I dalis čia.
Praėjusiame straipsnyje „Istorija tapusi praeitis“ užsiminiau apie mokyklų statybą Šalčininkų rajone. Šįkart pateikiu šiek tiek žinių apie 1993 m. Šalčininkų rajono Eišiškes.
1993 m. Statistikos departamento duomenimis, 1993 m. mieste gyveno 3,9 tūkst. gyventojų: iš jų 2,9 proc. lietuvių, 1,5 proc. – rusų, 93,5 proc. – lenkų, 2,1 proc. – kitų tautybių žmonių.
Mieste buvo 3 vidurinės mokyklos dviejose patalpose: atskiroje lenkų dėstomąja kalba mokykloje mokėsi 458 mokiniai, 3-iojoje lietuvių dėstomąja kalba – 90, 2-ojoje rusų dėstomąja kalba – 396 (pastarosios dvi mokyklos buvo vienose patalpose).
Pastatas, kuriame įsikūrusios dvi ugdymo įstaigos, esant klasėje 30 vaikų, pagal projektą talpino 690 mokinių. Pagal Bendrojo lavinimo mokyklų nuostatus klasėse turėjo būti ne daugiau 24 mokinių. Jau tada patalpų stokota.
25 lietuviškų klasių pirmokai – ketvirtokai dėl vietos stokos mokykloje mokėsi darželio patalpose.
Netoli esančiose lietuviškose Kalesninkų, Mištūnų, Dainavos pradinėse mokėsi 27 būsimieji Eišiškių lietuviškos mokyklos penktųjų klasių vaikai.
Šią mokyklą pasiruošę lankyti ir Baltarusijoje, apie Rodunę, lietuviškų šeimų vaikai. Nemažai Eišiškių rusų, lenkų mokyklų mokinių, norėjusių stoti į aukštąsias mokyklas, mokėsi papildomai lietuvių kalbos Eišiškių 3-iojoje, nes čia sukaupta daugiau vaizdinių mokymo priemonių, didaktinės medžiagos.
Vykdant 1992 04 30 d. Lietuvos Respublikos nutarimą Nr. 314 ,,Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinių kategorijų“, šioje mokykloje lietuvių kalbos mokėsi suaugusieji kitakalbiai.
Dėl vietos stokos beveik buvo nepravedamos darbų pamokos, daug sunkumų sudarė naudojimasis bendra sporto sale. Įsikūrę suaugusiųjų (20 žmonių) bei moksleivių (50 žmonių) lietuviškieji folkloriniai ansambliai, skatinantys lietuvišką dainą, šokį, neturėjo sąlygų repetuoti…
Todėl Eišiškių 3-iosios mokyklos mokinių tėvai, rūpindamiesi savo vaikų ateitimi, nutarė kreiptis į aukštesnes Respublikos instancijas.
Supažindinu su Šalčininkų r. Eišiškių 3-iosios vidurinės mokyklos mokinių tėvų pareiškimu, adresuotu Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybai, Kultūros ir švietimo ministerijai, Valstybinei komisijai Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti (kalba netaisyta).
,,Mes, Eišiškių 3-iosios vidurinės mokyklos mokinių tėvai ir gyventojai, pareiškiame, kad:
Atkūrus Eišiškėse lietuvišką mokyklą žymiai pagyvėjo kultūrinis gyvenimas, darbas popamokinėje mokinių veikloje, suaugusiųjų gyvenimas. Valstybinės šventės, įžymiosios datos, apeigos vyksta iškilmingai, renginiuose dalyvauja ir moksleiviai, ir suaugusieji.
Nuo 1-os iki 12-os klasės mokiniai aktyviai pasireiškia meno saviveikloje: veikia šokių, choro, dramos būreliai, kurie peraugo į vaikų ansamblį (etnografinis būrelis „Piemenėliai“), mokykloje gimsta naujos tradicijos, atgaivinamos apeigos, tautiniai papročiai, prie mokyklos buriasi suaugusiųjų ansamblis.
Deja, dėl patalpų stokos ir jų bendrumo su 2-ąja vidurine mokykla (ne iš blogos mokyklų valios), ne visuomet galime normaliai dirbti, dėl tų pačių priežasčių šiandien mokykla negali taikyti kitų tautinės kultūros plėtotės ir puoselėjimo formų (kraštotyra – Eišiškėse turi savo gilią ir turtingą istorinę praeitį, etnografija – beveik užmiršti senolių papročiai, tradicijos, dainos ir kt., lietuvių klasika ir šiuolaikinė literatūra negarsinama – nėra knygyno, nekalbant apie kraštotyros muziejų ir t.t.).
1. Mokyklos mokytojai vykdo sunkų švietėjišką darbą: veda v a l s t y b i n ė s kalbos kursus vietiniams gyventojams, tarnautojams, veda papildomus užsiėmimus 1-osios ir 2-osios vidurinės moksleiviams, padeda mokyti vaikus lietuvių kalbos 1-ajai vidurinei mokyklai.
Dėl blogų sąlygų – patalpų stokos, šios priemonės ne visuomet praeina atitinkamame lygyje, nepaisant į nuoširdų mokytojų pasiruošimą, jų pasišventimą darbui.
2. Mokykloje mokymo procesas dažnai trikdomas dėl mokyklų veiklos ir turinio skirtumų.
Darbelių pamokoms dirbtuvės visas dienas užimtos darbiniam ugdymui vaikų 2-osios vidurinės mokyklos.
Biblioteka – kultūros židinys sunkiausiose sąlygose: patalpa 3×3 m.
Sporto salė, aktų salė ne visuomet laisvos pageidautinu laiku repeticijoms, treniruotėms ir kt. priemonėms.
Mokykla perspektyvoje auganti – Eišiškių krašte vienintelė vidurinė lietuviška mokykla; joje mokosi Kalesninkų prad. mokyklos (1993/1994 m.m. į pirmą klasę numatoma priimti 11 vaikų), Tetėnų, Dainavos, Mištūnų prad. mokyklų mokiniai.
Be to, kitakalbiai mūsų krašto gyventojai vis labiau pradeda suprasti valstybinės kalbos reikšmę.
3. Siekiant plėsti vietiniams gyventojams įsisavinti valstybinę kalbą, normaliai formuoti pilietinę savimonę, plėtoti tautinės kultūros paveldą, normaliai vykdyti Lietuvos švietimo koncepciją, gerai rengti vaikų ugdymo – mokymo procesą, Eišiškėse reikalinga nauja mokyklos forma – KULTŪROS ŠVIETIMO CENTRAS – MOKYKLA.
Ryšium su sunkiomis mokyklos darbo ir veiklos sąlygomis prašytume Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybą, Kultūros ir švietimo ministeriją jau šiais metai pradėti tokios mokyklos statybos finansavimą Eišiškėse.
Juolab kad mūsų savanoriai – Kauno Koordinatorių Taryba- įsipareigoja paruošti projektą labdaros pagrindu.“
Pareiškimą lydi 105 parašai.
P.S. mokykla pastatyta ir pavadinta Stanislovo Rapolionio vardu, garsina ne tik Rytų Lietuvą, bet ir visą Lietuvą puikiais mokymo ir mokymosi rezultatais, sportine ir kultūrine veikla.
Apie Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnaziją
1423 m. Eišiškėse buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Prie bažnyčios veikė ir mokykla, kurioje Dievo žodžio buvo mokoma lietuvių kalba.
Carizmo laikais, uždraudus lietuvišką spaudą ir raštą, Eišiškių apylinkėse dar ilgai gyvavo lietuvių kalba, tačiau mokykla buvo uždaryta, o atidaryta rusiška-lenkiška mokykla. Rusiškoje-lenkiškoje mokykloje, tėvams primygtinai reikalaujant, 1956 metais buvo atidarytos lietuviškos klasės.
1958 metais 1-4 klasėse mokėsi 16 mokinių, 1959 metais 1-6 klasėse – 22 mokiniai. Lietuvių kalba besimokančius pradinių klasių mokinius mokė Bronė Griežienė, Vytautas Dailidka, Vaclovas Adlys ir kt.
1992 metų rugsėjo 1 dieną buvo atkurta lietuviška mokykla. Įsikūrė Eišiškių 2-osios vidurinės (rusakalbės) mokyklos patalpose, trečiame aukšte.
Tą dieną mokyklos duris pravėrė 86 mokiniai. Juos palaimino Eišiškių parapijos klebonas Bronius Krakevičius. Atkurtoje mokykloje pirmuosius 1992/1993 mokslo metus pradėjo dirbti mokytojai: Petras Aukščionis, Irena Blažukonienė, Jonas Debesys, Gražina-Eleonora Volungevičienė, Alfonsas Galinis, Zuzana Chorostin, Danuta Zuzo, Liudmila Jurgelevičienė, Algirdas Leveckis, Elena Leveckienė, Teresa Tinaševa, Helena Miliauskienė, Anelė Karklinevskaja, Marija Kurto, Marija Dekevič.
1993 metais, rugsėjo 1 d. mokyklai suteiktas lietuviškos raštijos pradininko, kilusio iš Eišiškių krašto, Stanislovo Rapolionio vardas.
1997 m. Švietimo ir mokslo ministrui Z. Zinkevičiui pritarus, buvo pradėti statyti nauji mokyklos pastatai.
2001 m. rugsėjo 1 d. mokiniams duris atvėrė naujas, erdvus, atitinkantis Europos standartus, pirmasis mokyklos korpusas, o 2004 m. rugsėjo 1 d. – antrasis korpusas. 2007 m. baigta ketvirto korpuso statyba, kur mokosi pradinių klasių mokiniai, įsikūrė valgykla bei aktų salė.
Nuo 1992 m. iki 2002 m. mokyklai vadovavo Vytautas Dailidka.
Nuo 2002 m. rugsėjo 1d. iki šiol gimnazijai vadovauja Danuta Zuzo.
Šaltinis čia.
Autorius yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, buvęs Valstybinės komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti referentas švietimo klausimams
