Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
Vakarais kulminuos – Liūto žvaigždynas
Giedrais gegužės vakarais vienas pirmųjų pietryčiuose sužibs Saturnas. Spindės jis Mergelės žvaigždyne greta vienos ryškesnių Mergelės žvaigždyno žvaigždžių – Porimos (Mergelės Gama). Šiek tiek dešiniau ir aukščiau Mergelės kulminuos Liūto žvaigždynas. Aplink Liūtą žėrės pasklidusios ryškiausios gegužės vakaro žvaigždės: iš kairės Jaučiaganys su ryškiuoju Arktūru, dešiniau ir kiek žemiau Liūto spindės – blausios Vėžio ir ryškios Dvynių žvaigždės – Poluksas ir Kastoras, o šiauriau nuo jų – Vežėjas su ryškiąja Kapela. Virš šiaurės rytų horizonto kops Lyros žvaigždynas su ryškiąja Vega, o žemiau ir kairiau jos tekės Gulbės žvaigždynas. Neaukštai virš šiaurės padangės švytės “W” raidės pavidalo Kasiopėja. Neįprastoje padėtyje, aukštai virš galvos suksis Grįžulo ratai.
Planetas atstovaus Saturnas
Iš planetų gegužės danguje karaliaus tik vienas Saturnas. Visą mėnesį vakarais jis spindės pietuose-pietvakariuose Mergelės žvaigždyne, kiek kairiau nuo šio žvaigždyno žvaigždės Porimos, ryškumu lenkdamas ją ir visas kitas Mergelės žvaigždes.
Mėnesio pradžioje Saturnas bus nutolęs nuo Porimos per pusantro laipsnio, vėliau atstumas tarp jų vis mažės, kol paskutiniąją gegužės dieną tarp abiejų šviesulių teliks vos 20 kampinių sekundžių tarpas, o tai yra mažiau negu Mėnulio regimasis skersmuo.
Pažvelgus į Saturną pro nedidelį teleskopą bus galima pamatyti garsiuosius jo žiedus ir kasnakt padėtį keičiantį didžiausią Saturno palydovą – Titaną. Su 15 cm skersmens objektyvą turinčiu ar didesniu teleskopu galima atrasti ir trijulę silpnesnių Saturno palydovų: Tetija, Dionė ir Rėja. Kadangi jie skrieja arčiau Saturno, tad ir savo padėtį keičia greičiau. Jų tarpusavio išsidėstymo pasikeitimą galima pastebėti per porą valandų.
Padangėje žybčios Halio kometos dulkės
Gegužės pradžioje reikšis vienas iš žinomesnių metinių meteorų srautų, vadinamas Eta Akvaridų vardu. Šis meteorų srautas siejamas su garsiausios periodinės Halio kometos uodegos į kosmosą paskleistomis dulkėmis. Skriejant Žemei pro šių dulkių srautą ir matome danguje jas sužimbant kaip meteorus, kurių pratęstos trajektorijos susikryžiuoja maždaug ten kur spindi Vandenio (lot. Aquarijus) žvaigždė Eta. Todėl šis meteorų srautas ir vadinamas Eta Akvaridais.
Eta Akvaridai reikšis visą gegužės mėnesį, tačiau gausesnis jų kiekis padangėje turėtų pažirti gegužės 6-8 naktimis. Tada, esant palankioms sąlygoms, galima tikėtis apie 70 meteorų per valandą. Kadangi tuo laiku Mėnulis bus jaunas ir dėl to anksti leisis, tai jo šviesa Akvaridų stebėjimams netrukdys.
Maždaug nuo gegužės 9 d. prasidės šviesių naktų laikotarpis ir dangaus šviesulių stebėjimo sąlygos suprastės. Ilgėjant dienai savo naktinį kelią trumpinanti Saulė nespės giliau nusileisti po horizontu, todėl naktys kasdien pastebimai šviesės iki birželio 21 d. įvyksiančios vasaros saulėgrįžos.
