Žymos archyvas: tautinės mažumos

K. Garšva. Trečią kartą kuriama Vilniaus krašto autonomija (tiesioginė transliacija) (15)

Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Šiandien, gruodžio 6 d. 16.45 val. Seime Dovilė Šakalienė teikia „Tautinių mažumų įstatymo“ projektą, kuris valstybėje vėl gali sukomplikuoti padėtį.

1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M.Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą ir armiją.

Seimo Teisės departamentas nurodė, kad  teikiamame projekto tekste dominuoja tik Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Laikas advokatauti Lietuvai (30)

Ryšardas Maceikianecas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

(…) Esu už tikslumą, nes man atrodo, kad tik tiesa yra įdomi. Juozapas Mackevičius.

Lietuva pradėjo kovas dėl nepriklausomybės būdama nacionalinės vienybės ir susitelkimo pavyzdys, kai lietuviai, tauta, kurios vardu pavadinta valstybė, sudarė gerokai daugiau negu 80 proc. Tad nebuvo jokių požymių, rodančių, kad šalis susidurs su kokiomis nors problemomis dėl vadinamųjų mažumų.

Nors rusai tada Lietuvoje buvo didžiausia mažumos grupė, skirtingai nuo Latvijos ir Estijos, kažkas nustatė, kad „reprezentacinė“ Lietuvos Skaityti toliau

Siūloma stiprinti ugdymą valstybine kalba tautinių bendrijų mokyklose (video) (3)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt nuotr.

Liepos 24 d. Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Agnė Bilotaitė ir Audronius Ažubalis pristatė Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siekiama, kad tautinių bendrijų mokyklose būtų užtikrintas platesnis, o tuo pačiu ir kokybiškesnis ugdymas valstybine kalba. Anot pataisų teikėjų, tokio projekto rengimą paskatino siekis labiau integruoti Lietuvoje gyvenančias tautines bendrijas į valstybės socialinį, politinį ir ekonominį gyvenimą. Kalba yra svarbus integruojantis veiksnys, turintis įtakos tautinėms bendrijoms priklausančių asmenų įsiliejimui į darbo rinką ir visuomeninį gyvenimą ir mažinantis jų atskirtį. Skaityti toliau

Viso pasaulio Lietuva susitiks Vilniaus rotušės aikštėje (1)

Lietuvos dainų šventė | LNKC nuotr.

Liepos 1-ąją, Vilniaus rotušės aikštėje, trisdešimt lietuvių bendruomenių iš skirtingų pasaulio šalių ir 25 Lietuvos tautinės bendrijos kvies Lietuvos gyventojus susipažinti. Renginiu „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“. Pasaulio Lietuvių bendruomenė ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekia padėti susitikti viso pasaulio lietuviams ir čia gyvenančios tautinėms mažumomis. Kartu Rotušėje ir jos prieigose vyks pasaulio lietuvių meno kūrėjų paroda ir koncertas. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tautų teritoriškumas ir pasaulio įvairovė (12)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įvairovė – dažnas argumentas, naudojamas liberalų ir kairiųjų, pasisakančių už žmonių ir kultūrų takumą. Jų nuomone tokie reiškiniai kaip masinė migracija ir multikultūralizmas kuriantys įvairesnes, įdomesnes, dvasiškai turtingesnes visuomenes. Maža to, šie reiškiniai esantys istoriškai nulemti ir kovoti su jais – tiesiog beprasmiška. Bet ar viskas taip paprasta?

Istorine lemtimi savo pergales grindė ir komunistai, ir fašistai, ir nacistai. Naivių žmonių širdyse tai – galingas ideologinis ginklas. Netgi šių idėjų priešininkai, pasižymėję mažesniu kritinio mąstymo rodikliu, susigūždavo ir nutildavo – kokia prasmė kovoti su tuo, kieno pergalė jau nulemta? Iš tiesų istorija – ištisai vingiuota linija. Tam tikros idėjos kyla ir leidžiasi, gimsta ir nyksta. Kartu Skaityti toliau

A. Lapinskas. Jaunieji Lietuvos lenkai vis dar pyksta ant Lietuvos (35)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Dažnai manoma, kad pastovios Lietuvos lenkų pretenzijos Lietuvos valdžiai ir patiems lietuviams yra tarpukario lenkų nacionalistinio raugo paveldas. Laikui bėgant jis lyg ir turėtų išnykti ir jokių etninių konfliktų Lietuvoje nelikti. Deja, jaunoji Lietuvos lenkų karta, net neaišku iš kur pritvinkusi amžino pykčio lietuviams, irgi pradeda reikštis.

Naujausias jauno Vilniaus tarptautinių santykių instituto dėstytojo Marijušo Antonovičiaus straipsnis „Lietuvos aide“ – „Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos“, iš rodos nekalto terminologijos problemų nagrinėjimo, pavirto kaltinimų puokšte lietuviams. Skaityti toliau

Premjeras susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos Senato pirmininku (6)

Premjeras susitiko su Lietuvoje viešinčiu Lenkijos Respublikos Senato Pirmininku Stanislavu Karčevskiu | lrv.lt nuotr.

Kovo 16 d., penktadienį, Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su Vilniuje viešinčiu Lenkijos Senato pirmininku Stanislavu Karčevskiu (Stanislaw Karczewski). Tai – jau ketvirtas svarbus Lenkijos aukšto rango pareigūnų vizitas Lietuvoje šį mėnesį.

Susitikimo metu paliestos kelios abiem šalim itin svarbios temos. „Šiuo metu Lenkija trečia pagal dydį mūsų prekybos partnerė, šešta pagal investicija.

Matau visas galimybes, kad vietoje šių skaičių visus rašytume pirma“ Skaityti toliau

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

vilnius-wilno

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio lietuvai (9)

Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Šių metų vasario 15 d. visi septyni Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas – įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696) ir Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo pataisas (XIII P-1967). Kokią žinią jie skelbia, kodėl reikia suklusti ir atidžiai į juos įsiskaityti ne tik Seimo nariams, bet ir visiems piliečiams?

Pirmiausia kyla klausimas, kam išvis reikalingas Tautinių mažumų įstatymas, jeigu kitų Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tokio mažumų įstatymo nereikia (12)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

Pažvelkime į naujai pateiktą Lietuvos tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696), ar tikrai mums tokio reikia? Šalia jo užmeskime akį į Latvijos ir Estijos mažumų įstatymus, jų patirtis mums būtų pamokoma. Ir galų gale paskaitykime visos Europos šios srities įstatymą, o jei tiksliau – Europos tautinių mažumų konvenciją. Ji irgi mums būtų tikrai naudinga.

Ką įsipareigoja mažumoms Lietuvos valstybė? „Užtikrinti asmenims, priklausantiems tautinėms mažumoms teisę į savo tautinės kultūros, tradicijų, kalbos puoselėjimą, mokytis mažumos kalba ar mažumos kalbos mokyklose, viešai, žodžiu Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje (2)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 1 d. visuomeninė asociacija „TALKA kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prašydami nepritarti grupės Seimo narių teikiamamiems įstatymų projektamas, kuriais siekiama kai kuriose Lietuvos savivaldybėse ir valstybės įstaigose įteisinti vadinamąsias „pagalbines kalbas“.

Kaip žinia, šių metų vasario 15 dieną Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (Dovilė Šakalienė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas) įregistravo Tautinių mažumų Skaityti toliau

A. Liekis. Kai kurie paaiškinimai prof. A. Nikžentaičiui ir jo draugams, perskaičius straipsnį „…Trijų raidžių detektyvas…“ (1 759)

Algimantas Liekis | Alkas.lt nuotr.

Kai kurie paaiškinimai prof. Alvydui Nikžentaičiui bei jo draugams, perskaičius straipsnį „…Trijų raidžių detektyvas, arba kaip lietuvių diplomatai lenkus išmaudė“ ( 15 min. 2018 02 28)

Iš pradžių pamaniau, kad tai kokio nemokšos, nepriklausomos Lietuvos, lietuvių Tautos išdavikėlio sapaliojimai. Bet, Jūs, profesorius… O gal Jūsų vardu koks Putino gerbėjas pasinaudojo? Sunku patikėti, kad Jūs neskirtumėte „tautinės mažumos“, nuo „tautinės bendrijos“. Kadangi Lietuvoje nėra nė lopinėlio svetimtaučių etninių žemių, tame tarpe ir lenkų, tai ir jie sudaro Lietuvoje tik „tautinę Skaityti toliau

O. Strikulienė: SOS! Braunasi kalbos užmušimo įstatymas (24)

Lenkakalbių piketas Vilniuje | J. Česnavičiaus nuotr.

Į opoziciją pasitraukusi Seimo Socialdemokratų partijos frakcija nutarė piliečiams parodyti, jog dar egzistuoja. Nes piliečiai jau labiau atsimena ne frakciją, bet frakcijos nario Algirdo Syso „karlomarksiškus“ ūsus ir barzdą. Lengviausia save priminti sukėlus skandalą, sumaištį, viešas diskusijas. Tad ir septyni socialdemokratai, matyt, ir patys netikėdami, kad juos palaikys Seimas, pasiūlė įstatymo pataisą. Visose šalies teritorijose, kur tautinė mažuma sudaro gyventojų trečdalį, įteisinti savivaldybėse ir valstybės įstaigose dvikalbystę. Skaityti toliau

V. Stundys. Socialdemokratų dovana Lietuvai Vasario 16-osios proga (48)

Valentinas Stundys | Penki.lt nuotr.

Vasario 15 dieną Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (D. Šakalienė, J. Olekas, J. Sabatauskas ir kt.) įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Kokia jų esmė? Viskas labai paprasta: įteisinti atskirose Lietuvos, unitarinės valstybės teritorijoje, dvikalbystę!

Siūlomas principas labai paprastas, buhalterinis, paremtas paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis:

– tose savivaldybėse, kur tautinei mažumai priklausančių gyventojų skaičius sudaro ne Skaityti toliau

L. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija (21)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo.  Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“. Netrukus kitu pavadinimu ir kitur  L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip:  „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė pažanga“. Po valandos pasipylė susidomėjusių skaitytojų komentarai. Ne itin pagarbus, bet gana tipiškas: „ Čia pats sugalvojo, ar taip liepė iš popieriuko paskaityti?“

Prisimenant  atkaklias Lietuvos „grietinėlės“ kovas už santykių gerinimą, taip šventvagiškai manyti yra pagrindo. Skaityti toliau

Įvertintas Lietuvos gyventojų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis (0)

kultūros ministerija_lrkm.lt

Kultūros ministerijoje buvo pristatytas Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas.

Tyrimas atliktas Kultūros ministerijos užsakymu, atsižvelgiant į rekomendacijas, kurias pateikė Europos Komisija 2011 m. galutinėje ataskaitoje dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio Europoje matavimo kriterijų nustatymo.

Tyrime išskiriamos dvi tikslinės grupės: reprezentatyvi nuolatinių Lietuvos gyventojų grupė bei pagrindinių Skaityti toliau

Įvertintas Lietuvos gyventojų gebėjimas naudotis žiniasklaidos priemonėmis (0)

pixcove.com nuotr.

Kultūros ministerijoje buvo pristatytas Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio nustatymo tyrimas.

Tyrimas atliktas Kultūros ministerijos užsakymu, atsižvelgiant į patarimus, kuriuos pateikė Europos Komisija 2011 m. galutinėje ataskaitoje dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo lygio Europoje matavimo kriterijų nustatymo.

Tyrime išskiriamos dvi tikslinės grupės: reprezentatyvi nuolatinių Lietuvos gyventojų grupė bei pagrindinių Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų – rusų ir lenkų grupė. Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą (61)

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 1 dieną, kai biudžetas dar nepriimtas, o tauta šurmuliuoja dėl Vyčio paminklo, Vyriausybė pasijunta neturinti ką veikti ir nusprendžia svarstyti konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Na, žodis svarstyti čia per skambus, tiesiog atranda laiko palaiminti lietuvių kalbos išvalstybinimą. Nuoširdžiai tikiu, kad Vyriausybėje nemaža tokių, tarp jų ir Vyriausybės galva, kurie nesupranta, kam jie pritarė. Paprasčiausiai: siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą. Tiek žinių. Nebus statuso, nebus problemų. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. J. Pilsudskio „genijus“ (nuotraukos) (90)

Juzefas Pilsudskis su vienu artimiausių Hitlerio bendražygių ir pasekėjų Jozefu Gebelsu (Joseph Goebbels) 1934-06-15, Varšuvoje | Wikipedia.org nuotr.

1920 m. spalio 9 d. Lenkija pažeisdama prieš dvi dienas pasirašytą Suvalkų sutartį, užgrobė Vilnių.

Įstrigo atmintin Gerardo Binkio, poeto Kazio Binkio sūnaus ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvio, liudijimas apie lietuvių jaunimo nuotaikas, netekus Vilniaus: „Buvau dar vaikas. Prie manęs priėjo tik iš matymo pažįstamas berniukas ir paklausė: „Ar žinai kas yra spalio 9-oji?“ Na, sakau, eilinė kalendorinė diena. „Nieko panašaus. Spalio 9-ąją lenkai iš mūsų atėmė Vilnių“, – paaiškino. Ir pridūrė: „Kai ateis spalio 9-oji, žinok, šaus iš armotų. Tada turi sustoti ir pagalvoti apie Vilnių.“ Skaityti toliau

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ (0)

Atidaryta paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“ | tbn.lt nuotr.

Rugsėjo 20 – spalio 16 d., LMA Vrublevskių bibliotekoje, pradėjo veikti paroda – „Lietuvos tautinės bendrijos: istorijos keliu“.

Dar 1323 m. Lietuvos Didysis kunigaikštis Gediminas išsiuntė žinią Liubeko, Zundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno ir kitų miestų piliečiams, įvairių profesijų ir amatų atstovams, kviesdamas juos atvykti į Lietuvą ir apsigyventi joje, žadėdamas sudaryti palankias gyvenimo ir darbo sąlygas. Vilnius augo, plėtėsi, jo raidą veikė įvairūs istoriniai įvykiai, jis visada buvo daugiatautis. Jame sugebėjo sugyventi gausybė skirtingų tautybių, kultūrų žmonių. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuviai ir lenkai: sugyvenimo idėjų jovalas Birštone (37)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Pirmą kartą Lietuvoje organizuotas diskusijų festivalis „Būtent!“ (rugsėjo 8-9 dienomis Birštone) – tai  atviras, nepolitinis renginys, kurio tikslas – skatinti šalyje diskusijų ir įsiklausymo kultūrą, toleranciją skirtingiems požiūriams, pilietinį įsitraukimą ir gerinti priimamų visuomenei svarbių sprendimų kokybę“. Prasmingesnius šventės rengėjų anonso žodžius sunku būtų ir surasti.

Prisipažinsiu, nebuvau šiame renginyje, vis dėlto norėčiau tarti vieną kitą žodį apie jį, pasiremdamas apžvalginiu zw.lt žurnalisto Antonio Radčenkos straipsniu „Lenkiški akcentai „Būtent“ festivalyje Birštone“, taip pat kitais šaltiniais. Skaityti toliau

LRT radijas ir Tautinių mažumų departamentas pradeda radijo laidų seriją – „Mes kartu“ (3)

LRT radijas ir Tautinių mažumų departamentas pradeda radijo laidų seriją – „Mes kartu“ | LRT.lt, V. Radžiūno nuotr.

Nuo rugsėjo 3 d., LRT radijas ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pradeda radijo laidų seriją – „Mes kartu“, skirtą atkurtos Lietuvos 100-mečiui. Radijo laidą girdėsite kas antrą sekmadienį, per LRT Radiją, laidoje rusų kalba 16.30 ir „Santaroje“ per LRT Radijo Klasiką.

Bendradarbiaujant su Tautinių mažumų departamentu, LRT radijas supažindins klausytojus su įvairių bendruomenių atstovais ir papasakos įdomias ir jaudinančias istorijas apie žmonių likimus. Sužinosite, kodėl Trakuose vietiniai gyventojai šoka gruzinų šokius, kodėl 3 vaikų mama įkūrė kazachų sekmadieninę mokyklą, kaip libaniečių bendruomenės pirmininkas prisideda prie pabėgėlių perkėlimo į Lietuvą. Skaityti toliau

A. Zolubas. Tautinės mažumos neįteisintos, jų departamentas be veiklos objekto (32)

Algimantas Zolubas | Asmeninė nuotr.

Tautinių mažumų (TM) įstatymą priėmė 1989 m. sovietinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba (pasirašė V. Astrauskas ir L. Sabutis). Tai aktas akivaizdžiai kurptas pagal nuostatą išeinant pasilikti arba kaulo numetimas, kad vietos lenkiškos kilmės lietuviai ir Lenkija prie jo kivirčytųsi su Lietuva. Iš jo neva radosi reikalas kurpti TM departamentą. Toks departamentas radosi 2015 m. Vyriausybės nutarimu  (pasirašė premjeras  A. Butkevičius ir Kultūros ministras Š. Birutis).

Mūsų Lietuvos Respublikos Konstitucija teisingai mini ne tautines mažumas Lietuvoje, bet tautines bendrijas (TB). Labai gaila, kad šių sąvokų bei skirtingų jų sampratų neskiria Skaityti toliau

Pirmą kartą istorijoje Lietuvos Tautinių bendrijų tarybos atstovai susitiko su Latvijos Respublikos Prezidentu (2)

Lietuvos Tautinių bendrijų tarybos atstovai susitiko su Latvijos Respublikos Prezidentu | TMD nuotr.

Pirmą kartą istorijoje Latvijoje įvyko bendras Latvijos tautinių mažumų konsultacinės tarybos ir Tautinių bendrijų tarybos atstovų posėdis, kuriame dalyvavo Latvijos Respublikos Prezidentas Raimondas Vėjuonis. Susitikimas vyko Latvijos Respublikos Prezidento rezidencijoje – Rygos pilyje.

Šis susitikimas ir Tautinių mažumų tarybos atstovų vizitas į Latvijos Respubliką vyko Tautinių mažumų tarybos pirmininkės Guntos Rones (Gunta Rone) iniciatyva. Vizitą finansavo Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Latvijos Respublikos Užsienio reikalų ministerija. Skaityti toliau

Tautinių mažumų departamentas paskelbė konkursą žurnalistams (5)

Pexels.com nuotr.

Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, skatindamas supratimą ir dialogą tarp visų mūsų šalyje gyvenančių tautybių žmonių, pakvietė tautinių mažumų tematika besidominčius Lietuvos žurnalistus teikti paraiškas ir dalyvauti tradiciniame konkurse apdovanojimui „Už tarpkultūrinio dialogo skatinimą“ gauti.

Apdovanojimo gali siekti straipsnio, radijo arba televizijos laidos, skatinančios tarpkultūrinį dialogą autorius arba autorių kolektyvas, savo darbą paskelbęs spaudoje arba elektroninėje žiniasklaidoje, skelbęs per radiją arba televiziją nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki spalio 30 d. Skaityti toliau

Pristatyta pirmoji studijos apie Lietuvos tautines mažumas dalis (4)

Tyrimo „Tautinės mažumos Pietryčių Lietuvoje“ pristatymas | Rengėjų nuotr.

Birželio 29 d. Tautinių mažumų departamente (TMD) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vyko Rytų Europos studijų centro atliekamo tyrimo apie tautines mažumas Lietuvoje pirmos dalies „Tautinės mažumos Pietryčių Lietuvoje“ pristatymas. Valstybės įstaigų, savivaldybių ir tautinių bendrijų atstovai turėjo galimybę susipažinti su atliekama analize, pirmosiomis studijos įžvalgomis bei pateikti savo pastabas.

Užsakydamas studiją, kuri turi būti atlikta iki 2017 m. pabaigos, Tautinių mažumų departamentas siekė visapusiškai išnagrinėti Skaityti toliau

A. Zolubas. Lauknešėlis politinio turgelio dalyviams (29)

Alkas.lt koliažas

Valstybei plėtojant santykius su kitomis valstybėmis, vienas itin svarbus tų santykių dėmuo yra prekyba. Dažnai prekybiniai santykiai užsimezga anksčiau už diplomatinius, nes iš prekybos iškart gaunama apčiuopiama nauda, o iš diplomatijos, priklausomai nuo derybininkų gebėjimų, galima ne tik ką gera gauti, bet ir prarasti. Diplomatinio lygmens reikalus, vadovaudamiesi demokratiniu principu, sprendžia valstybių prezidentai, parlamentai, vyriausybės. Sukurtos valstybės piliečių valia, šios institucijos ir minėtus santykius pagal piliečių valią kuria. Skaityti toliau

Panevėžio rajone vyks vakaras „Lietuvos istorinė atmintis” (0)

Alkas.lt nuotr.

Balandžio 18 d. 16 val. Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje (S. Nėries g. 14, Naujamiestis, Panevėžio raj.) vyks  vakaras „Lietuvos istorinė atmintis“. Lietuvos universitetų moterų asociacija (LUMA) drauge su XXVII knygos mėgėjų draugija pristatys projektą „Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas”.

Šiame projekte atsispindi Lietuvos universitetų moterų asociacijos siekis skatinanti švietimo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą mokymosi veikloje, Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kada Lenkija minės Lietuvą geru žodžiu? (36)

Anatolijus Lapinskas | Asmeninė nuotr.

„Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – taip prieš aštuonerius metus apžvelgiau Lenkijos užsienio reikalų ministerijos dokumentą “Pranešimą apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“ (Raport o sytuacji Polonii i Polaków za granicą – 2009). Jame buvo apžvelgta lenkų padėtis trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės. Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijos pateiktas žinias.

Ypatingą mano pasidygėjimą tuomet sukėlė Lenkijos ambasados parengta dokumento Skaityti toliau

Seime įsteigta nauja „Mykolo Romerio“ laikinoji grupė (3)

Audronius Ažubalis | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Lietuvos Respublikos Seime įkurta Seimo narių laikinoji „Mykolo Romerio“ grupė, kurios pirmininku išrinktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis. Prie šios grupės taip pat prisijungė TS-LKD nariai Laurynas Kasčiūnas, Žygimantas Pavilionis, Jurgis Razma.

A. Ažubalio teigimu, Lietuvoje gyvenančių tautinių bendruomenių santarvė gali būti pasiekta tik per bendrą, M. Romerio puikiai nusakytą Tėvynės suvokimą, todėl ši, lietuvių ir lenkų  tautoms svarbi asmenybė Skaityti toliau