Sausio 24 d., netoli Lenkijos sostinės esančiame Markų mieste, kur prabėgo paskutiniai M. K. Čiurlionio gyvenimo mėnesiai, vyko naujos M. K. Čiurlioniui skirtos memorialinės vertybės inauguracija.
2025-ieji Lenkijoje tapo išskirtiniais Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais – menininko 150-osioms gimimo metinėms skirtas platus kultūrinių sumanymų ciklas ne tik priminė jo kūrybinį palikimą, bet ir dar kartą atskleidė gilius, istoriškai susiformavusius M. K. Čiurlionio ryšius su Lenkija.
Varšuvoje jis praleido daugiau nei dešimt brandžių gyvenimo metų, baigė muzikos ir dailės studijas.
Memorialinė kompozicija įrengta netoli istorinės vietos
Raudonojo dvaro, kuriame 1910–1911 m. veikė daktaro Vladyslavo Olečnovičiaus (Władysław Olechnowicz) privati ligoninė, kurioje Čiurlionis gydėsi ir mirė. Šis pastatas iki šiol laikomas viena svarbiausių menininko atminties vietų Lenkijoje.
Memorialinę kompoziciją sudaro tautodailininko Antano Vaškio sukurti stogastulpis ir koplytstulpis bei aprašomoji lenta su M. K. Čiurlionio citata ir gyvenimo metų įrašu.
Meninį sprendinį pasiūlė ir įrengimu rūpinosi Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos kultūros ministerijos. Projekto įgyvendinimą koordinuojant ir derinant sprendinius su vietos institucijomis, svarbų vaidmenį atliko Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje ir Ambasada Lenkijoje.
Lietuvos kultūros atašė Lenkijoje Ana Kočegarova-Maj pabrėžia ilgalaikę sukaktinių metų misiją: „Šiuos metus matau kaip svarbų slenkstį ir pradžią naujiems ilgalaikiams projektams su Lenkija. Čia gausu M. K. Čiurlionio atminties pėdsakų – mūsų pareiga juos ne tik prisiminti, bet ir aktyviai puoselėti, ieškant šiuolaikiškų, gyvų jo kūrybos aktualizavimo formų. Nuoširdžiai dėkoju Lenkijos kultūros institucijoms ir visiems partneriams, taip pat Lietuvos institucijoms, kurių nuoseklus darbas lėmė tai, kad 2025 metais Čiurlionis dar ryškiau šviečia Lenkijos kultūriniame žemėlapyje.“
Įgyvendinant memorialinę vertybę ir visą Čiurlionio metų programą, reikšmingą indėlį įnešė Lenkijos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija, Markų miesto savivaldybė, Volomino apskrities administracija, dalyvavę tiek naujosios vertybės, tiek kitų Čiurlionio metų renginių įgyvendinime.
Numatoma ir toliau tęsti Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą, ypatingą dėmesį skiriant M. K. Čiurlionio kūrybos sklaidai ir tyrimams – tarp strateginių krypčių svarstomas monografijos apie Čiurlionį leidimas lenkų kalba bei nauji tarpdisciplininiai projektai, stiprinantys menininko vietą abiejų šalių kultūriniame lauke.
Sausio 31 d. Lenkijos nacionalinėje filharmonijoje Čiurlionio „Miške“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.
Intensyvi sukaktinių metų programa
M. K. Čiurlionio 150-mečio programą Lenkijoje aktyviai įgyvendino abiejų šalių nacionalinės, regioninės ir savivaldybių kultūros institucijos.
Per metus surengta beveik 50 įvairaus pobūdžio renginių – nuo koncertų ir parodų iki mokomųjų, tarpdisciplininių ir skaitmeninių projektų. Ypatingas dėmesys skirtas muzikiniam palikimui, tačiau ne mažiau svarbi vieta teko ir vaizdinei, mokomajai bei šiuolaikinėms Čiurlionio interpretacijoms.
Tarp ryškiausių metų bruožų
Lietuvos kamerinio orkestro koncertas Nacionalinėje filharmonijoje Varšuvoje ir Čiurlionio gimtadienio minėjimas Fryderyko Čopino (Chopin) muzikos universitete – jo Alma mater – su šio universiteto studentų atliekamais kūriniais (abu renginiai buvo muzikos šventės „Eufonie“ dalimis), Šiaulių valstybinio choro „Polifonija“ koncertai Sudetų filharmonijoje ir istorinėje Vroclavo universiteto auloje Leopoldina.
Taip pat Čiurlionio gimtadienio minėjimas Fryderyko Čopino muzikos universitete – jo alma mater – su šio universiteto studentų atliekamais kūriniais, Lietuvos simfoninio orkestro ir choro „Vilnius“ koncertai Torunėje, taip pat Čiurlionio fotografijų parodos.
Markų kultūros centras tapo vienu aktyviausių Čiurlionio metų partnerių, įgyvendinęs kūrybinius projektus moksleiviams, virtualios tikrovės sumanymus, sukūręs M. K. Čiurlionio paveikslų interpretacijas skaitmeninėje erdvėje, atkūręs „Rūtos“ draugijos uždangos repliką bei surengęs šiuolaikinių tapybinių interpretacijų varžytuves, sulaukusias 150 menininkų darbų.
Apie tai, kad M.K. Čiurlionis Lietuvoje gimęs lietuvis ir kad visi jo meno kūriniai persmelkti gilia lietuviška dvasia, informacijoje nieko nepasakyta. Taigi akivaizdu, kad už Lietuvos lėšas Lenkijoje organizuotuose renginiuose Lenkijai ir pasauliui tai nebuvo deramai pranešta. Tokiu atveju renginių tikslas atrodo lenkišku – savintis lietuviškos dvasios kūrėją Čiurlionį. Tad, ar ne kultūros paveldo “išpardavimas”, panašus į Pranciškonų bažnyčios su vienuolynu Vilniuje, galimai statytos dar Vytenio valdymo laikais, “atidavimą” šio vardo Ordinui Lenkijoje?
Kaip matosi, renginiais Lenkijoje galimai iš esmės siekta, kad nežinomas meninis Čiurlionis Lenkijoje ir pasaulyje imtų šviesti ne kaip didysis lietuvis – genijus, o veikiau kaip lenkiškas lietuvis – lenkas. Tad ikšiolinis “tylus” Čiurlionio laikymas Kaune, kaip ir sovietmečiu buvo, kad negarsinus pasaulyje Lietuvos, Vilniaus kaip jos sostinės, galimai tęsėsi. Beje, su tuo susišaukia ir M. L. Čiurlionio kartu su J. Basanavičiumi idėjos – dvasinių lietuvių Tautos namų statybos Vilniuje ant Tauro kalno numulkinimas.
Tad vadinti tuos renginius Lenkijoje kultūriniu dialogu, kai jo su Lenkija dėl Čiurlionio, apskritai, negali būti, yra akivaizdi rengėjų “filosofija”…
facebook.com/story.php?story_fbid=1484321326155263&id=100037322306090
Na Tokijuje Čiurlionio lietuvybė dar nesuspėta užgošti… Dzievu dėkui!
Pasidomėkit. kas tą Čiurlionio Lietuvybę garsina.
> Kažin
Na ir “prikočegarino” šita mūsų kultūros Kočegarina-Maj Lenkijoje, pavogdama iš lietuvių kultūros M. K. Čiurlionio genijų. Dabar ji, Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Švietimo ministrė gali būt ramūs, kad Vilniaus aerouostas M. K. Čiurlionio vardu pavadintas dėl to, kad Lenkija turi didį kompozitorių tokį, koks buvo M. K. Čiurlionis. Didesnio antausio mūsų kultūrai nesugalvosi. Sveikinu, Maj, su laimėjimu.
,, Vladyslavo Olečnovičiaus (Władysław Olechnowicz)”
– Mes taip mylim lietuvių kalbą, kad net sulenkintą pavardę (Aleknavičių) transkribuojam lyg jos būtų angliškos.
Tai rodo kokio lygio asmenys aplink Čiurlionį sukinėjasi…
“… Fryderyko Čopino (Chopin) muzikos…” – – – irgi nuoseklu: jeigu Churchill – Čerčilis, tai Chopin – Čopinas (o ne Šopenas, kaip mes seniau vadindavom)
Komedija ir tragedija!
Manau turime rašybos pavardžių originaliais rašmenimis įteisinimo pasekmes- Čopinas ( Chopin) vietoje Šopeno. Matyt, anglų kalbą B1 lygiu mokantys , spėju, jaunieji valdininkai galimai nežino, kas yra Šopenas ir kaip tariama jo prancūziškos kilmės pavardė…. Keista situacija gali susidaryti ir su vienodai rašomais ispaniškais ir portugališkais asmenvardžiais- štai buvęs EK veikėjas portugalas Žoze Manuelas Barozu ( José Manuel Barroso) kartais pristatomas ispaniškai, kaip Chose Manuelis Baroso, o Žalgiryje žaidęs brazilų krepšininkas Marselu Mašadu ( Marcelo Machado) kartais buvo pristatomas kaip Marselo Mačiado ( ispaniškas tarimas) .
Taip. Tai liūdnos,,teisingos” pavardžių rašybos pasekmės. Kam reikėjo darkyti tai, kas buvo gerai: pavardes rašyti pagal tarimą. Juk niekur kitur mūsų pavardžių originaliai nerašo!