Trečiadienis, 3 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos

G.Visockas. Tautininkų ir konservatorių keliai negalėjo neišsiskirti

www.alkas.lt
2011 06 20 22:39
18

Gintaras Visockas, www.slaptai.lt

Gintaras Visockas
Gintaras Visockas

Birželio 19-ąją įvyko tai, kas, matyt, buvo neišvengiama. Gintaro Songailos vadovaujami tautininkai nusprendė palikti Tėvynės Sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus. Taip nuspręsta balsų dauguma.

Tiesa, absoliučios vienybės tądien Mokslų Akademijos salėje nebuvo. Atsirado keliolika tautininkų, kurie triukšmingai reikalavo partijos vadovybę persigalvoti. Ir net pasiekė, jog susirinkimo pradžioje jiems būtų suteikta teisė išdėstyti savuosius argumentus. Pavyzdžiui, Žilvinas Leškevičius priminė, kad tautininkai, savarankiškai eidami į rinkimus, per pakutiniuosius keliolika metų nesugebėdavo peržengti 5 proc. barjero ir niekad nepatekdavo į Seimą.

Per paskutiniuosius trejetą parlamentinių rinkimų tautininkai surinkdavę itin mažai gerbėjų balsų, ir ši aplinkybė neleidžia optimistiškai žvelgti į ateitį. Ir tik tuomet, kai susijungta su konservatoriais – krikščionimis demokratais, tautininkų atstovai pateko į parlamentą. Ž.Leškevičiaus pastabos buvo įtikinamos: atsiskirdami nuo įtakingų, jau du dešimtmečius valdžioje esančių konservatorių jie ir vėl taps neparlamentine, o tai reiškia – neįtakinga, partija. Ir visos pastangos įtakoti valdžios sprendimus nueis perniek. Taigi atsiskirdami jie praras net tai, ką dabar turi.

Ž.Leškevičių palaikė ir dar vienas iš tribūnos emocingai kalbėjęs tautininkas. Pagyvenęs vyriškis įrodinėjo, jog G.Songaila neišnaudojo visų veikimo parlamente galimybių, taip pat buvo per mažai aktyvus konservatorių – krikščionių demokratų partijos viduje. Suprask, daugiau konfrontavo nei bendradarbiavo.

Sunku nesutikti su tokiomis pastabomis. Tiesos esama. Bet taip pat būtų kvaila ginčytis su Algimanto Birbilo nuomone, jog tautininkus su konservatoriais supriešino būtent vertybiniai skirtumai. A.Birbilas išvardino keletą pavyzdžių, kur konservatorių ir tautininkų nuomonės skyrėsi beveik kardinaliai. Pavyzdžiui, požiūris į tradicinę šeimą, Valdemaro Tomaševskio vadovaujamą Lenkų rinkimų akciją arba Kovo 11-osios eitynes. A.Birbilas pasakojo, kaip konservatoriai į jungtinės partijos gretas sąmoningai, specialiai trukdė įsijungti Joniškio, Akmenės ir Šiaulių jaunimui, kaip tautininkams piktybiškai neskirdavo pinigų akcijoms ar renginiams, girdi, partijos kasa tuščia. O tautininkai nori būti „tautiškais ąžuolais – ne tautiškais vijokliais, stumdomais iš visų pusių“.

Įtikinami buvo ir paties tautininkų lyderio G.Songailos pastebėjimai, jog premjerui Andriui Kubiliui emigracijos keliamos problemos rūpi tik „žodžiais, bet ne darbais“. Iš tribūnos tautininkų vadovas tvirtino, jog šiandieninės konservatorių – krikščionių demokratų partijos vadovybės elgesys labai primena liberalų ar laisvosios rinkos ekspertų veiklą, kuriai tautiškumas ir nacionalumas rūpi mažiausiai. Konservatoriams nesvarbu, kad Švietimo ir mokslo ministerija iš mokyklų ir universitetų išgujo tautiškas nuostatas, nerūpi, kad lietuviai neranda bendros kalbos su dvasiškai artimiausiais kaimynais latviais, kad neproporcingai daug pataikauja kai kurioms tautinėms mažumoms, pavyzdžiui, žydams. Konservatoriams nerūpi kultūros, etnokultūros politika, Lietuvos istorijos traktavimo reikalai. Tautininkų partijos pirmininkas taikliai pastebėjo: premjeras A.Kubilius turi du veidus – vieną rodo tautai kalbėdamas renginiuose ar televizijos studijose, kitaip elgiasi uždaruose posėdžiuose. Tikrasis A.Kubiliaus veidas išryškėja uždaruose posėdžiuose. Tad tautininkams buvo neįmanoma konstruktyviai dirbti su tais, kurių pozicija prieštarauja tautiškoms nuostatoms.

Tautininkų vadovybės atstovas Ričardas Garuolis tądien iš tribūnos nekalbėjo, tačiau susirinkimo dalyviams buvo išplatinta išsami jo ataskaita apie tautininkų susitikimus su premjeru A.Kubiliumi, Seimo pirmininke Irena Degutiene, surengtus šių metų gegužės 11-ąją, gegužės 18-ąją ir birželio 11-ąją. Toji ataskaita leidžia pažvelgti į gilumines nesutarimų priežastis, žvelgiant tautininkų akimis.

Kas iš konservatorių aršiausiai kritikuoja tautininką G.Songailą? Konservatoriai E.Pupinis, R.Juknevičienė ir V.Aleknaitė – Abramikienė. R.Garuolis ataskaitoje, be kita ko, rašo: „…E.Pupinis apgailestavo, kad G.Songaila už „destrukcinę veiklą“ pašalintas tik dabar, R.Juknevičienė, prisipažinusi, kad skaitė Duginą, pareiškė matanti G.Songailos veikloje Maskvos ranką. Jai antrino ir kartu prieštaravo V.Aleknaitė – Abramikienė; ji irgi skaičiusi Duginą, bet matanti daugiau, nes ir G.Songailos, ir V.Tomaševskio veikla yra diriguojama iš „Latvių gatvės“, t.y. Rusijos ambasados, o G.Songailos pasiūlymai būdavo pateikiami pačiu nepalankiausiu metu, kad nebūtų priimti iš viso. Jo veiklos tikslas – sukiršinti lenkus su lietuviais, kad Rusija įsigalėtų Lietuvoje“.

Dėmesio verta citata. Latvių gatvės intrigų, žinoma, būtina ieškoti. Tik kvailas gali manyti, jog tokių siekių Rusijos ambasada Vilniuje neturi. Karti gyvenimiška patirtis moko, jog būtina rezervuotai žvelgti į visus, kurie tampa labai aršiais vienos ar kitos pozicijos gynėjais. Tačiau ne mažiau įtartini ir tie, kurie, pavyzdžiui, itin vangiai gina akivaizdžiai nepagrįstai puolamos Lietuvos interesus, prisidengdami įvairiausiais pasiteisinimais: „dar ne laikas“ arba „dabar labai nepalanki situacija“. Toks pasyvumas dažnusyk tik skatina Lietuvos nedraugų agresyvumą.

Dėmesio verta ir kita R.Garuolio mintis. „Visai kitokios nuotaikos vyravo Politikos komiteto posėdyje. Prieš posėdį išplatinau mano pasirašytą pareiškimą Politikos komitetui. Visi, išskyrus M.Adomėną (E.Zingeris nedalyvavo), buvo prieš Priežiūros komiteto sprendimą pašalinti G.Songailą. Daugelio oratorių kalbose vyravo nuomonė, kad Priežiūros komitetas tapo vidinių partinių kovų įrankiu, ir tai ne pirmas jo sprendimas, darantis žalą partijai. V.Landsbergis pasmerkė priežiūros komiteto sprendimą nerekomenduoti kelti G.Songailos ir N.Puteikio kandidatūras į partijos pirmininko postą ir Prezidiumo sprendimą neleisti to daryti (jo nuomone, tai gali daryti kiekvienas partijos narys); neleistina balsuoti dėl pašalinimo, nedalyvaujant šalinamajam, neteisėtas Aleknos dalyvavimas balsavime, nes jis buvo konflikto šalis…“

Įdomi ir ši R.Garuolio pastaba. „I.Degutienė su apgailestavimu pareiškė, kad partijoje per mažai kalbamasi, trūksta demokratijos, tolerancijos kitai nuomonei. „Narys už savo poziciją negali būti pašalintas iš partijos. Tada mane pirmą reikėjo pašalinti, – sakė I.Degutienė, – nes aš pirma pasisakiau prieš koalciją su Lenkų rinkimų akcija“. Jos nuomone, labai gerai, kad turime visą spektrą dešiniųjų partijų po vienu sparnu – nuo Politinių kalinių ir tremtinių iki tautininkų, krikščionių demokratų ir nepriklausomybininkų. Natūralu, kad yra ir liberalesnis sparnas, bet neturi būti vykdoma tik liberali politika, kaip dažnai atsitinka dabar. Ji atvirai, ne kartą A.Kubiliui sakiusi, kad jau yra užtektinai liberalių partijų, ir Tėvynės sąjunga neturi virsti dar viena liberalų partija. Tuščios vietos nebūna, Vakaruose, suliberalėjus konservatoriams, jų vietą užima naujos radikalesnės partijos (…). A.Kovierai prakalbus apie Kovo 11-osios eitynes ir K.Uokos pasmerkimą už dalyvavimą jose, I.Degutienė apgailestavo, kad per mažai kalbamės. Jei jau priėmėme tautininkus į partiją, turime gerbti jų nuomonę. Ji pritarė tautininkams, kad reikia dirbti su jaunimu, kuris savaip nori išreikšti savo tautiškumą, nes tuščios vietos nebūna. Jei ne mes, jais užsiims kiti“.

Perskaitęs šiuos pastebėjimus, ironiškai šyptelėjau. Europarlamentaras prof. V.Landsbergis ir Seimo pirmininkė I.Degutienė tikriausiai neskaitė garsaus Rusijos ideologo Aleksandro Dugino teiginių, jei drįsta palaikyti tautininko G.Songailos poziciją arba bent jau aršiai jo nekritikuoja.

R.Garuolio ataskaitoje įsidėmėjau dar vieną suklusti verčiantį pastebėjimą. „Posėdyje išryškėjo skirtumai tarp V.Landsbergio, nesėkmingai bandžiusio pradėti diskusijas apie „senas ir rimtas partijos problemas“, nedangstant problemų „kompresais“, ir A.Kubiliaus, siekiančio parodyti partijos veiklą kaip nesibaigiančių pasiekimų virtinę, įkvepiančią tolesnei entuziastingai veiklai“.

O štai vienas iš taikliausių A.Kubiliaus apibūdinimų: „A.Kubilius mėgsta kalbėti pats, jis gali tai daryti ilgai ir su malonumu, tačiau, jeigu kitos pusės argumentai prieštarauja jo nuomonei, jis juos praleidžia tarsi negirdėtų arba tiesiog pasiūlo nesigilinti ar atidėti klausimą vėlesniam laikui. Todėl, išrinkus jį pirmininku, abejoju, ar bus įmanomas bendravimas tarp jo ir tautininkų. Tuo labiau, kad jis kalba apie partijos „konsolidaciją“, kurią, kaip aiškėja, supranta kaip tautininkų ir krikdemų tapatybės sunaikinimą ir vienos, t.y. jo nuomonės bei liberalizavimo pasaulėžiūros, įsigalėjimą partijoje“.

Taigi tautininkų ir konservatorių išsiskyrimas – natūralus, neišvengiamas. Balsavimas parodė, jog dauguma tautininkų – už atsiskyrimą. Kad tautininkai liktų konservatorių – krikščionių demokratų šešėlyje, balsavo žymiai mažiau žmonių. Paaiškėjus rinkimų rezultatams, atsiskyrimo nepalaikiusieji iš karto demonstratyviai paliko salę. Salėje likusi akivaizdi dauguma entuziastingai palaikė lyderio G.Songailos planus atkurti savarankišką partiją ir aplink save burti kitas panašių nusiteikimų politines partijas bei visuomeninius judėjimus.

Sumanymas prasmingas. Darbų, kurių konservatoriai su krikščionimis demokratais sąmoningai ar nesąmoningai neatlieka, – gausu. Tai – ne tik tautiškų, nacionalinių nuostatų stiprinimas. Būtina kalbėti ir apie Sodros, teismų, prokuratūros, emergetikos problemas. Bet ar tautininkams, kaip savarankiškai partijai, pavyks ateiti į parlamentą? O jeigu pavyks, tai – kiek jų ten bus? Juk keli žmonės nepajėgs pakreipti šiandien įsigalėjusių liberalių, egoistinių, individualistinių nuostatų.

Susirinkime kalbėjusieji turėjo daug optimizmo.

Parlamentas Kazimieras Uoka tvirtino, jog dabar atsiveria plačios galimybės susivienyti tautiniais reikalais susirūpinusioms jėgoms. Jo įsitikinimu, nūnai būtina visą dėmesį ir jėgas sutelkti deryboms.

Ričardas Čekutis sveikino tautininkus, atsikračius konservatoriškojo šleifo, kuris labai primena komunistinį.

Marius Kundrotas apgailestavo, kad šiandien tautiškumas labai siaurai suprantamas. Esą tautininkas tik tas, kuris dalyvauja liaudies muzikos ansamblio veikloje arba mojuoja vėliava, paženklinta svastika. Jo manymu, tokia nuostata neteisinga, ją reikia keisti, kaip ir rūpintis nykstančiu tautiškumu. Vilties esama, nes Europoje jau bunda tautiškos jėgos.

Tautininkams sėkmės linkėjo Kovo 11-osios Akto signataras filosofas Bronislovas Genzelis. Jis pažįstąs Varšuvoje užtektinai daug lenkų intelektualų, kurie stebisi, kodėl lietuviai negina savo tautinių nuostatų, ir baiminasi, kad tas nuostatas perims kas nors iš Rytų ar Pietų. Filosofo manymu, kol kas lietuviškąją kultūrą naikiname patys, savo rankomis – svetimtaučiai čia niekuo dėti.

Kovo 11-osios Akto signataras Vidmantas Povilionis pabrėžė, jog konservatoriai, vartodami tautiškus lozungus ir mojuodami tautinėmis vėliavomis, „mus tiesiog apgavo“. Tauta tikėjo, kad konservatoriai gins tautines vertybes, o pasirodo, jų veikla – tik pavaizdavimas, apsimetimas. Jo žodžiais, Lietuva įstumpta į vilkduobę, ir dabar bus nepaprastai sunku iš jos išsiropšti. Daugumai lietuviškų partijų tautiškumas, deja, visai nerūpi. Tautiškumas – tai ne mosikavimas vėliavomis, o sunkus, kasdienis darbas, reikalaujantis kantrybės, žinių, susiklausymo.

Julius Panka tautininkų atsiskyrimą nuo konservatorių – krikščionių demokratų pavadino istoriniu žingsniu, atveriančiu plačias galimybes.

Parlamentaras Rytas Kupčinskas pabrėžė, jog Lietuva – labai sudėtingoje, pavojingoje situacijoje. Pavojus didina dar ir tai, kad kai kurių šalies jėgos struktūrų veikla labiau primena darbą ne Lietuvos labui. Kai kurios institucijos, pavyzdžiui, VSD, neveikia taip, kaip turėtų veikti, o mūsų ginkluotosios pajėgos – labai silpnutės.

Jonas Trinkunas apgailestavo, jog konservatoriai užsiėmę tik siaurais administraciniais savo reikalais, o apie lietuvybę prisimena retsykiais, tik įvairių jubiliejų ar švenčių metu.

Valentinas Gylys sakė, jog tautininkų pergalę rinkimuose lems ir aplinkybė, ar pavyks parengti rimtą programą.

Kai kurie kalbėtojai net pranašavo, jog tautininkams vertėtų įkurti savo gretose konservatorių frakciją, į kurią būtų priimami iš A.Kubiliaus vadovaujamos partijos pabėgę konservatoriai, tremtiniai ir krikščionys demokratai.

Džiugu, kad esama optimizmo. Tačiau mane nustebino tai, jog nė vienas MA salėje kalbėjęs tautininkas ar tautininkams prijaučiantis oratorius neužsiminė apie žiniasklaidos reikšmę propaguojant tautines idėjas. Visi kalbėjusieji tvirtino, jog reikia skleisti, platinti, populiarinti tautines idėjas. Taip, tai būtina. Bet kur jos bus platinamos, skleidžiamos, populiarinamos? Lietuvoje žiniasklaida – privati. Pastarųjų keliolikos metų patirtis byloja, jog lietuviškoje žiniasklaidoje vyrauja anaiptol ne tautiškumui palankios nuostatos. Ir dėl to vargu ar korektiška kaltinti privačiose rankose atsidūrusią žiniasklaidą, beje, per milžiniškus PVM tarifus įstumtą į labai panašias verslo sąlygas, pagal kurias žaidžia ir degtindariai, ir mėsos gamintojai, ir statybininkai.

Partijos programą būtina parengti profesionaliai. Bet kaip apie ją sužinos potencialūs rinkėjai, jei G.Songailos vadovaujami tautininkai beveik neįleidžiami į didelius tiražus turinčius laikraščius, televizijas, internetinius portalus? O savų žiniasklaidos priemonių, kurios vaidintų bent kiek reikšmingesnį vaidmenį rinkoje, – taip pat nėra.

Nenoriu būti blogas pranašas, bet politinės jėgos, kurios neturi jų idėjas kryptingai, išradingai, intriguojančiai populiarinančių žiniasklados priemonių, – į Seimą patenka labai retai. Žiniasklaidos palankumas nėra pati svarbiausia priemonė siekiant politinės įtakos. Bet ji – viena iš svarbesniųjų. 

Slaptai.lt

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
  2. R. Garuolis. Kokias vertybes pasirinks konservatoriai?
  3. TS-LKD sprendimas sudaryti koaliciją su „Tomaševskio bloku“ skundžiamas teismui
  4. Dėl pasipriešinimo koalicijai su V.Tomaševskio bloku G.Songaila pašalintas iš TS-LKD
  5. G. Songaila: Tautininkai nebegalėjo tapatintis su A.Kubiliaus primetama politika
  6. V.Stundys: Turint nedorų tikslų galima susidoroti su bet kuo
  7. A.Koviera. (Ar) Kam reikalingas antras „kosovas“ Europoje?
  8. I.Baranauskienė. TS-LKD „Konstitucinis teismas“ prieš teismus ir Konstituciją
  9. Šiandien tautininkai ketina atsiskirti nuo TS-LKD partijos
  10. Tautininkai traukiasi iš TS-LKD partijos
  11. Tautininkai pasisako prieš TS-LKD koaliciją su „tomaševskininkais“
  12. 12 Seimo narių priklausančių TS-LKD partijai pareiškė, kad partijos Priežiūros komitetas kompromituoja Tėvynės sąjungą
  13. Tautininkai iškėlė reikalavimus TS-LKD vadovybei

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. Arvydas says:
    10 m. ago

    Atkreipiau į vieną žodį dėmesį, abejoju jo lietuviškumu, gal vartoti sąvokas Tautiškumas ir tradicija , vietoje nacionalumas, Kai kam gali nuo to žodžio vaidentis……

    Atsakyti
  2. Marius Bartašius says:
    10 m. ago

    Gintarai išmok dėti lietuviškas kabutes „“.

    Atsakyti
  3. suomis says:
    10 m. ago

    Jei neįsileidžia dienraščiai. Tai sukurkite internete, kuo daugiau svetainių panašaus tipo akcentuojant įsisenėjusias problemas, bet nenuobodžias(nedidaktines) su kai kuriais pozityviais gyvenimo pavyzdžiais iš kaimyninių šalių, pvz. Skandinavijos. Gal būt net ir įsidarbinimo galimybėmis jose. Žodžiu, sudominkit elektoratą. Pritraukit skaitytoją.

    Atsakyti
    • Kurmis says:
      10 m. ago

      Jo, įdomi nuomonė – tautininkai…skatinantys emigraciją į Skandinaviją????
      Tai gal geriau pozityviais gyvenimo pavyzdžiais iš… Lietuvos? Ir šiaip, atmetant vien tik negatyvą – skatinti pozityvą? Ar tautininkų elektoratas – tai emigruoti besirengiantys lietuvaičiai? Nu čia geras!

      Atsakyti
      • suomis says:
        10 m. ago

        Čia, asile kalba eina ne apie emigraciją o apie SUDOMINIMĄ SKAITYTOJO, PRITRAUKIMĄ ELEKTORATO IŠ KITŲ PARTIJŲ. Skandinavijoje galima padirbėti ir laikinai. Aš taip pat buvau išvykęs, bet tai nereiškia, kad tautininkai ir jų idėjos man nesvarbios. Pagaliau niekas nedraudžia siūlyti savo idėjas. O, malti šūdą visi gudrūs. Reikia gyventi kartu su rinkėju, pažinti jį, o ne svaičioti apie aukštas materijas. Pagaliau tie patys emigrantai, matydami tikrai pozityvią, politinę jėgą Lietuvoje gal ir pagalvos, kad verta ir sugrįžti. Nesuprantu, Bet lietuviai tampa panašūs į inkščiančius myžnius. Arba mandrūs – tuoj, tuoj besprogstą iš pasiputimo, arba visiški verksniai. Tfu.

        Atsakyti
        • estas says:
          10 m. ago

          “Čia, asile kalba eina ne apie emigraciją”

          Suomi, tu pyksti vadinasi tu neteisus

          Atsakyti
          • suomis says:
            10 m. ago

            O ką jis čia paisto. – “Ar tautininkų elektorats – tai emigruoti besiriangentys lietuvaičiai? Nu čia tai geras.”
            Taip IR emigruoti besirengentys lietuvaičiai – visi, kam rūpi ne tik jo sumautas pilvas ir nuodėmių atleidimas božnicoj.

  4. lyvis says:
    10 m. ago

    Rezultatas toks kad laimėjo revanšistai. Tik kiti kalti bet ne tautininkai, veikti reikia net ir karo lauko sąlygomis, o ne to nedavė, to neleido, tas blogas. Jeigu tautininkai nesitvarkys, o eis su tokiu pirmininku tai kelio pabaiga. lyvis

    Atsakyti
  5. Keras says:
    10 m. ago

    Viena iš krikdemų vadovių R.Juknevičienė pasistengė, kad jos ministerija apdovanotų premija knygą, suniekinančią Pilėnų atminimą. Ar galėjo tautininkai taikstytis su tokia antilietuviška politika? Dėl lenkų tai Songailos pozicija aiškiai nulėmė drąsesnę mūsų valdžios laikyseną. O gąsdinimas Duginu tai senas žaidimas, kai stengiamasi įstumti Lietuvą į Lenkijos glėbį ir tuo,neva, apsisaugoti nuo Rusijos. Mes tą Lenkijos glėbį žiauriai išgyvenome per kelis šimtus metų.Tai, ką lenkai demonstruoja Vilnijoje, lietuviai anksčiau kentėjo visoje Lietuvoje.

    Atsakyti
  6. Ramūnas Labanauskas says:
    10 m. ago

    Galima tik pasidžiaugti tautininkų apsisprendimu eiti savarankišku keliu.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      10 m. ago

      Pasidžiaugti maža. Dabar viskas priklausys nuo to kiek bus pasirįžusių eiti kartu ir dirbti.

      Atsakyti
  7. lyvis says:
    10 m. ago

    Labai tobulas, gudriai laviruojantis straipsnis. Vienu žodžiu G Visocką plikomis rankomis nepaimsi. Aukšto pilotažo meistras, bet ką tu nori daryk vistiek yla kenda iš maišo tai užsakomasis straipsnis belieka tik atversti kortas. lyvis

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 m. ago

      Labai panašu.

      Atsakyti
  8. Žygeivis says:
    10 m. ago

    Dėl “konservatorių ideologinių nuostatų” pakartosiu tai, ką parašiau Stomos bloge:

    Konservatoriai turėjo progą tapti Tautos partija. Bet jie tą progą praleido – kaip buvo, taip ir liko krūvelės “liberalių” oligarchų pastumdėliais. Pinigai valdo…

    Deja, šis moralinis puvimas prasidėjo ne šiandien, ir ne vakar…

    Dar 1996 m. teko svečio teisėmis “sudalyvauti” vienoje pirtyje Utenos rajone su tuometiniu konservatorių “elitu”, kaip tik po jų laimėtų Seimo rinkimų. Tada dar tikėjausi, kad į Lietuvą galų gale atėjo šviesos metas.

    Tačiau išgirdęs jų “piniginius” pokalbius ir postų dalinimąsi, galutinai supratau, kad su tokiais “liberaliais” asmenimis man ne pakeliui. Jau tada jiems rūpėjo visai ne Lietuvos Valstybė, Lietuvių Tauta ir Lietuvių kalba, o labai “pragmatiški” reikalai…

    Pasakysiu paprastai – ten vyko tokie “pokalbiai”, kad tuos pokalbius įrašius galima būtų ir BK straipsnius pritaikyti (beje, kas ten žino – gal kas ir įrašė, ir iki šiol “tampo už virvučių” “išrinktuosius”).

    O kalbėjo labai atvirai, nes gerokai nusigėrė. Kaip sakoma: “Kas blaiviam galvoje – girtam ant liežuvio”.

    Kas ten buvo – pirštais nebadysiu (kas dalyvavo tame “baliuje” ir patys žino), bet tai žmogeliai tuo metu dažnai rodomi per TV, o ir dabar ne paskutiniai konservatorių valdžioje.

    O štai kiek vėliau viename Seimo komitete konservatoriams svarstant kandidatūras į atsakingus postus lemiamu argumentu buvo frazė: “Jis niekam nieko neduos, jo skirti negalima”. Va toks “konservatoriškas patriotizmas”… 🙂

    P.S. Bėda esminė tame, kad visuomenėje dar nuo Sąjūdžio laikų yra sukurta iliuzija, jog būtent konservatoriai yra Lietuvos patriotai.

    Taip, partijoje yra nemažai tikrų patriotų, bet visi jie yra nustumti “į patį dugną”. O vadovybėje sulindę vieni “liberalo” Kubiliaus pataikūnai ir liberastai.

    Vienintelis, kuris dar nepasiduoda, yra Naglis Puteikis. Bet ir jį bet kokiais metodais stengiamasi “eliminuoti”.

    Pastarieji konservatorių partijos pirmininko rinkimai parodė, kad konservatorių partija yra beviltiška – ją jau neįmanoma “išgydyti”.

    Todėl visiems padoriems žmonėms, kurie dar liko konservatorių partijoje, kartu su visais kitais įvairių kitų partijų Lietuvybės šalininkais, vertėtų jungtis į naują partiją.

    Siūlau ją pavadinti trumpai ir aiškiai – Tautos partija.

    Nes, deja, pavadinimas Lietuvių Tautininkų Sąjunga ar Lietuvių Tautininkų Sąjūdis yra neperspektyvus – dėl daugelio įvairių aplinkybių – ir rinkėjų nepatrauks.

    Atsakyti
  9. lyvis says:
    10 m. ago

    Iš revanšistų pasisakymų matoma kaip sunku konservatorių partijai spaudimas iš vidaus ir išorės. Deja kokie blogi būtų konservatoriai pasirinkimo nėra vistiek patikimiausi yra konservatoriai. Isteriški revanšistų išpoliai rodo jų bejėgiškumą t y jie revanšistai jau ruošiasi naujiems rinkimams. Kas laimėtu rinkimus jiems nesvarbu, svarbu kad konservatoriai nelaimėtu toks revanšistu tikslas tai buvę stribų, kolchozų pirmininkų palikuonys.Prie revanšistų prisideda ir G Songaila savo tuščiais išsišokimais.lyvis

    Atsakyti
  10. Žygeivis - lyviui says:
    10 m. ago

    Akivaizdu, kad tu joks ne lyvis, o pats tikriausias šūdlenkis arba maskolis … 🙂

    P.S. Beje, išsidavei – terminas “revanšistai” yra tipinis raudonųjų bolševikų išsireiškimas. Kaip sakoma, draugui “lyviui” “įaugęs į kraują” nuo sovietmečio laikų. 🙂

    Atsakyti
    • suomis says:
      10 m. ago

      Jo, man taip pat susidarė toks įspudis. Maža to aš manau, kad “lyvis” yra rytinio kaimyno atstovas. 🙂

      Atsakyti
  11. lyvis says:
    10 m. ago

    Visu pirma visi mes turime būti piliečiai ir dėmesingi savo valstybei. Kad yra nelojalūs valstybei tai matoma plika akimi, tik jų kraštutinimas yra ne konservatoriai, o ativalstybiniai veiksmai blogai konsevatoriams blogai valstybei tai toks jų šūkis. lyvis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Agnė Širinskienė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

2021 03 02
Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

TS-LKD dar ketverius metus vadovaus G. Landsbergis

2021 02 28
Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

TS-LKD pirmininko rinkimuose liko vienintelis kandidatas

2021 02 26
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
Homoseksualistų eisena | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Žmogaus teisių organizacijos kaltina valdžią siekiu suvaržyti piliečių konstitucines teises

2021 02 04
V. Bakas: Ar teisiamos partijos atstovas turėtų vadovauti Seimui?

B. Puzinavičius. Ar tik susidorojimas su prof. V. Rakučiu?

2021 02 03
V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

V. Rakutis. Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena: ar jau suvokiame tragedijos priežastis ir išmokome pamokas?

2021 01 27
Č. Iškauskas. Tarp Lenkijos ir Lietuvos Taikos sutarties vis dar nėra…

Č. Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?

2021 01 19
Gruodžio 17-osios kreipimasis į visuomenę. Generolas Povilas Plechavičius | Alkas.lt koliažas

A. J. Greimas. Gruodžio 17 d. perversmas (Konkrečios analizės bandymas)

2020 12 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Kirpykla | sam.lt nuotr.
Lietuvoje

Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų

2021 03 02
Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas
Gamta ir žmogus

Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

2021 03 02
Kultūros ministerija | lrkm.lt nuotr.
Kultūra

Šiemet bus pradėti tvarkyti 18 paveldo vertybių

2021 03 02
Elektriniu traukiniu nuo Lietuvos ir Baltarusijos sienos iki Klaipėdos bus galima pasiekti jau nuo 2022 m.
Gamta ir žmogus

Kaune – dar viena požeminė geležinkelio perėja

2021 03 02
Teisingumo ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nepateikusios savo narių politinės partijos gali būti uždarytos

2021 03 02
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Belaukiant potvynio: draudikai pataria ištuštinti rūsius ir kiemus

2021 03 02
Siūloma atostogų metu dirbančius moksleivius atleisti nuo „Sodros“ mokesčių
Lietuvoje

„Sodra“: darbo rinkai pavyko atsispirti antrojo karantino įtakai

2021 03 02
Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama
Lietuvoje

Paveldėto ir dovanoto nekilnojamojo turto registravimo paslauga – vėl įperkama

2021 03 02


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Gal kas bandėte? apie Paprastai ir aiškiai: kaip pasirinkti elektros energijos tiekėją
  • Skiepai apie Trečioji skiepų nuo koronaviruso siunta Lietuvą turėtų pasiekti kitą savaitę
  • Kur jūs - TVANKSTAI, ZUBINAI ir kiti vyrai bei moterys? apie L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  • Tikiuosi, lentelė išsaugos savo pavidalą apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės
  • Didžioji dauguma įmonių laikosi karantino reikalavimų
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai
  • Vilniuje prasidėjo kelio duobių tvarkymo metas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1150; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 970; komentarų: 13
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 839; komentarų: 49
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 807; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 749; komentarų: 10
  • Prezidento A. Smetonos tragiškas gyvenimas JAV 1941–1944 metais peržiūrėta: 562; komentarų: 8

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 02
4
Agnė Širinskienė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

  Suprantu, kad LRT nepradės žurnalistinio tyrimo apie Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimus, nors neabejoju, kad...

Skaityti toliau

TS-LKD dar ketverius metus vadovaus G. Landsbergis

by Ditė Česėkaitė
2021 02 28
1
Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) Taryba patvirtino Gabrielių Landsbergį partijos pirmininku dar ketverių metų kadencijai. Savaitgalį vykusiame balsavime 122...

Skaityti toliau

TS-LKD pirmininko rinkimuose liko vienintelis kandidatas

by Ditė Česėkaitė
2021 02 26
0
Gabrielius Landsbergis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Penktadienį dalis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) pretendentų į kandidatus skelbia bendrai pasirašytą pareiškimą, kuriame atsisako kandidatuoti TS-LKD pirmininko...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Gal kas bandėte? apie Paprastai ir aiškiai: kaip pasirinkti elektros energijos tiekėją
  • Skiepai apie Trečioji skiepų nuo koronaviruso siunta Lietuvą turėtų pasiekti kitą savaitę
  • Kur jūs - TVANKSTAI, ZUBINAI ir kiti vyrai bei moterys? apie L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  • Tikiuosi, lentelė išsaugos savo pavidalą apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
  • Ar tikrai taip? apie M. Puidokas. Kodėl Stambulo konvencija – grėsmė šeimai, vaikams ir žodžio laisvei?
Kitas straipsnis

V.V.Landsbergis. Lietuva dauginasi

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai