Lapkričio 11 d. oficialaus vizito į Lenkiją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino Lenkijos žmones Nepriklausomybės dienos proga ir su Lenkijos Prezidentu Bronislovu Komorovskiu aptarė dvišalių santykių eigą ir perspektyvas, bendrus energetinius projektus, euro zonos skolų krizės įtaką šalių ekonomikai bei prioritetus derantis dėl naujos ES finansinės perspektyvos.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat susitiko su Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovais ir aptarė lietuvių tautinės mažumos padėtį Lenkijoje bei lietuviškų mokyklų problemas.
Lenkijos lietuviai informavo Prezidentę apie sudėtingą lietuvių mokyklų padėtį Lenkijoje. Šios šalies skiriamas valstybinis finansavimas lietuviškoms mokykloms yra per mažas, o lietuviai moksleiviai negauna visų dalykų vadovėlių lietuvių kalba. Daugelis Lenkijoje gyvenančių lietuvių vaikų negali mokytis ir gauti išsilavinimo savo gimtąja kalba, neturi galimybių susipažinti su savo Tėvynės istorija ir kultūra.
Nuo 1998 m. lietuvių mokyklų Lenkijoje sumažėjo perpus, tuo tarpu, Lietuvoje šiais metais padidintas finansavimas tautinių mažumų mokykloms ir priimti sprendimai dėl komplektavimo palankūs mažoms tautinių mažumų mokykloms.
„Lenkijos švietimo politika nepalanki lietuviškoms mokykloms. Tai matydama Lietuvos valdžia pirmąkart skiria tiesioginę paramą lietuviškoms mokyklos Lenkijoje – 350 tūkstančių litų“, – pabrėžė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Valstybės vadovė padėkojo Lenkijos lietuvių bendruomenės atstovams už jų nuolatines pastangas puoselėti lietuvybę, gimtąją kalbą ir papročius.
„Mūsų pareiga Jums padėti mokytis lietuvių kalbos ir išsaugoti savo kultūrą. Lietuvai yra brangus kiekvienas, Tėvynėje ar tolimiausiame pasaulio kampelyje gyvenantis lietuvis. Džiaugiuosi, kad Lenkijos lietuviai išlaiko tvirtą ryšį su Lietuva, yra aktyvūs pasaulio lietuvių bendruomenės nariai“, – sakė Prezidentė.
Vyriausybė Švietimo ir mokslo ministerijos prašymu šiemet numatė papildomai skirti 350 tūkst. Lt daliniam Punsko savivaldybės lietuviškų mokyklų finansavimui siekiant, kad Lenkijos lietuviškame krašte būtų išsaugotos lietuviškos mokyklos, sudarytos sąlygos mokytis lietuvių kalba.
Šios lėšos reikalingos tam, kad Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinė mokykla ir gimnazija, Navinykų, Pristavonių, Vidugirių pagrindinės mokyklos galėtų įgyvendinti 1-9 kl. ugdymo programas lietuvių kalba, o Smalėnų pagrindinė mokykla – organizuoti lietuvių kalbos pamokas mokyklos mokiniams. Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje bei gimnazijoje, Navinykų, Pristavonių, Vidugirių, Smalėnų pagrindinių mokyklų klasėse mokosi 330 mokinių.
Taip pat numatyta skirti 1 mln. 300 tūkst. Lt Lietuvos švietimo įstatymo nuostatos dėl lietuvių kalbos ir literatūros vidurinio ugdymo programos Lietuvos mokyklose suvienodinimo įgyvendinimui. Šie pinigai bus panaudoti papildomoms mokinių, besimokančių tautinių mažumų kalba, lietuvių kalbos ir literatūros pamokoms finansuoti, mokytojų kvalifikacijai tobulinti, mokymo priemonėms įsigyti.
Tuo tarpu Lenkijos valdžia žada didinti finansavimą lietuviškoms mokykloms Lenkijoje tiktai nuo 2013 metų.
Per pastaruosius 10 metų Lenkijoje buvo uždaryta pusė visų lietuviškų mokyklų. Šiuo metu svarstoma galimybė uždaryti dar dvi lietuviškas mokyklas.
Lenkijoje gyvena apie 15 tūkstančių lietuvių, daugiausia Punsko ir Seinų kraštuose.
Susiję straipsniai:
- I.Gasperavičiūtė. Esminės Lenkijos lietuvių švietimo problemos
- D.Grybauskaitė apie Lietuvos ir Lenkijos santykius: jokia tauta ir valstybė niekada netoleruos spaudimo ar kišimosi į savo vidaus reikalus (audio)
- Lenkijos lietuviai nesulaukė sprendimų
- Lenkijos lietuviai atsisako lietuviškų užrašų
- Lenkijos viceministras lankėsi Punske (video)
- Prezidentė pasirašė lenkų kritikuojamą Švietimo įstatymą
- G.Songaila. Lenkijos draugiškumo kaina: lietuvybės išsižadėjimas? (II)
- Lenkijos ekstremistai vėl pasikėsino prieš Seinijos lietuvius
- Lenkijos valdžia nutraukė lietuviškų laidų transliaciją
- A. Liekis. Suvalkų sutartis – Lenkijos agresijos aktas (I)
- Lenkijos ekstremistai Punske išniekino lietuviškus užrašus ir lietuvišką paminklą (nuotraukos, video)
- Nors lenkų ekstremistų veiksmus Punske pasmerkė Lenkijos URM ir Lietuvos premjeras, tačiau išpuoliai tęsiasi (video)
- J.Kačynskis: Jei Lietuvos lenkų padėtis bus bloga, tai bloga padėtis bus ir Lenkijos lietuvių (video)
- Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo
W Warszawie Grzybowska liże stopy Komorowskiemu, a w Wilnie sprzedaja ta mniejszość o 6 tysiącach dusz. Co za wiejskie zagrywki.
I obowiązkowo napiszcie, że litewskie szkoły zamyka litewski samorząd z Puńska bo żal mu pieniędzy.
Svarbu sakyti kad mokyklas lietuviu mazumos Lenkijoje uzdaryta lietuviu savivaldyboje Lenkijoje, ne is Varsuvos.
Iki šiol niekas nesugeba pasakyti tiesos.Lenkijoje gyvenantys lietuviai yra okupuotos Lietuvos dalis ir jie nėra jokie tautinė mažuma, taip turi kalbėti ir prezidentė. Lietuvoje gyvenantys lenkai tai sulenkinti vietiniai lietuviai ir tuteišiai ((trakai). Sulenkinti lietuviai tampa svetimtaučiais kaip žydai, rusai o ne tautinė mažuma. lyvis
Teko daug bendrauti su įvairiais slavais,bet lenkas yra vienintelis,pasipūtęs,”išskirtinis”,gal dėl to,kad pats nežino kas esa. Paskaitai jų gilią istoriją ir viskas nublanksta,kažkokia “mišrainė”.Teko bendrauti su ukrainiečiais,gudais,rusais,čekais,slovakais,visi sako tą patį.Patys slavai jų nekenčia,tai ką bekalbėt apie kitas tautas.
Lietuvoje lenkas praleido paskutinį šansą susitaikyt su mumis.Šis jų “įdirbis”atsirugs tik jiems patiems iš jų paprasčiausiai jau juokiamasi,kaip juokiasi rusai iš čiukčios kaip anekdotų personažo.
LABAI NORISI PASAKYT KĄ NORS GERO APIE LENKUS,BET NIEKAIP NERANDU NEI VIENO ŽODELIO,PAPRASČIAUSIAI DAROSI ŠLYKŠTU IR JUOKINGA.
Ex tu Komarowski, Kamarauski, – nutautėjusi dvarininkyja, nors ir su sentimentais Lietuvai, … – jaučiasi, kad Lenkijoje baigėsi rinkimai