Sekmadienis, 3 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Etninė kultūra

2013 metai paskelbti tarmių metais

www.alkas.lt
2012 03 27 16:04
12
2013 metai paskelbti tarmių metais

Kovo 27 d.  Lietuvos Respublikos Seimas atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, priėmė nutarimą 2013-uosius paskelbti Tarmių metais.

Priimto nutarimo aiškinamojoje dalyje pažymima, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, nes vyrauja neigiama visuomenės nuostata tarmių atžvilgiu, o valstybė dar per mažai skiria dėmesio šiai padėčiai pagerinti.

„Iki šiol Lietuva galėjo pasigirti ypač turtingu tarmių palikimu, nes nė vienoje kitoje Europos valstybėje tokioje mažoje teritorijoje nėra tiek daug ir tokių skirtingų tarmių“, – tvirtinama nutarimo, kurio iniciatorius yra Seimo narys, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys Julius Dautartas, aiškinamajame rašte.

Seimas taip pat nutarė siūlyti Vyriausybei numatyti lėšų tarmes puoselėjančioms programoms rengti ir jas įgyvendinti.

„Galų gale buvo vainikuotos dvejus metus trukusios etnokultūrininkų pastangos paskelbti Tarmių metus ir tokiu būdu atkreipti visuomenės dėmesį į tarmių gyvosios tradicijos tęstinumo problemas Lietuvoje“, – priimtuojus nutarimu džiaugiasi Lietuvių etninės kultūros draugijos ir Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė dr. Dalia Urbanavičienė ir primena sumanymo skelbti Tarmių metus priešistorę.

„2010 metų pradžioje į Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) kreipėsi Vilniaus rokiškėnų klubo „Pragiedruliai“ ir „Rytų aukštaičių sambūrio“ atstovai, kurie ir pasiūlė skelbti Tarmių metus. EKGT subūrė šiam tikslui darbo grupę iš savo narių ir kviestinių ekspertų, kuri išsamiau aptarė šio sumanymo įgyvendinimo galimybės ir 2010 m. balandžio mėn. kreipėsi į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą siūlydama Tarmių metais paskelbti 2012-uosius metus. Tačiau tuo kart pritarimo nesulaukta.

Ieškodama bendraminčių ir gavusi raštiškus pritarimus šiam sumanymui iš Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Kultūros ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, EKGT pakartotinai kreipėsi į komitetą siūlydama Tarmių metais skelbti jei ne 2012-uosius, tai 2013-uosius metus. Į šį siūlymą atsiliepė komiteto narys Julius Dautartas, užregistravęs Seime nutarimo projektą dėl 2013 metų paskelbimo Tarmių metais.

Tačiau, nepaisant EKGT bei jos regioninių padalinių ir kraštiečių sambūrių daugkartinių raginimų, šio nutarimo svarstymui vis neatsirasdavo vietos Seimo darbotvarkėje. Per tą laiką EKGT padalinys Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba paskelbė Žemaitijoje net trejų metų laikotarpį 2011-2013 m. Tarmių metais, o EKGT sudaryta Tarmių darbo grupė parengė siūlymus dėl Tarmių metų programos gairių. Galiausiai pavyko surinkti 47 Seimo narių parašus, kad Tarmių metų klausimas būtų įtrauktas į Seimo darbotvarkę.

2011 m. gruodžio 6 dieną Seimas pritarė nutarimo dėl Tarmių metų projekto pateikimui, tačiau prireikė dar daugiau kaip ketvirčio metų, kol galiausiai šis projektas buvo patvirtintas.

„Taigi sveikinu visus, prisidėjusius prie šio siekio, su pergale!“ – džiaugsmingai gaida apie Tarmių metų įteisinimo epopėją savo pasakojimą baigia dr. Dalia Urbanavičienė.

________________________________

Dabartinė lietuvių tarmių klasifikacija (iš www.tarmes.lt):

Antrojoje XX a. pusėje buvo visuotinai priimta Alekso Girdenio ir Zigmo Zinkevičiaus lietuviškų tarmių klasifikacija.A. Girdenis ir Z. Zinkevičius skiria du tarmių būrius: tai žemaičiai ir aukštaičiai. Skiriamasis požymis – nevienodas kirčiuotų ir nekirčiuotų dvibalsių uo ir ie tarimas.

Žemaičiai. Žemaičių plote tiek kirčiuoti, tiek nekirčiuoti uo, ie atliepiami nevienodai, todėl išskirtos trys žemaičių patarmės – vakarų žemaičiai (apie Klaipėdą, Priekulę), tariantys ō, ē̤, šiaurės žemaičiai (apie Kretingą, Telšius, Rietavą, Skuodą, Mažeikius), tariantys ọu, ẹi, ir pietų žemaičiai (apie Raseinius, Tauragę, Žemaičių Naumiestį, Šilalę, Varnius, Kelmę, Kuršėnus), tariantys ū, ī.

Šiaurės žemaičiai dar dalijami į kretingiškius ir telšiškius (skiriamoji linija Skuodas–Mosėdis–Žarėnai), pietų – į raseiniškius ir varniškius (apytikrė riba Naumiestis–Šilalė–Vaiguva–Kurtuvėnai).

Aukštaičiai. Visame aukštaičių plote kirčiuoti ie ir uo yra išlaikyti. Į patarmes – vakarų, pietų ir rytų – aukštaičiai skirstomi atsižvelgiant ne į vieną, o į kelis fonetinius požymius: 1) šių diftongoidų atliepimus nekirčiuotoje pozicijoje; 2) buvusių nosinių balsių ą, ę šiose tarmėse atliepimą; nevienodą mišriųjų dvigarsių an, am ir en, em tarimą. Vakarų ir rytų aukštaičiai savo ruožtu skirstomi dar smulkiau.

Pietinė vakarų aukštaičių dalis yra kauniškiai (maždaug iki sąlyginio kirčio atitraukimo ribos), šiaurinė – šiauliškiai. Rytų aukštaičiai skirstomi į vilniškius, uteniškius, anykštėnus, kupiškėnus, širvintiškius ir panevėžiškius. Kiekviena ši grupė, be bendrų visiems rytų aukštaičiams ypatybių, dar turi specifinių, tik jai vienai būdingų vokalizmo sistemos bruožų.

Pietų aukštaičių patarmė gana vientisa, smulkiau neskaidoma. Ši lietuvių tarmių klasifikacija laikosi to paties – geografinio – tarmių, patarmių ir šnektų įvardijimo principo: pritaikyti pasaulio dalių pavadinimai (rytų, pietų ir pan.) patarmėms. O iš stambesnių miestų vardų padaryti pavadinimai smulkesniems vienetams – šnektoms ar jų grupėms – pavadinti.

Žr. tarmių žemėlapį:

Susirask savo tarmę

Daugiau apie Lietuvos tarmes

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kam trukdo Etninės kultūros globos taryba? (video)
  2. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė klausimą dėl Etninės kultūros globos tarybos ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos sujungimo
  3. Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė paragino Seimą išsaugoti Rasos (Joninių) šventę
  4. Klausykite Zitos Kelmickaitės radijo ir TV laidos apie ketinimus sunaikinti Etninės kultūros globos tarybą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (tiesioginė transliacija)
  5. Aukštaitijos etninės kultūros specialistai posėdžiavo Lietuvos Trojoje
  6. Kas siekia silpninti Lietuvos etninės kultūros ir paveldo valstybinę apsaugą? (video) (tiesioginė transliacija)
  7. Etnokultūrininkai aptarė etninės kultūros padėtį Aukštaitijoje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Giedrius says:
    10 metų ago

    Nuostabiausia dovana, – sau ir Europai.

    Atmink: KRANTUS JUNGIA
    – mesk, …mostu ir tapo kaimynui MOST (apie 2500-3000 m.)
    brisk, …bryde, – ir kitam davei BRIDGE (apie 3000-4000m.)
    na, o kaip BRÜCKE, kas kam in…bruko 🙂
    da pamislint kruopeliuk reiks,
    ar bruko brukdami jie mums, ar brukdami inbrukom
    kaimynui mes… (apie 1500-2500 m.)

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    10 metų ago

    Nu sveikinu visus Švincioniškių vardu. Šiundzia didelė švintie mum visiem. Kū mislijat – išsaugosma savo utarkų?

    Atsakyti
  3. Algirdas Svidinskas says:
    10 metų ago

    Rytų aukštaičių sambūria vardu sveikinu visus prisdėjusius pre šitą švinta darba ažsitęsusia net na 2010 metų. Labiausia noriu padėkavot sambūriečiui ir “Pragiedrulių” vadui Algiui Naručiui ir Daliai Urbanavičenei, katrie mani labiausiai palaike šita rūpesčia pradiaj ir žemaitei Nijolei Balčiūnenei, katro daug nuveikę Seima karidariuos. Dėkavoju ir visiem kitiem. Visų neišvardinsi. Mes esam nuostabūs. Dabar jau raikia myslyt ape metų veiksmų pragramų ir myslyt raikia grait (iki gegužes pradias) kad spėtumem visiem biudžeta derinimam. Sekmes visiem.

    Atsakyti
  4. inga says:
    10 metų ago

    ašei mislijau kad Šakiuos ir Marijampalej tarmęs labai skirias, alia mapoj kaip viena…

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      10 metų ago

      Šakaičiuose ir Pašešupy 🙂
      taip nuo prigimimo – vietovių
      gimimo…………. BUVO IR BUS
      (nepaisant caro “obrezų” ir savų “podrezų”)
      Atminki ir vadinki SAVU VARDU.
      G I M T U.

      Atsakyti
  5. Artūras Gotautas says:
    10 metų ago

    Žmonės kalbėjo save tarme,kalba ir kalbės,jokie tie 2013m. neišskirtiniai..
    Išskirtiniai,tik tiems,kas atitolo nuo savo gyvasties/savasties,užsiklojo asfalto sluoksniu ir nebejaučia savos Žemės po “savomis” kojomis..
    Sumislina kažkokie tai “etno” – “slogai”,kad tarmių metai bus ir kabina visiems savus makaronus..Ech..

    Atsakyti
  6. kestutis says:
    10 metų ago

    Žemaitijoje vis garsiau įvairiuose lygiuose girdisi nuomonė, kad žemaičiai turi savo ne tarmę, o kalbą.
    Tai rašydamas nenoriu sukelti kokios tai savitarpio priešpriešos ar nesantaikos.
    Nenorėčiau, kad tai komentuotų komentatoriai – mėgėjai. Labai tikiuosi, kad šiuo klausimu turi ką
    pasakyti , reikalo esmę žinantys, specialistai.
    Iš anksto dėkingas – Kęstutis

    Atsakyti
  7. Pilietė iš išnykusios Suvalkijos/Sūduvos regiono Marijampolės apskrities says:
    9 metai ago

    Suvalkija/Sūduva
    Suvalkija/Sūduva – regionas kairiajame Nemuno krante, apimantis didžiąją Lietuvos Užnemunės dalį, kurioje didžiausią teritorijos dalį užima Marijampolės apskritis: Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Marijampolės savivaldybės bei Šakių ir Vilkaviškio rajonai, dar Kauno aps. Kauno rajono pietinę ir Prienų rajono vakarinę dalis, todėl dar vadinamas. XIX a. pab. vakarinėje Suvalkijos dalyje vartojamų kapsų ir zanavykų šnektų pagrindu susiformavo dabartinė bendrinė (literatūrinė) lietuvių kalba.
    Suvalkijoj/ Sūduvoje yra gimęs Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka, didžiuojasi dr. Jonu Basanavičiumi, Petru Kraučiūnu ir kitais iškiliais savo krašto didžiavyriais..
    O žemėlapyje nėra nei Marijampolės, nei Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Šakių, Vilkaviškio …
    Kodėl jie išnyko iš Lietuvos žemėlapio…

    Atsakyti
  8. kapsas says:
    9 metai ago

    Keletas pastebėjimų, tie kalbininkai visai nusivažiavo:
    nė vienas suvalkietis nelaiko savęs aukštaičiu
    Suvalkiečiai (kažkodėl vadinami pietų aukštaičiais) skirstosi bent jau į zanavykus ir kapsus, kaip atskirus galima išskirti kauniškius

    Atsakyti
  9. re says:
    9 metai ago

    Keista,kad Vabalninko tarmė žemėlapyje nurodyta,kaip “rytų aukštaičių uteniškių tarmė”.Mano nuomone,Vabalninko apylinkių tarmė yra tarpinė tarp biržiečių (šiaurinių panevėžiškių) ir kupiškėnų (dadininkų) tarmės.

    Atsakyti
  10. re says:
    9 metai ago

    Keista,kad Vabalninko šnekta yra priskirta rytų aukštaičių uteniškių šnektai.Manau,kad Vabalninke kalbama mišria šiaurinių panevėžiškių(biržiečių)-kupiškėnų bruožų turinčia šnekta.

    Atsakyti
  11. re says:
    9 metai ago

    Atsiprašau dėl pasikartojusio įrašo,tačiau žemėlapis,mano nuomone, netikslus.Tai taikytina ir kitoms tamėms-juk aplink Jonavą kalbama kitaip,negu aplink Joniškį,tačiau abu miesteliai priskrti tos pačios tarmės plotui.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vasara vyks daugybė etnokultūrinių renginių

Vasara vyks daugybė etnokultūrinių renginių

2022 06 08
Dalia Urbanavičienė | EKGT nuotr.

Ar tikrai LKT parama etninei kultūrai išaugo?

2022 06 04
Etninės kultūros olimpiada | lmnsc.lt nuotr.

Paskelbti IV Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados laimėtojai

2022 05 06
Kviečiama dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos varžytuvėse

Kviečiama dalyvauti Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos varžytuvėse

2022 04 30
Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Raginama grąžinti etnologijos ir folkloristikos studijas į švietimo sistemą

2022 04 26
etnocentras.lt nuotr.

Siūloma tobulinti etninės kultūros projektų finansavimo tvarką

2022 04 20
Suvalkijos (Sūduvos) didysis herbas | EKGT nuotr.

Siūloma įstatymu įtvirtinti Sūduvos pavadinimą

2022 04 05
Patobulintas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis | EKGT nuotr.

Patobulintas Lietuvos etnografinių regionų žemėlapis

2022 03 22
Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus

Aukštaičiai tarėsi – koks turėtų būti Aukštaitijos herbas

2022 03 17
etnocentras.lt nuotr.

Siūloma tobulinti Kultūros ministerijos rengiamą Kultūros centrų įstatymo pakeitimo projektą

2022 03 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Krovinių pervežimas | lietuva.raben-group.com nuotr.
Lietuvoje

Krovinių vežimo rinka ženkliai traukiasi

2022 07 02
Geru mokytoju gali tapti tas, kuris turi pašaukimą? | VDU Švietimo akademijos nuotr.
Kultūra

Geras mokytojas tik tas, kuris turi pašaukimą?

2022 07 02
„Tautiška giesmė“ telkia, o bendrumą atspindi konkreti pagalba | Rengėjų nuotr.
Istorija

„Tautiška giesmė“ telkia, o bendrumą atspindi konkreti pagalba

2022 07 02
Mėlynosios vėliavos ženklu šią vasarą bus pažymėti 8 Lietuvos paplūdimiai
Įvairenybės

Kaip užkirsti kelią nelaimei prie vandens?

2022 07 02
Nepriekaištingos vejos paslaptis – dažnas pjovimas
Įvairenybės

Teisingai prižiūrima veja žaliuos ir per karščius

2022 07 02
Piniginė padėtis neturi būti kliūtimi studijuoti
Lietuvoje

Piniginė padėtis neturi būti kliūtimi studijuoti

2022 07 02
Suvalkų kraštas – pavojingiausia vieta žemėje? | punskas.pl nuotr.
Baltų žemėse

Suvalkų kraštas – pavojingiausia vieta žemėje?

2022 07 02
Pociūnuose – geriausi pasaulio sklandytojai
Įvairenybės

Pociūnuose – geriausi pasaulio sklandytojai

2022 07 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ir dar apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • jo apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Ir dar apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • A. Januška: apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Krovinių vežimo rinka ženkliai traukiasi
  • Geras mokytojas tik tas, kuris turi pašaukimą?
  • „Tautiška giesmė“ telkia, o bendrumą atspindi konkreti pagalba
  • Baltijos šalių gyventojų noras – savas būstas

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 2048; komentarų: 51
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 614; komentarų: 0
  • D. Rastenienė. Apie tautiškus Simonos Rainienės aksesuarus kasdienai ir šventėms peržiūrėta: 595; komentarų: 1
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 23 12:02 peržiūrėta: 555; komentarų: 0
  • J. Skirius. Kaip JAV pripažino Lietuvą 1922 metais peržiūrėta: 479; komentarų: 6
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 471; komentarų: 16

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vasara vyks daugybė etnokultūrinių renginių

by Kristina Aleknaitė
2022 06 08
0
Vasara vyks daugybė etnokultūrinių renginių

Kiekvieną vasarą Lietuvoje vyksta daugybė renginių, kuriuose galima pasinerti į liaudies papročių gelmę, pajusti etninės kultūros dvasią. Kad nepraleistumėte svarbiausių,...

Skaityti toliau

Ar tikrai LKT parama etninei kultūrai išaugo?

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 04
0
Dalia Urbanavičienė | EKGT nuotr.

Gegužės 30 dieną Lietuvos kultūros taryba (LKT) paviešino Stebėsenos ir analizės skyriaus atliktą  etninės kultūros rėmimo analizę. Joje teigiama, kad...

Skaityti toliau

Paskelbti IV Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados laimėtojai

by Jonas Vaiškūnas
2022 05 06
0
Etninės kultūros olimpiada | lmnsc.lt nuotr.

Gegužės 3 d. paskelbti IV Lietuvos mokinių etninės kultūros olimpiados laimėtojai. Balandžio 29 d. vykusioje etninės kultūros olimpiadoje rungėsi 60...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ir dar apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • jo apie Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu
  • Ir dar apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • A. Januška: apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba
  • Nuorodos apie A. Navys, M. Sėjūnas. Kas sustabdys ordą?

Kitas straipsnis
Sąjūdžio mitingas 1988 m. | R. Urbakavičiaus nuotr.

A. Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai