2026 m. kovo 6 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41) vyks atmintinų Kanklių metų atidarymo renginys „Iš pašaknių skambantys kankleliai“.
Renginį rengia Etninės kultūros globos taryba (EKGT), Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedra. Renginio dalyvių lauks – tradicinio ir akademinio kankliavimo skambesys bei 120-mečio jubiliejų mininčio Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ pasirodymas.
EKGT 2026-uosius paskelbė atmintinais Kanklių metais, o Lietuvos Respublikos Seimas į savo rezoliuciją dėl 2026 metais minimų Lietuvai svarbių įvykių įtraukė pirmojo Lietuvoje kanklių ansamblio, įkurto Skriaudžiuose, 120-ąsias metines.
Mūsų šalyje kanklės nuo seno vertintos kaip ypatingas muzikos instrumentas, įvairūs skirtinguose etnografiniuose regionuose paplitę kanklių tipai ir kankliavimo būdai pasižymi giliomis tradicijomis. Nuo XX a. pradžios kanklės įgavo lietuvių kultūros bei Lietuvos nepriklausomybės simbolinę reikšmę – tuomet paplito tradicija kankles kaip lietuvybės simbolį turėti savo namuose, kanklininko vaizdinys tapo dažnas vaizduojamojoje dailėje, skulptūroje ir literatūros kūriniuose, o pačių kanklių atvaizdas iki šiol tebenaudojamas taip tautinio identiteto ženklas.
1906 m. Skriaudžiuose įkurtas pirmasis Lietuvoje kanklių ansamblis. Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrimas žymi didžiulį pokytį lietuviško kankliavimo istorijoje – iki tol kanklės buvo priskiriamos vien kaimo tradicijai, o nuo 1906 metų pradėta jas vertinti kaip tautinį instrumentą, kankliavimo tradicija išplito ir į miestus.
Šiomis dienomis Lietuvoje kanklių tradicija yra labai gyvybinga ir aktuali: pastaruoju metu kanklių prestižas vis labiau kyla visuomenėje, kanklių tradicijos tęstinumą užtikrina įvairios kanklininkų bendruomenės, daugėja norinčiųjų išmokti jomis skambinti, plečiasi kankliavimo raiška – kanklių muzika vis dažniau skamba ne tik koncertuose, bet ir įvairiomis kitomis progomis (asmeninių, šeimos švenčių metu, atmintinių dienų minėjimuose, šalies kultūrinio savitumo pristatymuose užsienyje ir kt.).
Kanklių metų atidarymo renginyje dalyvaus įvairių kankliavimo tradicijų atlikėjai – nuo autentiško folkloro puoselėtojų iki modernizuotų kanklių muzikos kūrėjų. Vakaro kulminacija taps Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ pasirodymas ir bendra šventės dalyvių daina.
Renginys atviras visiems besidomintiems etnine kultūra, muzika ir kanklių skambesiu. Kviečiame atvykti, patirti gyvą tradiciją ir kartu pradėti atmintinus Kanklių metus!
Atmintinų Kanklių metų atidarymo renginio „Iš pašaknių skambantys kankleliai“
2026 m. kovo 6 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius)
DIENOTVARKĖ
18:00 Įžanga – renginį ir jo dalyvius pristato organizatoriai
18:03 Daina „Yra šalis“ (A. Vaičaičio tekstas) ir A. Degučio „Kanklininkų polka“ (instrumentinis kūrinys) – sūduvių kanklėmis skambina Vytautas Alenskas
18:10 „Pavasario kompozicija“ – tradicinėmis kanklėmis kankliuoja Agota Zdanavičiūtė ir jos vadovaujamas „Kanklių ratas“
18:16 Vytauto Germanavičiaus „Sningant magnolijų žiedais“ – modernizuotomis kanklėmis skambina Aistė Bružaitė
18:24 Vytauto Klovos „Dvi pjesės“ – skambina Gabija Žilienė
18:30 Kanklių sutartinė „Aš sodely stovėjau“ (pagal J. Plepą) – aukštaičių penkiastygėmis kanklėmis skambina Ignas Vaitaitis
Kanklių sutartinių mozaika: „Šilo gegutė kukavo“ (pagal P. Lapienę), „Ratilioj lenkiau ratą“ ir „Tutoj saduto“ (pagal J. Plepą) – aukštaičių penkiastygėmis kanklėmis skambina Aušra Butkauskienė
18:35 Daina „Anoj pusėj Nemuno“ (iš Christiano Bartscho rinkinio) – kankliuoja ir dainuoja Toma Grašytė
18:41 Dainos „Per kalnelį, per aukštąjį“ ir „Dangaus ir žemės Ponia“ – Mažosios Lietuvos kanklėmis-arfa skambina Vilius Marma
18:45 „O kur mudu broliukai josim” ir „Nešk, močiute, stakleles” – sūduvių kanklėmis skambina ir dainuoja Liuda Liaudanskaitė
18:48 Daina „Jau brolelis an vainelės rengias“ – kankliuoja ir dainuoja Titas Mockevičius
18:51 Kompozicija „Laiminguo“ – kankliuoja ir dainuoja Gediminas Žilys
18:55 Dainos „Ei tėveli, tėveli, šerk ma bėrą žirgelį“ (iš Juškų dainyno) ir „Šėriau žirgytį (iš L. Rėzos dainyno) – kankliuoja ir dainuoja Andrius Morkūnas su folkloro ansambliu „Gadula“
19:00 Valsas ir polka (iš Rudžių repertuaro) – vėlyvosiomis aukštaičių kanklėmis skambina Laura Lukenskienė
19:07 Kompozicijos „Saulės dovanos“ ir „Berželis“ – kankliuoja Žemyna Trinkūnaitė ir jos vadovaujama grupė
19:15 Dainos „Pareinu rytą anksti“ ir „Aš vargdienėlė“ (iš L. Rėzos dainyno) – kankliuoja ir dainuoja Daiva ir Evaldas Vyčinai
19:22 Prano Puskunigio „Himnas“ ir „Daina apie senovę“ – skambina ir dainuoja Skriaudžių ansamblis „Kanklės“ (vad. Dalia Venckienė)
19:30 „O kano žali sodai“ – bendra daina su Skriaudžių ansambliu „Kanklės“
Bendra šventės dalyvių nuotrauka.
Renginys atviras visiems.
Parengta pagal EKGT pranešimą
Norvegijoj kanklės skamba taipogi. Per TV ką tik paklausyta buvo lietuvių bendruomenės toje šalyje skambančių kanklių su padainavimais. Išvada: žinant, jog lietuvių kalba, nors sudėtingiausia, tačiau pati gražiausia pasaulyje (UNESCO rinkimai), o norvegai čia liko garbingoj antroje vietoje, džiugu būtų mums, jei Kanklių metų atidarymo proga pakoncertuotų pas mus kokia viena ar kita Norvegijos su dainininkais kankliuotojų grupė. Dėkoju.
P. S.
Kanklės… Jos – mūsų nacionalinis instrumentas, nes gyvuojame jų skambesy ne vieną tūkstantį metų. To pavyzdys – paveikslas “Žemės gyvybės medis” (kn. “Istorija pareinant į Lietuvą”, p. 48), kur rašoma (sutrumpinta): “Dinaminis žmonių plitimo, traukiantis nuo ledyno šalčio Europoje ir grįžimo atgal į Šiaurę vaizdas, yra atspindėtas M. Gimbutienės knygos “Senoji simbolika lietuvių liaudies mene” (1958 m., anglų k.) pateiktame paveiksle “Žemės gyvybės medis”. Tai – daugiaplanis ir muziejuje esantis paveikslas, kurio dangišką galią įmanoma pajausti tik uždėjus jį ant Europos fizinės geografijos žemėlapio taip, kad viršaus gaubtas remtųsi į speigratį ir taip jame atsirastų šiaurinio dangaus žvaigždės. Virš gaubto yra trikampis sukutis, lyg žmogaus gyvenimus sukantis aplink Šiaurinės žvaigždės žvaigždynus daiktas. Dešinėje pusėje matome lokiu pavaizduotą Didžiojo Lokio , kitaip tariant Liūto arba Vilko žvaigždyną (Likimo ironija – ką tik, o konkrečiai praėjusiais metais, Gargžduose buvo užregistruota kultūrinė žemaičių organizacija “Saulės Lokiai,” – mano pastaba). . Tautinis mūsų kraštų instrumentas KANKLĖS liudija, kad Europos “Žemės gyvybės medis” (jis yra uždėtas ant žemėlapio) atspindi Europos aisčių = baltų , apimant Pirėnų, Apeninų, Balkanų, Kaukazo kalnus su grįžimu į Atlantą, aplankant kartu ir Viduržemio, Juodosios bei Kaspijos jūrų vandenis, abstrakciją. Šis aisčių = baltų gyvybės medžio fenomenas kviečia vartyti Jūratės Statkutės de Rosales knygų ‘”Europos šaknys ir mes, lietuviai”, “Senasis aisčių giminės metraštis” ir t. t. puslapius iš naujo. Gyvybės medyje yra ir runų, todėl jas perskaitome “… “ten takas aisčių, t. y. baltų, … ir tai reiškia, jog, ledams pasitraukus į šiaurę , struktūrines astronomijos observatorijas Gozeke apie 5 tūkst. m. pr. Kr. pastatė germanų, o Palangoje 7.632 m. pr. Kr. bei Vilniuje 7.275 m. aestiorum gentes = aisčių genčių atstovai”.