Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Č. Iškauskas. „Trys raidės“ – atverta Pandoros skrynia

Česlovas Iškauskas
2022-01-22 23:03:06
8
Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

„Duosi pirštą – nukąs visą ranką“. Šį lakų posakį prieš kelerius metus esu pavartojęs vienoje televizijos laidoje, kurioje diskutavome apie tas nelemtas „tris raides“, kurias įkyriai mums perša savi ir kaimyninės šalies ideologai.

Būtent – ideologai ir politikai, nes toje diskusijoje dalyvavę Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA, tuomet dar neturėjusios keisto priedėlio „krikščioniškų šeimų sąjunga“) Valdemaras Tomaševskis ir Rita Tamašunienė ne tiek rūpinosi W, Q ir X įtraukimu į lietuvišką raidyną, kiek kaltino Lietuvos valdžią, kad ji ignoruoja lenkakalbių reikalavimus ir nesiekia gerų santykių su Lenkija.

Šį gerokai lenkų veikėjus suerzinusį pasažą prisiminiau dabar, kai Seimas žengė pirmą žingsnį, įteisinant mūsų raidynui svetimų kalbos ženklų vartojimą.

Ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečiams ir užsieniečių sutuoktiniams bei jų vaikams Seimas leido nuo gegužės dokumentuose pavardes ir vardus rašyti originalia forma lotyniško pagrindo rašmenimis – pasuose galės atsirasti Q, W ir X.

Tiesa, dar reikia prezidento pritarimo. Jis turi apsispręsti per 10 dienų. Gal šiuo atveju šalies vadovas bus ryžtingesnis?

Sutartis – drumstas vanduo

Atsiverčiu Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartį, kuri buvo priimta 1994 m. balandžio pradžioje, o įsigaliojo lapkritį.

Ją pasirašė tuometiniai abiejų valstybių vadovai – Lietuvos Respublikos Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas ir Lenkijos Respublikos Prezidentas Lechas Valensa (Lech Wałęsa).

Joje nerasime tiesioginės prievolės dėl pavardžių ir vardų originalios rašybos dokumentuose. Tik 14 straipsnio 7 punktas nurodo: „vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį.

Išsamios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje“.

13-me straipsnyje apibrėžta tautinių mažumų abiejose šalyse gimtosios kalbos vartojimo norma: jos „turi teisę individualiai arba kartu su kitais savo grupės nariais laisvai reikšti, saugoti ir plėtoti savo tautinį, kultūrinį, kalbinį bei religinį tapatumą be jokios diskriminacijos ir visiškos lygybės prieš įstatymus sąlygomis.“

Toks neapibrėžtumas leido lenkų teisininkams savaip interpretuoti būtinybę liberalizuoti kalbinius klausimus, kaip buvo įprasta mūsų šalių santykių istorijoje, – kaimyninės valstybės naudai.

Štai prieš trejus metus tuometinė advokato padėjėja, dabar gi Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska, kuri jau tada visą kaltę, jog per 28 metus tautinių mažumų kalbinė problema neišspręsta, viename straipsnyje vertė Lietuvos institucijoms, tuo tarpu Lenkijoje esą šie reikalai sutvarkyti puikiausiai.

Jos gavo pylos ir už tai, kad iki šiol nėra sudarytos „specialios sutarties“, kaip išsamiai rašyti pavardes ir vardus.

Kaip tik tuo metu Seimo narė iš LLRA-KŠS frakcijos Rita Tamašunienė, tarsi nusirašiusi pagrindinius priekaištus iš anos teisininkės, per sutarties pasirašymo 25-metį godojo, jog nuostabiais ATR ir LDK laikais bendrą istoriją kūrusios valstybės dabar nesutaria menkiausiu klausimu.

Ji priekaištavo Lietuvai, kad „sutarties viduriukas kaip užburtas,13–17 straipsnių įgyvendinimas nuolat „nukišamas“ į politinės darbotvarkės paraštes, iš saldžių pažadų, dažnai lieka nevisai malonus poskonis…“

Česlovas Iškauskas | Asmeninė nuotr.

Ji rašo, kad „2010 m. nepratęstas Tautinių mažumų įstatymo galiojimas, palikus pažadą parengti ir priimti naują, pažangesnį, atitinkantį laiko dvasią“, džiaugiasi, kad atsisakyta baudų už dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles, kad suvienodintas valstybinės kalbos egzaminas be pereinamojo – išlyginamojo laikotarpio ir t.t.

Tačiau ji buvo nepatenkinta, kad asmenvardžių rašymo bylos paliktos spręsti tik teismams. „2010 metais atmestas asmenvardžių rašymo įstatymas ir paliktas vienintelis kelias, teismo keliu įpareigoti valstybines institucijas įrašyti originalią pavardę asmens dokumentuose.

Nuo 2015 metų piliečiai laimi teismo procesus, bet ar tai civilizuotas būdas? – versti piliečius teistis su valstybinėmis institucijomis, o pastarosioms pripažinti, kad pažeidžiami galiojantys tarptautinės teisės aktai ir įrašyti asmens tapatybės dokumentuose originalius vardus ir pavardes“, – tikino lenkų politikė.

„Trys raidės“ – dar tik pradžia

Nuolaidos lenkų tautinei mažumai niekaip nesumažino jos politikų apetitų. Atėjus naujai valdžiai, jiems tapo lengviau stumti ir prastumti „trijų raidžių“ naratyvą.

Juo labiau, kad randa užtarėjų tarp lietuvių žinovų. Antai, žinomas VU kalbininkas, Lietuvių kalbos katedros docentas Antanas Smetona jau seniai tvirtina, kad šių raidžių invazija į lietuvių kalbą – „žmogaus orumo įteisinimas“.

Jis mėgsta argumentuoti senovės lietuvių rašytiniais šaltiniais, pavyzdžiui, 1890 m. Vinco Kudirkos „Statrašos ramščiais“, kuriuose, dar neturint tinkamo lietuviško raidyno, būta įvairių invazinių ženklų.

Gi šiandien, anot mokslininko, tikrieji lietuvių kalbos gynėjai neva skleidžia dezinformaciją ir demagogiją…

Žmonės sako, kad apetitas auga bevalgant. Štai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai Seime siūlė leisti asmenvardžius rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais, kurių, pavyzdžiui, lenkų kalboje yra nemažai. Seimas tik paskutinėmis minutėmis atmetė šiuos siūlymus.

Publicistas Anatolijus Lapinskas į tą „trijų raidžių“ problemą žvelgia istoriniu bruožu ir tvirtina, kad „Lenkija negali gyventi be pretenzijų Lietuvai“.

Jis primena ne 1920 m. L. Želigovskio intervenciją į Vilniaus kraštą, bet 1938 m. Lenkijos ultimatumą Lietuvai, kai Varšuva atsisakė derybų, bet kokių įgaliotųjų atstovų komisijų ir įsakmiai pareikalavo užmegzti diplomatinius santykius per 48 valandas.

Tuomet Lietuva ultimatumą priėmė, tačiau geopolitinės sąlygos Europoje keitėsi taip sparčiai, kad netrukus Vilnius buvo atsiimtas.

Toliau autorius įrodo, kad, priešingai negu teigia E. Dobrovolska ir R. Tamašunienė, „Lenkijos lietuviai vis tiek „puošiasi“ lenkiškomis pavardėmis, kai tuo metu Lietuvos lenkų mažuma turi politinę partiją, nors politinės partijos sutartyje nėra minimos.“

Kiek anksčiau žinomas kalbininkas Arnoldas Piročkinas prieštaravo A. Smetonai, kad šis Q, W ir X įterpimą sieja su analogijomis kitų tautų kalbose, kas visai nepriimtina ir nelogiška.

Jeigu priimame šias tris, tuomet kodėl neįterpti graikiškų alfa, beta, gama, omega? Juk lenkiški diakritiniai ženklai raidėse ir ant jų irgi veržiasi į lietuvišką asmenvardžių (ir ne tik) raidyną…

Išdavystė ar abejingumas?

Kai kas ramina, kad pakeista asmenvardžių rašyba dokumentuose nėra tragedija lietuvių kalbai. Juk pasaulis vis tiek žengia į kalbų sujungimą.

Kitaip sakant, kada nors, kaip globalistai teigia, bus viena pasaulio kalba, viena pasaulinė vyriausybė ir viena globalinė tvarka. Taigi, tautinė savimonė taps reliktu.

Teisingai Seimo salėje prieš balsavimą pareiškė parlamentaras Audronis Ažubalis, kad „tie Seimo nariai, kurie šiandien sausio 18 dieną Seime balsuos už Konstitucijos 14 straipsnį paneigiantį įstatymo projektą, nori ar nenori, tačiau atsistos greta to meto „jedinstvos“ pasekėjų“.

Jis citavo amžiną atilsį kalbininką profesorių Vincą Urbutį, tokio pat pavadinimo veikale rašiusį, kad „tai lietuvių kalbos išdavystė“, jau nekalbant, kad pažeidžiamas Konstitucijos 14-asis straipsnis.

Daugelis naująją mūsų valdžią perspėjo, kad, nuolaidžiaujant didesniam kaimynui, su kuriuo dabar turime bendrų strateginių tikslų, kelių nelietuviškų rašmenų įteisinimas atvers tikrą Pandoros skrynią ir teks įsileisti visus – apie 150 lotyniško pagrindo rašmenų su skirtingais diakritiniais ženklais.

Tuomet galėsime sakyti: davę mažyti pirštelį, netekome visos rankos…

https://alkas.lt/wp-content/uploads/2010/11/voruta2-e1314892486197.jpg

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video)
  2. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  3. Č. Iškauskas. Ar statysime paminklą „šunsnukiui“?
  4. Č. Iškauskas. Atsiskyrusioji LKP: ar išmuš jos valanda?
  5. Č. Iškauskas. Kaip suprantame laisvę?
  6. Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  7. Č. Iškauskas. Lenkų autonomijos idėjos – kaip nenumalšinamas troškulys…
  8. Č. Iškauskas. Kas naikina tautą?
  9. Č. Iškauskas. Ar lietuviai – atsiprašinėtojų tauta?
  10. Č. Iškauskas. Jie laisvina Baltijos šalis
  11. Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  12. Č. Iškauskas. Lietuviško rašto draudimas: dabartis?
  13. Č. Iškauskas. Ar ilgai kentėsime antilietuviškus išpuolius?
  14. Č. Iškauskas. Tas prakeiktas lietuviškas nuolankumas… (pirmadienio mintys)
  15. Č. Iškauskas. Kuo pakeitėme Motinos dieną? (pirmadienio mintys)
  16. Č. Iškauskas. Atviras laiškas Kolegai (pirmadienio mintys)
  17. Č. Iškauskas. Ar ikikarinės Lietuvos vyriausybės buvo lepšės?
  18. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  19. Č. Iškauskas. Trijų raidžių sindromas ar lėtinė polonizacija?
  20. Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Pajūrietis says:
    1 metai ago

    „žinomas VU kalbininkas“ – ?
    „Išdavystė ar abejingumas?“ – ?
    „netrukus Vilnius buvo atsiimtas“ – ?
    „atsistos greta to meto „jedinstvos“ pasekėjų“ – reikėtų paaiškinti, nes jaunimas kažin ar žino, koks единство tikslas. Tai vienas, tai kitas единство pamini šiuo metu, bet ties tuo iškart sustoja. Kodėl? Dar kartą: tai koks единство tikslas? Pasakius A, ištarkime ir B.
    Nepaminėta, kiek nuošimčių krikščionių partijos narių balsavo „už“ (nesvarbu?), kokia patriarchų (-ių) bei bažnyčios nuostata (bet gal pastaroji nedalyvauja politiniame gyvenime?).

    Atsakyti
    • labusas says:
      1 metai ago

      kažin ar autorius į visus klausimus galėjo atsakyti trumpame straipsnyje, o šiaip jis netikėtai pozityvus…

      Atsakyti
  2. Kažin says:
    1 metai ago

    Dėl tų “raidžių reikalavimo” derėtų pirštu rodyti, ne kaip nuotraukoje matome į Tomaševkį ar Tamašūnienę, o į 1994 m. Lietuvos bendrumo su Lenkija sutarties 14 punktą, kuriuo vadovaudamasi Lenkija kelia “raidžių reikalavimus ” Lietuvai. Ir “trijų raidžių” įstatymas yra priimtas, būtent, dėl Lenkijos reikalavimų. Nes iš kitokios tarptautinės išorės, išskyrus Lenkiją, jokių ultimatyvių reikalavimų dėl “raidžių” kaip ir nesigirdėjo. Veikiau girdime atvirkščiai, kad Lietuvos valstybė pavardes gali rašyti savo raidėmis.
    Beje, tos 1994 m. sutarties 14 punkto dalį, kurioje pasakyta apie pavardžių rašymą ir, būtent, kuria vadovaujantis Lenkija kelia “raidžių reikalavimus” Lietuvai Iškauskas kažkodėl nemato. Ji tradiciškai ir šiuo atveju apeinama. Tokia jau yra nuo sovietinių laikų įsitvirtinusi propagandinės žurnalistikos praktika. O tame 14 p. šalių įsipareigota, kad “Detalios pavardžių rašymo normos bus nustatytos specialioje sutartyje.“ Tai nurodžius būtų būtina visai kitokia vieša kalba tuo klausimu. Pirmiausia kiltų klausimas, o kam Lietuvai reikalinga ta sutartis, jeigu ja leista Lenkijai kištis į Lietuvos vidaus reikalus, kad būtų šalyje priešinami vieni su kitais . Gal ji baigtina tokiu būdu, kaip joje pasakyta, o būtent, kadangi yra terminuota, joje šalių sutarta, kad likus metams iki termino pabaigos vienai iš šalių pranešus kitai, kad jos netęsia, sutarties galiojimas baigiasi. Šios kalbos Iškauskas ir toliau vengia. Kieno nors nurodymu ar dėl nesusigaudymo yra rašomos paklodės, kad taip užpudravus žmonių galvas, kad negalėtų kilti viešos kalbos „raidžių“ reikalais iš esmės.
    Tad iš tikrųjų čia yra visai ne nuolaidžiavimo mažojo didesniam moralo klausimas, o 1994 m. sutarties, kuria buvo leista kištis į šalies vidaus reikalus, baigimo būtinybė.

    Atsakyti
    • labusas says:
      1 metai ago

      Kai perskaitysi visą Sutartį (ht tps://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.11154) , tada gali oponuoti Autoriui. Jokia Speciali sutartis nebuvo sudaryta, o bendradarbiavimo sutartyje jokių terminų nėra, tad ji nepasibaigusi. Dar tik valdančių iniciatyva nuolaidžiaujama Lenkijai, nes ji šiandien neva yra “straTEGINĖ PARTNERĖ”…

      Atsakyti
      • Kažin says:
        1 metai ago

        Matyt, dar – tokio lygio, kad nesupranti, kas pasakyta, taigi paprasčiausiai nusišneki.

        Atsakyti
        • Pajūrietis says:
          1 metai ago

          Čia ne vienas superpatriotas šaukia, verkia ir meldžias, užsilipęs ant statinės. Tačiau kiek tame triukšme išmanaus nutylėjimo ir naivaus užglaistymo! Juokingiausia, kai taip veikia ypatingai neeiliniai partiniai. Esminis pastarųjų veikėjų politišpažinčių bruožas – braukimas paviršiumi, na, kaip dulkių valymas nuo pianino. Svarbiausia: visada (!) neišgirsi nei žodelio, nei menkiausios užuominos apie priežastis. Mato purviną balą ant asfalto ir „piktinasi“, o iš kur, kaip ta bala atsirado, suktai nutylima.

          Atsakyti
  3. Anatolijus Lapinskas says:
    1 metai ago

    Remkitės VLKK išvada:ht tp://www.vlkk.lt/naujienos/ivykiu-kronika/kalbos-komisija-seimui-pateike-isvada-del-dvieju-istatymu-projektu

    Atsakyti
  4. Dievas says:
    1 metai ago

    reiktu panaikinti ir h raide nes tai yra zydiska raide, o ne Lietuviska

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

2023 02 03
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

2023 01 17
Ramūnas Karbauskis | LVŽS nuotr.

R. Karbauskis. Paminklus Tautai ir jos kovoms už laisvę valdžia keis į vaivorykštės spalvų vėliavą Gedimino bokšte?

2023 01 13
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Lietuvių kalbos naudojimas | vki.lrv.lt nuotr.

A. Barzdenienė. Įmonės pavadinimas – verslo veidas

2023 01 04
Ignas Vėgėlė | asmeninė nuotr.

I. Vėgėlė. Silpstanti valdžia – pabaigos pradžia?

2022 12 26
Švietimas | emokykla.lt nuotr.

Lituanistinio švietimo mokytojo premija skirta I. Koroliovui

2022 12 24
A. Smetona su šeima: žmona S. Smetonienė, sūnus Julius, dukra M. Smetonaitė-Valušienė ir žentas pulkininkas A. Valušis.| LCVA nuotr.

Č. Iškauskas. Apginant Antaną Smetoną

2022 12 23
Lenkijos švietimo ministras Dariusz Piontkowski ir Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius Vilniuje pasirašo Deklaraciją | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (III)

2022 12 23
LLB tarybos posėdis Punske | punskas,pl nuotr.

S. Birgelis. Tarp įstatymo ir jo vykdymo kartais žioji praraja (I)

2022 12 20
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokioms tinklalaidėms verta skirti laiko?
  • Šylant orams turėtų sunerimti kavos mėgėjai
  • Ar jūsų namuose neeikvojama elektra?
  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos – sostinė Gargžduose!

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lietuvių kalbos dienos | lnb.lt nuotr.

Vasario mėnesį prasideda aštuntosios Lietuvių kalbos dienos. Jos VLKK sumanymu kasmet vasario–kovo mėnesiais rengiamos nuo 2016 metų. Šiuo laikotarpiu vyks...

Skaityti toliau

Ukrainos centras Vilniuje – erdvė bendrystei ir bendradarbiavimui

by Kristina Aleknaitė
2023 01 17
2
Ukrainos centro savanorių komanda | Ukrainos centro nuotr.

2022-ųjų vasarą VDU Švietimo akademijoje Vilniuje įsikūręs Ukrainos centras per nepilnus metus tapo ukrainiečių antraisiais namais. Pasak Centro vadovo, buvusio ambasadoriaus...

Skaityti toliau

R. Karbauskis. Paminklus Tautai ir jos kovoms už laisvę valdžia keis į vaivorykštės spalvų vėliavą Gedimino bokšte?

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 13
21
Ramūnas Karbauskis | LVŽS nuotr.

Nespėjo prasidėti nauji metai, o viešojoje erdvėje vyksta nauja diskusija, ar reikia paminklo Lietuvos Prezidentui Antanui Smetonai. Mes neidealizuojame šios...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Koks begėdis!.. apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • 2014 ir dabar apie Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • kai žmonės apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
  • nedovanotina klaida apie Pietus į darbą pasiruoškite pigiau
  • taškas apie Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
Kitas straipsnis
Alkas.lt koliažas

T. Gineikaitė. Kai vyro pavardės baigmuo -olskij,  žmonos pavardės baigmuo turi būti -olskaja, o ne  -olska… 

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai