Dviejų kandidatų į prezidentus, Arvydo Juozaičio ir Naglio Puteikio akistata Rūtos tv. laidoje buvo įdomi ir neįprastai korektiška. Jie net vienas kitą gyrė. Dar taip nėra buvę. Du iš trijų paskambinusių žiūrovų išreiškė nuomonę, kad jie turėtų būti vienoje komandoje.
Tokia mintis kilo ir man. O su ja ir klausimas, kas juos vienija? Buvo toks pojūtis, kad visi politikai turėtų būti…
Dar Aristotelis apie demokratiją turėjo dvi nuomones. Skaityti toliau
Birželio 28 d. Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-2016), kuriuo būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
Birželio 27 d. „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Nutarta, kad ji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui… tad pritarta, kad „Romuvai“ turėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas. Už tai trečiadienį balsavo septyni NSGK nariai, du nutarimui nepritarė susilaikydami. Skaityti toliau
Kovo 29 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Šiaulių universiteto docento dr. Juozo Pabrėžos vieša paskaita, skirta žemaičių kalbos gramatikai.
Paskaitos metu, lektorius pristatys savo monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Ši knyga – pirmasis tokios apimties veikalas Lietuvoje, nagrinėjantis svarbiausią ir išskirtiniausią žemaičių tradicinės kultūros tapatumo dalyką – kalbą.Tai daug metų brandinta mintis kiek Skaityti toliau
Gruodžio 8-31 d. Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento erdvėse galima aplankyti mokinių dailės parodą ir susimąstyti apie Lietuvos piliakalnių praeitį, dabartį, ateitį, pamatyti jų šviesą kūrybingų Lietuvos jaunųjų kūrėjų akimis.
Balandžio mėnesį Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazija draugiškai atvėrė duris 68 jauniesiems šalies dailininkams ir juos atlydėjusiems dailės mokytojams. Čia vyko 23-ioji Lietuvos mokinių dailės olimpiada „Piliakalniai: praeities retrospektyva, dabarties realijos, ateities vizijos“. Skaityti toliau
Nebus jokia naujiena, kad Sąjūdis siekė atkurti modernią tautinę valstybę. Taip pat nebus naujiena, kad tautinę valstybę kūrė ir Vasario 16-osios akto signatarai. Tai nebuvo joks atsitiktinumas. Modernus pasaulis yra modernių tautinių valstybių pasaulis. 1918-ioliktieji buvo tautų apsisprendimo teisės metai. Tautų apsisprendimo teisė skelbė, kad kiekviena to siekianti tauta turi teisę į nepriklausomybę ir teisę pati save valdyti. Neatsitiktinai XX amžiaus pradžioje sukurtą pasaulinę sistemą apibrėžia būtent tautų, o ne klasių, rasių, religijų ar dar kokia apsisprendimo teisė. Skaityti toliau
Ankstyvo pavasario pradžioje viešojoje erdvėje netikėtai nuskambėjo griežti raginimai skubiai keisti dabartinį norminį lietuvių kalbos raidyną, įterpiant tą pačią liūdnai pagarsėjusią „w“ ir kitas lotyniškų rašmenų raides. Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad šis viešas dialogas galėtų būti susijęs su postmoderniąja kultūrinių referencijų ar kalbos normų pralauža. Juk norminiai lietuvių kalbos pagrindai apibrėžti gerokai prieš šimtmetį ir kūrė juos mūsų legendiniai kalbininkai. Tačiau greitai paaiškėjo, kad pavienės kai kurių politikų, mokslo ir meno žmonių iniciatyvos nelietuviškai rašyti asmenvardžius ir tuo tikslu keisti visą valstybinę kalbos politiką bei įstatymus, nėra viešojo diskurso siekis. Skaityti toliau
Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį „XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Skaityti toliau
Vokietijoje savaitgalį vykusiuose rinkimuose į Meklenburgo-Pomeranijos žemės parlamentą antiimigracinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko net 21 proc. balsų ir aplenkė kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungą (CDU), surinkusią apie 19 proc. balsų. Tai yra blogiausias istorijoje CDU pasirodymas šioje žemėje ir pirmas kartas, jai ją aplenkia „Alternatyva Vokietijai“. Simboliška, kad tai įvyksta A. Merkel rinkimų apygardoje. Skaityti toliau
Dr. Laisvūnas Šopauskas Aikštės TV reportaže apie Prancūzijos teroro išpuolių pasekmes ir šiandieninę Europos situaciją kalbėjosi su prof. Vytautu Radžvilu.
– Prancūzijos prezidentas F. Olandas (F. Hollande) praėjus keletui dienų po teroro išpuolių savo kalboje pasakė: „tą penktadienį prancūzai žudė kitus prancūzus“. Toje pačioje kalboje jis paskelbė, kad Prancūzija yra karo būklėje ir pasiūlė keisti Konstituciją, kad galima būtų iš teroristų atimti pilietybę. Apžvalgininkai šioje kalboje pastebėjo tam tikrą nenuoseklumą ir melagystes, tipiškas Vakarų kairiesiems. Kaip galėtumėte pakomentuoti prezidento Olando bei kitų Vakarų valstybių isteblišmento atstovų retoriką? Skaityti toliau
Karlas Properis (Karl R. Popper) išpopuliarino atviros visuomenės idėją, kuri patiko garsiam mecenatui Džordžui Sorošui (George Sorros), Atviros Lietuvos fondo rėmėjui. Įspūdinga Sorošo labdaros veikla keistai suaugo su mažiau įspūdinga Poperio idėja.
Knyga „Atvira visuomenė ir jos priešai“ yra arogantiško pozityvizmo ir paviršutiniško požiūrio į klasikinę graikų ir vokiečių filosofiją pavyzdys. Erikas Voegelinas viename iš savo laiškų Leo Strausui rašo, kad „Poperio atviros visuomenės idėja yra ideologinis šlamštas“. Skaityti toliau
Paskutinių dviejų metų politiniai įvykiai leidžia padaryti dvi išvadas apie Europos Sąjungą. Gera žinia yra tai, kad tapo aišku, jog savo dabartiniu pavidalu ši politinė organizacija pasižymi struktūriniais trūkumais. Žinant šį dalyką, galima ieškoti naujų valstybių sąjungos formavimo kelių. Bloga žinia yra tai, kad toliau tikima, jog išryškėję ES trūkumai yra sėkmės dalis. Politinė istorija rodo, kad neužtenka turėti gerų idėjų, bet reikia mokėti jas įgyvendinti. To kol kas nepavyksta padaryti Europos Sąjungai. Ši organizacija vis labiau smenga po savo pačios sukurtomis institucijomis, ir nepanašu, kad tai greitai bus pripažinta. Tam gali prireikti stipraus sukrėtimo iš išorės. Kol kas Europos Sąjunga eksperimentuoja, ir tam ją papildomai skatina JAV priedanga. Skaityti toliau
Paradoksas, tačiau prabangos apmąstyti savo istorinę egzistenciją laisvai, be išorinių trukdžių ir vidinių nesusipratėlių, turėjome labai nedaug.
Net ir gavę trumpus, lauktus šansus, kalbame kalbas apie tai, kaip nusileisti, atsitraukti, prisitaikyti. Kada kalbėsime apie būtinybę išplėsti savo kultūrinę įtaką? Būtinybę susigrąžinti savo kalbinės erdvės kontrolę? Keli šimtai metų priespaudos išdegino skaudžią žymę. Drįstu manyti, kad okupacijų išdegintose mąstymo dykrose dar ilgai nevešės šiuolaikiška, kritiška, sveiko humoro turinti lietuviška mintis. Jos vietoje, sakytų pesimistas, želia pigi vartotojiškos kultūros kalbinė susena, sėkmingai tręšiama chamiška verbaline trąša, taip būdinga naujam internetiniam kalbos vartotojų “alitui”. Bet nesu pesimistas, todėl rašau, kad tokioje dirvoje jau pakanka mėšlo ir kitoms kalbinėms bei mąstymo kultūroms bręsti. Jos tą ir daro. Skaityti toliau
Pradinei iliustracijai – epizodas iš koridos. Toreadoras skundžiasi, jog jautis sudraskė jo puošnų apsiaustą. „O kurgi jautis?“ – klausia draugai. „Ten, kraujuodamas dvesia“ – atsako tradicinis didvyris. Ši juodo humoro situacija atskleidžia du dalykus. Pirma, agresorius čia – toreadoras: juk ne jis buvo jaučio užpultas. Antra, toreadoro ir jaučio nuostoliai – stipriai skiriasi. Kas vienam apsiribojo drabužio suplėšymu, kitam baigėsi kančia ir mirtimi.
Žinoma, tikrovėje toreadoras taip pat rizikuoja būti sužeistas, patirti skausmą ir net žūti. Bet esminis skirtumas – tas, jog jis tai renkasi savo valia, priešingai, nei jo priešininkas. Vis dėlto patogiausia pozicija čia tenka žiūrovų miniai ir renginio Skaityti toliau
Alkas.lt toliau skelbia Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės pasakojimą iš Indijos, kurioje ji šiuo metu vieši. Pirmą pasakojimo dalį rasite ČIA.
Svečias į namus – Dievas į namus. Tas posakis būdingas ir indų, ir lietuvių tradicijai. Tikriausiai jis paplitęs daug kur pasaulyje, kur gyva bendruomeninė tradicija. Indijoje ji ypač gyva. Tą juntame kasdien lankydamiesi indų šeimose ir bendruomenėse. Su mumis susitikti susirenka visa plati giminė – broliai, seserys, kaimynai. Šį straipsnį rašau iš Keralos kalnų. Čia atvykome su savo draugais-palydovais. Skaityti toliau
Jau kuris laikas neatsikratau įspūdžio, kad kurdami valstybę mes vis kopijuojame kitų gyvenimus, neišgyvendami patys savęs. Regis, kuriame savo valstybę aklai nusirašinėdami nuo kitų – neva geresnių už mus. Matėte, kaip vaikai nesusimąstydami mėgdžioja klasės lyderius? Panašiai elgiamės ir mes.
Todėl ir judam pagal kažkokį keistą, iš įvairių skutelių sudėliotą, dažnai prieštaringą valstybės ateities scenarijų, kuriame nebelieka nieko savito, nieko lietuviško, dėl ko nesinorėtų krautis lagaminų ir vykti į užsienį – pas tuos geresnius, gražesnius, turtingesnius, kuriuos mėgdžiojame. Skaityti toliau
Žvilgsnis į istoriją
Dvigubo tapatumo problema lietuvių tautoje pirmąsyk išryškėjo maždaug XVI a. Valdovo dvaras ir didžiuma aukštuomenės jau kalbėjo lenkiškai, bet vis dar laikė save lietuviais. Panašią problemą išgyveno Škotija, kur didžiuma aukštuomenės ir net liaudies kalbėjo angliškai ir iš esmės gyveno angliškos kultūros erdvėje. XVII a. sudaryta Anglijos ir Škotijos sąjunga, susiliejant į vieną valstybę, tapo natūralia šios asimiliacijos išdava. Lietuvoje šie procesai vyko priešinga tvarka: iš pradžių sudaryta sąjunga su Lenkija, po to prasidėjo lietuvių lenkėjimas.
Nežiūrint to, dvigubo tapatumo problema lietuvių tautoje daugeliu atvejų spręsta Lietuvos naudai. Skaityti toliau
Vašingtone birželio 7 dieną vyks tradicinis Lietuvos ambasados JAV ir Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos rengiamas krepšinio turnyras, skirtas šalies laisvės simboliu užsienyje sovietmečiu tapusios Lietuvos ambasados JAV 90-mečiui.
„Tai seniausiai veikianti Lietuvos ambasada, kurios veikla niekuomet nebuvo nutrūkusi, o per visą sovietų okupacijos laikotarpį ji buvo mūsų laisvės simboliu ir vilties žiburiu. Vašingtone dirbę Lietuvos diplomatai, kartu su JAV lietuviais reikšmingai prisidėjo prie nepriklausomybės atkūrimo ir Lietuvos tarptautinio pripažinimo, o vėliau ir valstybingumo įtvirtinimo tampant visaverčiais ES Skaityti toliau
Nors absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų klausimas apie tautų egzistavimo prasmę pats savaime yra beprasmis ir apskritai nekyla, Lietuvoje vis dažniau galima išgirsti keliant būtent tokią abejonę. Nebe pavieniams pažangiais save laikantiems politikams, visuomenės veikėjams ir akademikams tautinė tapatybė tampa tik „atsilikusia, uždara, samanota ir skaldančia“ XIX a. atgyvena. Ypač akademinėje bendruomenėje tokia nuostata pasigirsta vietose, kurios turėtų būti valstybinės ir tautinės sąmonės ugdymo židiniai – istorikų, filosofų, politologų ir net filologų cechuose. Skaityti toliau
Lietuvoje pasirodžiusi pasakų knyga vaikams „Gintarinė širdis“ yra pirmoji pasakų knyga, kurioje pateiktos dvi istorijos apie tos pačios lyties asmenų santuoką. Ši knyga buvo parašyta lietuvių rašytojos Neringos Dangvydės (pasirašyta slapyvardžiu). Knygos leidimą parėmė Kultūros ministerija.
Perskaičius šią knygą, su skaitytojais norėčiau pasidalinti vienu labai svarbiu aspektu, apie kurį nebuvo užsiminta ankstesniuose straipsniuose. Knygos „Gintarinė širdis“ autorė Neringa Dangvydė aiškiai įvardija Skaityti toliau
Spalio 23 d. prasidėjęs žmogaus teisių kino festivalis „Nepatogus kinas“ šiemet žiūrovams pasiūlys net 42 išskirtinius filmus, kurie, pasakoja ne itin gražias, tačiau tikras istorijas.
Spalio 25-ąją, „Skalvijos“ kino teatre „Nepatogus kinas“ pakvietė savo žiūrovus į diskusiją, kurios metu buvo kalbama apie žmogaus teisių situaciją Tibete, tiek ir apie šios tautos žmonių siekius. Diskusijoje dalyvavo Tarptautinės kampanijos už Tibetą vadovė Tsering Jampa, europarlamentaras prof. Leonidas Donskis bei „Freedom House“ projektų vadovas Vytis Jurkonis.
Tibete tibetiečiai tapo mažuma. Į uždarą regioną, valdomą Kinijos, gali patekti tik specialiai atrinkti užsienio žurnalistai, Skaityti toliau
Kultūra kaip sugyvenimo būdas
Esame įpratę gvildenti ir aiškinti kultūrą išskirdami pavienes jos dalis, atsietai nuo kultūrinės atminties ir socialinių tapatumų… Išplitę yra ir įvairūs teoriniai kultūros sistemos vaizdiniai bei modeliai, kurie pretenduoja į universalumą ir niekaip nėra susiję su konkrečiomis kultūros šaknimis bei gyvenimo būdais. O juk kultūra neatsiejama nei nuo gyvenimo būdų, nei nuo kultūrinės atminties, nei nuo konkrečių bendruomenių išsiugdomo savumo jausenos ir bendresnio bendruomeninio pasaulėvaizdžio.
Susiklostė atskiri kultūros, jos dalių bei aspektų ir kultūrinės atminties tyrinėjimo laukai. Kartais net sunku įžiūrėti, jog tai dvi vieno egzistencinio vyksmo pusės. Skaityti toliau
Rugsėjo 24 d. 15 val. Seimo Konferencijų salėje vyks mokslinis seminaras „Gervėčių sala praeityje ir šiandien“. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Arūno Baltėno fotografijų paroda „Gervėčių sala“.
Baltarusijai priklausantis Gervėčių kraštas, nuo Vilniaus tenutolęs 60 kilometrų, iki šiol gyvuoja kaip unikali lietuvių sala. Ją šiuo metu sudaro lietuviški Rimdžiūnų, Girių, Petrikų, Pelegrindos, Mockų, Galčiūnų, Gėliūnų, Miciūnų kaimai, apjuosti Ašmenos ir Aluošos upelių. Skaityti toliau
Psichologas iš Hanoverio (Vokietija) Christophas Moelleris atkreipė dėmesį į tai, kad nei Norvegijos teroristas Andersas Breivikas, nei neseniai kino teatre žudynes surengęs amerikietis Jamesas Holmesas neturėjo savo paskyrų socialiniame tinkle „Facebook“. Ekspertas įsitikinęs, jog tai pirmas požymis, leidžiantis spėti apie asocialų asmenybės charakterį, praneša „Der Tagesspiegel“.
Ch. Moelleris pateikė visą teoriją apie masines žmogžudystes įvairiose šalyse surengusių maniakų asmenybes. Jis mano, kad ateityje tai galėtų padėti nustatyti potencialius nusikaltėlius dar nespėjus įvykdyti nusikaltimo. Skaityti toliau
Filosofo Vytauto Radžvilo nuomone, Europos Sąjunga yra politinis pasaulio pertvarkymo projektas, savo esme panašus į bolševikų revoliuciją, nes siekia sukurti naują pasaulį iš nieko, nukirpti visas šaknis su istorija ir religija bei pasišvęsti nuolatiniam europietiško tapatumo konstravimui.
Todėl galima konstatuoti, kad išsipildė vokiečių sociologo Makso Veberio (Max Weber) žodžiai, kad ateis epocha, kurioje vyraus specialistai be dvasios ir vizijos bei gašlūnai be meilės. Skaityti toliau
