Sausio 25 dieną Vilniuje vykę 1863–1864 metų sukilimo minėjimo renginiai tapo ne tik istorinio atminimo akimirka. Jie virto ir aiškia politine tribūna, kurioje Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentai pažodžiui įvardijo, kaip šiandien suvokia laisvės kainą, Rusijos keliamą grėsmę ir Europos atsakomybę už savo ateitį.
Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Vilniuje: mini sukilimą ir tariasi dėl šiandienos saugumo iššūkių
V. Zelenskis: laisvė nėra panaikinama jėga
Ukrainos Prezidentas Volodymyras Zelenskis, kalbėdamas Vilniuje, XIX amžiaus sukilėlių kovą tiesiogiai susiejo su šiandieniniu Ukrainos pasipriešinimu Rusijos agresijai. Jo pasisakyme nebuvo nei simbolinių užuominų, nei diplomatinio aptakumo:
„Europa nusipelno būti stipri, būti laisva; ir mūsų šūkis su jumis – ‘už mūsų ir jūsų laisvę’ – tikrai suveiks.“
Ši mintis buvo pratęsta dar aiškesniu teiginiu apie jėgos ribas:
„Nėra Rusijoje tokių raketų, kurios galėtų panaikinti tą faktą, kad Europos tautos yra laisvos.“
V. Zelenskio kalboje laisvė buvo apibrėžta ne kaip politinė deklaracija, o kaip realybė, kurios negalima „atšaukti“ nei raketomis, nei kariniu spaudimu.
G. Nausėda: mus lydi tas pats įsipareigojimas laisvei
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, kalbėdamas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, pabrėžė, kad 1863–1864 metų sukilimas nėra tik praeities pagerbimas. Jo žodžiais, tai laikysena, kuri įpareigoja ir šiandien: „1863 metų sukilimo dalyviai, net ir tapę egzekucijų ar tremčių aukomis, liko nenugalėti.“
Prezidentas pabrėžė, kad šis nenugalimumas kilo iš vertybinio apsisprendimo: „Jie išliko ištikimi laisvei kaip brangiausiam palikimui. Ir šiandien mus lydi tas pats įsipareigojimas laisvei – atsisakymas paklusti ir susitaikyti su nužmoginančia tironija.“
Šiais žodžiais G. Nausėda istorinę patirtį tiesiogiai susiejo su šiandienine Rusijos agresija Ukrainoje, leisdamas suprasti, kad Lietuvoje istorinė atmintis veikia kaip politinio sprendimo pagrindas, o ne neutralus pasakojimas.
K. Navrockis: grėsmė nėra laikina
Lenkijos Prezidentas Karolis Navrockis Vilniuje kalbėjo apie tai, kas, jo teigimu, Rytų Europoje nesikeičia net keičiantis politinėms aplinkybėms: „Rusija vis dar kelia grėsmę visam Rytų ir Vidurio Europos regionui. Metai skrieja, būna perkraunama politika su Rusija, tačiau vienas dalykas nesikeičia – grėsmė iš Rusijos Federacijos.“
K. Navrockis pabrėžė regioninio bendradarbiavimo būtinybę: „Todėl labai svarbu palaikyti regioninius formatus.“
Spaudos konferencija: klausimai, kurie išryškino politinę tikrovę
Po oficialių renginių Vilniuje trijų valstybių prezidentai stojo prieš žurnalistus bendroje spaudos konferencijoje.
Vienas pagrindinių klausimų buvo susijęs su JAV inicijuotais pokalbiais dėl karo Ukrainoje pabaigos ir galimų paliaubų. Atsakydamas į jį, Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina nepritaria sprendimams, kurie būtų priimami be realių saugumo garantijų:
„Ne pirmą kartą įsitikiname, kad Rusija vengia įsipareigoti teisingai ir tvariai taikai ir nesutinka su paliaubomis kaip būtina taikos įžanga.“
Kalbėdamas apie Ukrainos integraciją į Europos Sąjungą, V. Zelenskis aiškiai įvardijo, jog tai nėra tik politinis siekis:
„Ukrainos įstojimą į Europos Sąjungą visi matome kaip prioritetą. Tai mums yra viena iš saugumo garantijų.“
Spaudos konferencijoje netrūko ir gyvesnių akimirkų. V. Zelenskis, su jam būdinga ironija, kreipėsi į Lietuvos Prezidentą, primindamas apie artėjantį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir prašė nepamiršti paremti Ukrainą stojant į ES.
Lietuvos Prezidentas G. Nausėda, atsakydamas į klausimus apie Lietuvos laikyseną galimų derybų kontekste, pabrėžė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą išlieka pagrindiniu regioninio saugumo iššūkiu:
„Bet koks susitarimas, kuris bus pasiektas ateityje, turi užtikrinti Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį integralumą.“
Jis priminė, kad Lietuva nuo pat karo pradžios teikia Ukrainai karinę, politinę, finansinę ir humanitarinę paramą, o bendra Lietuvos karinė parama jau siekia apie 1 mlrd. eurų. Prezidentas taip pat pabrėžė, jog stipri Ukrainos kariuomenė ateityje bus vienas svarbiausių veiksnių, atgrasančių Rusiją nuo naujų agresijos veiksmų.
Lenkijos Prezidentas Karolis Navrockis, atsakydamas į klausimus apie regioninį saugumą, dar kartą grįžo prie esminės minties – grėsmė iš Rytų nėra laikina ir negali būti ignoruojama net politinių permainų laikotarpiu.
Ne iškilmių pabaiga, o aiški riba
Vilniuje pasakytos kalbos ir spaudos konferencijoje nuskambėję atsakymai parodė, kad šis susitikimas nebuvo vien simbolinis. Viešai užduoti klausimai ir prezidentų atsakymai aiškiai atskleidė ribą: tarp istorijos kaip dekoracijos ir istorijos kaip politinės laikysenos pagrindo.
Šios dienos politinė žinia buvo aiški ir vieša – taika be saugumo garantijų nėra taika, o Europos saugumas neatsiejamas nuo Ukrainos likimo. Vilniuje tai buvo pasakyta ne už uždarų durų, o tiesiai, prieš žurnalistus ir visuomenę, prisiimant atsakomybę už kiekvieną ištartą žodį.
,,Vilniuje tai buvo pasakyta ne už uždarų durų, o tiesiai, prieš žurnalistus ir visuomenę, prisiimant atsakomybę už kiekvieną ištartą žodį. ”
Man atrodo, laikas nuo kalbų pereit prie darbų – užpulkim ką nors. Atsiimkim Prūsiją. Livoniją. Suvalkiją. Žinoma, gerai būtų ir išslaptinti čekistų sąrašą, bet kol kas tai atidėkim kitam šimtmečiui.