Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį pranešė pasirašiusi Seimo priimtą Švietimo įstatymą, kurį dėl platesnio lietuvių kalbos vartojimo tautinių mažumų mokyklose kritikuoja Lenkija.
Viešėdama Panevėžyje žurnalistams ji sakė: „Mano pagrindiniai motyvai yra tai, kad visoms tautinėms Lietuvos mažumoms būtina padėti tapti lygiaverčiais piliečiais, tai yra padėti jiems integruotis į Lietuvą, jaustis lygiaverčiais, būti gerbiamais, mokėti mūsų brangią kalbą“.
D.Grybauskaitė sakė pati mokanti „beveik visas tautinių mažumų kalbas“.
„(Galiu) kalbėti beveik su visais lygiai kokybiškai jų kalba. Labai norėčiau, kad tokią pagarbą pademonstruotų ir tautinės mažumos – Lietuvos piliečiai, gyvenantys Lietuvoje“, – sakė šalies vadovė.
Ji pabrėžė, kad sąlygos, kurias turi tautinės mažumos Lietuvoje, yra geriausios lyginant su kitomis Europos Sąjungos (ES) šalimis.
„Visos kitos sąlygos yra geriausios, kokias turi mūsų mažumos Lietuvoje lyginant su kitomis ES šalimis. Taigi aš tik didžiuojuosi, kad Lietuva suteikia labai geras sąlygas mūsų visoms mažumoms mokytis, augti, kalbėti savo kalba ir gerbti tą šalį, kurioje gyvena“, – teigė D.Grybauskaitė.
Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba.
Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.
Lietuvos pareigūnai teigia, kad Lenkijos kritikuojamas Švietimo įstatymas jokiu būdu negriauna išskirtinai gero švietimo lenkų kalba, o tautinių mažumų atstovams atveria naujas galimybes.
Pabrėžiama, kad lenkų tautinės mažumos atstovai Lietuvoje savo gimtąja kalba gali įgyti išsilavinimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos. Tautinių mažumų švietimui Lietuvoje sudarytos daug geresnės sąlygos, negu numato visuotinai priimtos tarptautinės tautinių mažumų švietimo normos.
Lietuvoje apie 90 proc. dalykų mokoma gimtąja kalba, nors pagal tarptautines normas, gimtąja kalba paprastai mokoma apie 60 proc. dalykų, likusieji – valstybine kalba, pažymi Lietuvos pareigūnai.
Oficialusis Vilnius taip pat teigia, kad naujosiomis nuostatomis lenkams nebus sudarytos blogesnės sąlygos nei turi lietuviai Lenkijoje.
Tačiau Lietuvos lenkų sąjunga tikina, kad dešimtys tūkstančių lenkų Lietuvoje nepritaria permainoms, kurias pavadino „priverstiniu gyvenimo normų nustatymu“.
Susiję straipsniai:
- Lenkai prašo prezidentę D.Grybauskaitę vetuoti Švietimo įstatymą
- Lenkijos URM pareiškė esą Lietuvos švietimo įstatymas lems prievartinę lenkų asimiliaciją
- Seime balsuojama dėl Švietimo įstatymo pataisų. Ar Lietuvos valdžia dar kartą pasiduos Lenkijos kovo 17-os ultimatumui? (tiesioginė transliacija)
- Lietuvos repolonizacijai – ne! (I)
Valio! Nors nedidelis kartėlis dėl to, kad “Lietuvos tautinių mažumų mokyklose pamokos lietuvių kalba vyks (tik tuomet), kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų”, išlieka, bet vis tiek – valio! Džiugina pats principas, jog jų (polonist-šovinistų) visais kanalais-analais keliama isterija nepadarė mūsų valdžiai įspūdžio, neįbaugino. Tai pirmas toks žingsnis, gal net labiau žingsnelis, bet jis jau yra geras precedentas, postūmis ir kitais atvejais veikti ta linkme, nepasiduodant pamėgtam intrigantų ginklui – blefui-gąsdinimui neva viso “civilizuoto” pasaulio pasmerkimu. Valio!
Daug svarbiau ,kad lietuviai ,visi iki vieno, turėtu tokias teises Lietuvoje.Juo labiau ,taip vadiname Vilniaus krašte.Kiek tenka skaityti, nepanašu,kad taip yra.
Pritariu!!!Labai gerai.Dauguma atvykusių iš kitų šalių tik ir stengiasi kuo greičiau išmokti lietuvių kalbą, o va lenkams tai netinka. Į Lenkijos lietuvius nekreipiamas toks dėmesys, kaip pas mus į lenkus. Gana jau. Gyveni Lietuvoje, tai ir kalbėk lietuviškai, jei nepatinka- negyvenk. Mes neprašėm, kad Jūs pas mus gyventumėt. Tad džiaukitės, kad esate gerbiami ir priimti.
Vilniaus raj. seniūnijoje, jei pasisveikinsi Lietuviškai būsi smagiai ignoruojamas:)
sutinku su “pastaba” nuomone, manau daugelis pakliuvote tokioje situacijoje kai tautinės mažumos kalbasi tik savo kalba, o valstybinę ignoruoja. Manau kad tai ne pagarba valstybei, kurioje gyvena. Tegul jie gerbia valstybe kurioje gyvena, o tada reiškia savo norus, ir protestus.
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis