Giedrais gruodžio vakarais virš rytų horizonto tekės įspūdingiausi žiemos žvaigždynai: Tauras, Dvyniai, Šienpjoviai. Aukštai pietuose iškilęs švytės įspūdingas Pegaso kvadratas su Andromedos žvaigždžių eile, nusitęsusia link Persėjo ir Vežėjo žvaigždynų. Tiesiai virš galvos tarp Paukščių Tako žvaigždžių spindės lengvai atpažįstamas „W“ raidės pavidalo Kasiopėjos žvaigždynas.
Apie vidurnaktį Šienpjoviai, kadaise dar vadinti Pjovėjais bei Kūlėjais, jau žėrės aukštai iškilę pietuose. Į visas puses nuo jų mirgės ryškiausių žiemos žvaigždžių ratas: žemiau ir kairiau Didžiojo Šuns žvaigždyne – Sirijus; kairiau Mažajame Šunyje – Prokionas; kairiau ir aukščiau Dvyniuose – Kastoras, Poluksas; tiesiai viršuje, beveik zenite – ryškiausia Vežėjo žvaigždyno žvaigždė – Kapela; dešiniau ir žemiau jos – oranžinė dangiškojo Jaučio „akis“ – Aldebaranas.
© J. Vaiškūno pieš.
Jupiteris – stebėjui palankiausioje padėtyje
Jupiteris gruodžio pradžioje pasiekęs opoziciją bus palankiausioje stebėjimams padėtyje – patekėjęs vakare visą naktį švytės tarp ryškių gruodžio žvaigždžių. Savo šviesiu jis išsiskirs iš visų šviesiausių žvaigždžių ir skaisčiai švytės virš ryškiausios Jaučio žvaigždės – Aldebarano greta įspūdingo padrikojo žvaigždžių spiečiaus Hiadžių. Kiek aukščiau ir dešiniau jo žibės kitas išraiškingas Jaučio žvaigždyno žvaigždžių spiečius Sietynas (Plejadės). Naktį iš gruodžio 25 į 26-ąją visai greta Jupiterio atsidurs Mėnulio pilnatis.
Venera-Aušrinė rytais prieš saulėtekį labai ryškiai spindės virš pietryčių horizonto, tačiau jau gana žemai. Abipus jos įdėmiau įsižiūrėjus bus galima atrasti Saturno ir Merkurijaus planetas.
Saturnas spindės Svarstyklių žvaigždyne kas rytą tekėdamas vis anksčiau ir spėdamas pakilti vis aukščiau.
Merkurijus spindės Mergelės žvaigždyne kaip ir Aušrinė, tiktai žemiau ir kairiau pastarosios ir dėl nepalyginamai mažesnio šviesumo bus sunkiau įžiūrimas.
Marso šį mėnesį nematysime.
Dvyniai „šaudė“ meteorus
Šaltą gruodžio žvaigždžių spindesį kasmet pagyvina vienas įspūdingiausių meteorų srautų Geminidai. Jis taip vadinamas dėl to, kad šiam srautui priklausančių meteorų trajektorijų tęsiniai kryžiuojasi Dvynių (Gemini) žvaigždyne. Beje, Geminidai yra vienintelis žinomas meteorų srautas kildinamas ne kaip įprasta iš praskriejusios kometos uodegos, bet iš taip vadinamo asteroido 3200 Faeton (Phaethon) dalelių. Šio įspūdingo meteorų srauto maksimumas vyko naktį iš gruodžio 13 į 14-ą. Tąnakt turėjo pažirti apie 100 meteorų per valandą, gaila, kad Lietuvos padangę buvo uždengę debesys neleidę pasidžiaugti įspūdingais „krentančių žvaigždžių“ blyksniais.
Tačiau galite pasigrožėti vienu nepaprastai ryškiu geminidų meteoru-bolidu, sprogusiu gruodžio 13-osios naktį virš Juodosios jūros ir užfiksuotu stebėjimo kameromis Turkijoje:
Bolidais vadinami labai šviesūs, šviesesni negu minus 4-ojo ryškio meteorai:
Žiemos saulėgrįža
Gruodžio 21 d. 13 val. 12 min. Saulė įriedėjo į Ožiaragio ženklą ir kirto žiemos saulėgrįžos tašką. Gruodžio 24 d. sužibus pirmajai vakaro žvaigždei sėsime prie Kūčių stalo. Šiemet pirmąja Kalėdų žvaigžde taps virš rytų horizonto šventvakariais ryškiai sužimbantis Jupiteris. Kalėdų vakarais greta jo puikuosis ir priešpilnis Mėnulis teikdamas viltį, kad kitų metų aruodus įstengsime užpildyti nauju, gausesniu derliumi.
