Kas siekia silpninti Lietuvos etninės kultūros ir paveldo valstybinę apsaugą? (video) (tiesioginė transliacija)

Šiandien lapkričio 15 d. 17 val. Seime vėl bus svarstomas dviejų institucijų Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) jungimo klausimas.

Įstatymo projektas Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybos įstatymo Seime buvo įregistruotas Seimo Valdybos sudarytos darbo grupės vardu dar šių metų birželio 1 d. Juo siūloma sujungti dvi Seimui atskaitingas institucijas: Etninės kultūros globos tarybą (EKGT) ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją (VKPK), įsteigiant vieną hibridinę instituciją – Valstybinę kultūros paveldo ir etninės kultūros tarybą. Tačiau šių metų birželio mėnesį Seimas šio projekto svarstymą atidėjo.

Nepaisant Seimo švietimo mokslo ir kultūros komiteto net du kartus pareikšto nepritarimo tokiai reorganizacijai, daugkartinių etnokultūrininkų ir kitų kultūros sričių atstovų bei visuomeninių organizacijų raštų ir pareiškimų, jog šių dviejų institucijų,  atstovaujančių itin jautrias ir svarbias, tačiau skirtingas Lietuvos kultūros sritis – paveldo apsaugą ir etninės kultūros globą – sujungimas susilpnintų abi institucijas ir pakenktų tiek etninės kultūros, tiek paveldo išsaugojimui ir puoselėjimui valstybiniu lygmeniu. Šį įstatymo projektą Seimui šiandien lapkričio 15 d.  Seimo Valdybos sudarytos darbo grupės vardu pakartotinai teikia sujungimui nepritarusio Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

Tautos vertybių išlikimu susirūpinę paveldosaugininkai ir etninės kultūros globos ekspertai yra įsitikinę, kad materialaus ir nematerialaus paveldo apsaugos sujungimas į vieną, dėl visiškai savo esme skirtingos vertybių puoselėjimo metodikos, bus pražūtingas abiems sritims, ypač Lietuvoje  vis dar menkiau puoselėjamam nematerialiajam paveldui. Juk neveltui nematerialiam ir materialiam paveldui yra skirtos atskiros UNESCO konvencijos. Tokia nuomonė buvo išreikšta ir Seimo Valdybai pateiktoje tarptautinėje rekomendacijoje, kurią pasirašė įvairių Europos šalių nematerialaus paveldo tyrinėtojai ir specialistai.

„Tautinės savimonės ir etnokultūrinių vertybių gyvybingumo globa negali būti tapatinama su materialiojo kultūros paveldo apsauga, nes ji reikalauja ypatingo dėmesio ir visiškai kitokių nei paveldosaugoje puoselėjimo metodų, todėl yra būtina išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą ir Valstybinę kultūros paveldo komisiją kaip savarankiškas institucijas“, – sakė Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

Etninės kultūros ekspertai ir kultūros paveldo specialistai yra ne kartą perspėję abiejų institucijų sujungimo projekto teikėjus, kad šis projektas neduos jokios apčiuopiamos naudos, kadangi nėra pagrįstas kokiais nors ekonominiais skaičiavimais, to net nebandyta įrodyti ar konkrečiais rodikliais pagristi nuomonę kuriant ir teikiant projektą.

Paveldo specialistai neabejoja, kad sujungus paveldo ir etninės kultūros sritis globojančias institucijas būtų smarkiai susilpninta tiek paveldo, tiek etninės kultūros valstybinė globa. Todėl jie siūlo elgtis priešingai – stiprinti šių Seimui atskaitingų savarankiškų institucijų veiklą, siekiant, kad kiekviena iš jų deramai atliktų savo funkcijas šiose srityse.

Atsižvelgdami į etninės kultūros bei paveldo specialistų rekomendacijas ir visuomenės nuomonę, Seimo nariai Gintaras Songaila, Vida Marija Čigriejienė, Rytas Kupčinskas, Edvardas Žakaris, Dalia Teišerskytė ir kiti yra pateikę Seimui alternatyvių įstatymo projektų paketą, kuriuo siūloma abiejų Seimui atskaitingų ekspertinių institucijų funkcijas išgryninti, o jų statusą bei Komisijos ir Tarybos narių atsakomybę už nacionalinės vertybes sustiprinti. Belieka tikėtis, kad šiandien Seimo nariai atskirs pelus nuo grūdų ir palaikys būtent alternatyvius projektus.

Kelia nuostabą nuolatiniai beatodairiški bandymai jungti šias dvi gana skirtingas institucijas. Juo labiau, kad bandant ieškoti oficialių sujungimo šalininkų ir ideologų, galinčių apginti sujungimo reikalingumą ir oficialiai prisiimti atsakomybę dėl šių veiksmų, niekas atsakomybės neprisiima.

Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys ne kartą yra pareiškęs, kad nei jis asmeniškai, nei  jo vadovaujamas komitetas Seimui atskaitingų paveldo ir etninės kultūros globos institucijų jungimui nepritaria. Kultūros ministras Arūnas Gelūnas taip pat yra pasisakęs prieš šių institucijų sujungimą.

Tad kyla pagrįstas klausimas – kas ir kodėl yra suinteresuotas kultūros paveldo ir etninės kultūros politikos bei strategijos klausimais Lietuvoje besirūpinančių svarbiausių institucijų silpninimu ir griovimu? Kokios jėgos nesustabdomai stumia, nepaisydamos visuomenės protestų, šias destruktyvias permainas, dėl kurių nebejotinai kiltų grėsmė pamatinėms konstitucinėms tautos vertybės – kultūriniam tapatumui ir tęstinumui?

Tikėkimės, kad Lietuvos Seimo nariai tokiems sumanymams deramai pasipriešins ir neleis sunaikinti institucijų, besirūpinančių Lietuvos paveldu ir vis dar gyvomis tautinės kultūros tradicijomis, sustabdys viešai atsakomybę prisiimti vengiančių lobistų siekius toliau ardyti tradicinius lietuvių kultūros pamatus.

Žiūrėkite tiesioginė Seimo posėdžio transliaciją ČIA (transliacija baigta).

Žiūrėkite video reportažą iš Seimo (2011 11 15:17 val.):

Baltų TV žurnalistas Saulius Novikas dar 2011 birželio 2 d. šiais klausimais kalbėjosi su Seimo Švietimo mokslo ir kultūros komiteto pirmininku Valentinu Stundžiu ir Seimo nariu Gintaru Songaila. Žiūrėkite TV reportažą: