiškia teigiamas COVID-19 IgG antikūnų tyrimo atsakymas?
  • Žemyna apie J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
  • A.a. J. Makariūnas apie K. Makariūnas: Už Vytį galėjai numirti
  • Balsas iš anapus apie A. Pocius: Laisvės gynėjo statusas turi būti įteisintas
Kitas straipsnis
Brolių Grimų pasakų istorinį foną atskleis istorikė dr. Nijolė Strakauskaitė

Brolių Grimų pasakų istorinį foną atskleis istorikė dr. Nijolė Strakauskaitė

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai