Penktadienis, 9 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

D. Stancikas. Netoliaregis nusirašinėjimas

Dalius Stancikas, www.bernardinai.lt
2014 10 09 12:00
10
Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.
Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Jau kuris laikas neatsikratau įspūdžio, kad kurdami valstybę mes vis kopijuojame kitų gyvenimus, neišgyvendami patys savęs. Regis, kuriame savo valstybę aklai nusirašinėdami nuo kitų – neva geresnių už mus. Matėte, kaip vaikai nesusimąstydami mėgdžioja klasės lyderius? Panašiai elgiamės ir mes.

Todėl ir judam pagal kažkokį keistą, iš įvairių skutelių sudėliotą, dažnai prieštaringą valstybės ateities scenarijų, kuriame nebelieka nieko savito, nieko lietuviško, dėl ko nesinorėtų krautis lagaminų ir vykti į užsienį – pas tuos geresnius, gražesnius, turtingesnius, kuriuos mėgdžiojame.

Nors buvo laikai, kai buvome įdomūs ir sau, ir kitiems, kai mūsų nemokė nepraleisti progų patylėti, žavėjosi mūsų dainuojančia revoliucija, dvasiniu pakilimu, romantišku pasiryžimu saugoti savo gamtą, kultūrą, kalbą, tradicijas (jau pamiršom, kad tarp Sąjūdžio lyderių buvo žymiai daugiau filosofų, poetų, muzikų, aktorių, dvasininkų nei praktinių profesijų atstovų). Prieš ketvirtį amžiaus ne vienas Vakarų lyderis atvirai sakė: jūs dar išlaikėte tai, ką mes jau praradome. Tačiau dabar, regis, norinčiųjų mokytis iš mūsų Europoje nebeliko.

Nes patys labai greitai pamiršome, iš ko kilo Tautos sąjūdis – gamtosaugos, paveldosaugos, savos istorijos pažinimo ir savęs suvokimo. Šiandien visa tai jau tapo politiniu marginalumu, tamsuoliškumu ar net piktybiškumu, neva trukdančiu Lietuvai veržtis į ateitį, kurios scenarijus rašo gudresni už mus.

Šalin paveldosaugos apribojimus, trukdančius Lietuvos proveržį į XXI amžių! – nuolat šaukia įtakingieji statybinių korporacijų prezidentai. Šalin tuos kvailus gamtosauginius suvaržymus, tuos žaliuosius Kremliaus agentus, trukdančius investicijoms! – grėsmingai grūmoja branduolinės energetikos lobistai ar kokio iškastinio kuro, nešančio greitus milijardus, atstovai. Ir mūsų politikai nuolankiai linkčioja – koks moksleivis nori tapti pašiepiamu provincialu, nesusivokiančiu, kaip patekti į klasės elito gretas?

Tai, kas, regis, buvo akivaizdu Atgimimo laikotarpiu, šiandien kelia esminį klausimą: ar atsilikėlių, geriausiu atveju – vidutiniokų tauta gali turėti kažkokį savo ypatingą chrakterį, kurį kažkada taip gražiai aprašė filosofas Juozas Girnius („dviem pagrindiniais simboliais lietuvių tauta liudija savo dvasinį charakterį – Rūpintojėliu ir Vytimi“) ir kuriuo didžiavomės Sąjūdžio pakilimo laikais? Kažką kitoniško – saugotino, brangintino, be kurio tautos šaknys paprasčiausiai nuvys, tautos dvasia užges? Ar Lietuva gali turėti savo ateities scenarijų, ar pasmerkta tik mėgdžioti kitus, ištirpti kitų, didesniųjų, turtingesniųjų sprendimuose?

Akivaizdžiai matyti, kad mūsų politiniai lyderiai neturi atsakymų į šiuos klausimus, netgi bijo juos garsiai ištarti, todėl paprasčiausiai susipainioja tarp tikslų bei priemonių ir pradeda tikėti, jog šiame pragmatiškame XXI amžiuje belieka tik finansiniai modeliai, modernios technologijos ir kuo greitesnis individo instinktų išlaisvinimas, greitai atgyvenusius tautinių valstybių pavadinimus (Vokietija, Izraelis, Anglija, Latvija, Lietuva ir pan.) pakeisantys į modernius, tokius kaip, tarkim, MP 6 valstybė, Universalios santuokos valstybė arba, pvz., Eurosąjunga, Dolerio jungtinės valstijos ar Juanio liaudies respublika.

Kadangi bent per artimiausią tūkstantmetį tokiam esmingam valstybių kitimui lyg ir nėra rimtų prielaidų, todėl ir Lietuvos ateities scenarijai, regis, turėtų būti kuriami ne kopijuojant kitų valstybių energetinius modelius, ne varžantis su kaimynais dėl ekonominių ar socialinių rodiklių (pvz., Lietuvos konservatorių lyderis kažkodėl nuolat kviečia lietuvį romantiką, anot J. Girniaus, žūtbūt įveikti pragmatišką estą ekonominėse varžytuvėse), bet pirmiausia pagal šimtmečius susiklosčiusią lietuvio pasaulėjautą. Tik tuomet Lietuvoje lietuvis jausis tikrai namuose, nesvarbu, kad finansiškai gyvens ir ne taip gerai kaip amerikietis, vokietis ar anglas (pasaulines apklausas rengiančios agentūros pabrėžia, kad finansinė padėtis yra nors ir svarbus, bet tik vienas iš gyvenimo gerumą nusakančių rodiklių).

Lietuva – žalia valstybė su nepažeista gamta, – taip skelbiamės pasauliui, viliodami čia turistus. Lietuva geriausiai pasaulyje saugoja miškus – giriasi mūsų miškininkai. Ir nepaisant, ar tai tiesa, akivaizdu, jog žinome bent vieną aiškią kryptį, pagal kurią turi vystytis mūsų valstybė, saugodama lietuvišką tapatumą.

Net valdžiai nekyla abejonių, kad gamta yra neatsiejama nuo lietuvio savimonės, ir kad tai nėra pasenusi tiesa, atspindėta  XVIII–XX amžių literatūros, dailės ar muzikos kūriniuose. Kad tai gyva ir šiandien, galėjome įsitikinti 2007 m. daugiatūkstantine protesto parašų akcija prieš smėlio kasimą jūroje netoli Kuršių nerijos, 2008 m. referendumu, atmetusiu naujos atominės elektrinės statybą, 2012 m. žemaičių sukilimu prieš skalūnų angliavandenilių žvalgybą jų kiemuose ar šiųmetiniu vilniečių kultūrininkų pasipriešinimu prieš mero A. Zuoko (to paties, kuris iš savo partijos suvažiavimo išnešė Rūpintojėlį kaip lietuvišką atgyveną) medžių kirtimus vis dar žaliausioje Europos sostinėje – Vilniuje.

Kad tai lietuviui itin svarbu, nuolat primena žalia spalva valstybės vėliavoje ar mūsų nacionalinių sporto rinktinių aprangoje.

Žalioji Lietuva ne tik įvaizdžiuose, bet ir energetikos, mokslo, švietimo srityse taptų patrauklesnė ne tik patiems lietuviams, bet ir visiems pasaulio gyventojams – dėl nelauktai greito Arkties ledyno tirpsmo (mažėjantis ledynas keičia net Žemės gravitaciją) ir kitų problemų, atsiradusių nepaliaujamai plintant žmonių skaičiui ir vartotojiškai gyvensenai, ekologija neišvengiamai labai greitai taps visuotine problema Nr.1, Nr.2 ir Nr.3.

Todėl, jei tikrai tikėtume NASA duomenimis dėl gana greito pasaulinio jūros lygio kilimo, tai kalbėtume ir mąstytume ne apie daug milijonų kainuosiantį tiltą į Kuršių neriją, ne apie niekam nereikalingą Nidos oro uostą, o apie tai, kaip apskritai apsaugoti Kuršių neriją, siaurą smėlio ruožą tarp vandenų, nuo nuskendimo.

Jei tikėtume Tarptautine energetikos agentūra, skelbiančia, kad per artimiausius keliasdešimt metų saulės energija taps pagrindiniu, pigiausiu (ir pridurčiau – švariausiu) elektros šaltiniu, mestume visus tuos neišmintingus politinius stumdymusis dėl mažai, juolab žaliai valstybei nereikalingo svetimkūnio monstro – atominės elektrinės, ir visas savo mokslines bei finansines galimybes skirtume „žaliosios“ energetikos krypčiai (būtent lietuviai yra išradę veiksmingiausiai saulės energiją akumuliuojančius fotoelementus). Juolab kad „žalioji“ energetika labai dera ir prie kito lietuviško charakterio bruožo – noro savo ūkelį tvarkytis pačiam, be nurodymų iš viršaus. Jei įstatymais, mokesčiais ir draudimais nepririštume lietuvio prie centralizuotos energetinės sistemos (o taip neišvengiamai nutiktų pasistačius naują atominę jėgainę jau vien dėl jos statybų ir uždarymo kaštų apmokėjimo), jis labai greitai išmoktų apsirūpinti energija savarankiškai. O kuo daugiau valstybėje bus nepriklausomų energijos šaltinių, tuo pati valstybė energetiškai mažiau priklausys nuo Rusijos ar kitos kokios šalies. Pagaliau tuo mažesnės bus ir energijos kainos.

Jei tikėtume Jungtinių Tautų Organizacijos perspėjimais, kad beveik 1 mlrd. pasaulio gyventojų kenčia dėl švaraus gėlo vandens trūkumo, jei tikėtume geriausių Lietuvos mokslininkų atlikta studija ir įspėjimais (kuriuos visai neseniai savo tyrimais patvirtino ir Vokietijos Aplinkos apsaugos agentūra bei Europos Komisijos tyrimas), kad hidraulinis ardymas, reikalingas skalūnų  angliavandenilių išgavimui, turi įtakos vandens kokybei ir gali sukelti nedidelius žemės drebėjimus, tai nedelsiant nušalintume Vyriausybę, neseniai nutarusią, kad hidraulinio ardymo darbai Žemaitijoje galės vykti be jokio poveikio aplinkai. Ir be jokio apčiuopiamo pelno valstybei – tiesiog dėl bendros mados.

Jeigu tikėtume Sąjūdžio laikais labai populiaria mūsų diplomato ir poeto Oskaro Milašiaus pranašyste apie ateities Lietuvą kaip Šiaurės Atėnus, tai grįžtume prie Sąjūdžio ištakų – gamtosaugos, paveldosaugos, kultūros ir menų viršenybės. Ne nusirašinėtume savo ateities scenarijus nuo kitų, o susitelkę veiktume pagal savo pačių dvasinį charakterį.

Jeigu tikėtume, kad galime gyventi tikrai savo gyvenimą, o ne vien bėgti nuo grėsmių ar stengtis ką nors pavyti ir pralenkti…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Stancikas. Tautos savisauga
  2. D. Stancikas. Paskutinis Tautos referendumas
  3. D. Stancikas. Konstituciniam Teismui – apkalta
  4. D. Stancikas. Žaidimai su Konstitucija, arba Geriau žinanti liaudis
  5. D. Stancikas. Teismokratija
  6. D. Stancikas. Nelaimėta pergalė
  7. D.Stancikas. Didžiausias pavojus Lietuvai – nebe Rusija
  8. A. Avižienis.Tautos reikšmė individo gyvenime
  9. G.Songaila. Naujasis interfrontas prieš lietuvių kultūrą
  10. D. Paukštė. Migracijos klišių spąstuose
  11. J. Valatka. Kolektyvinis verksmas dėl nuskriausto „Chevrono“
  12. J. Panka. Kam priklauso Lietuva? Tautai ar landsbergiams?
  13. J. Valatka. Socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos (konservatorių) politika. Ar skiriasi?
  14. E. Drungytė: Jums nesuteikta teisė šluostytis į mus kojas, nes esate mūsų išrinkti mums tarnauti
  15. G. Kazėnas. Dėl referendumo. Ar gali pavaldinys nurodinėti šeimininkui?
  16. P. Urbšys. Seimo kreipimasis į Konstitucinį Teismą – kontrolinis šūvis referendumui
  17. V. Sinica. Tautos apologija
  18. Svarbiausias tikslas – neišnykti
  19. Z. Vaišvila. Prekyba politika ir valstybe
  20. A.Medalinskas. Ar kursime „Lietuvos strategiją 2030“ kaip kūrėme Sąjūdį?
  21. Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos gavybos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai
  22. P. Stonis. LLRA tikslas – lietuvius paversti tautine mažuma savo pačių valstybėje (video)
  23. Z. Vaišvila. Kodėl atsisakoma Sąjūdžio moralinių vertybių?
  24. L. Zasimavičius. Partizanai kovojo už kiekvieną žemės lopinėlį
  25. Konstitucijos kūrėja Zita Šličytė: Niekas negali nurodyti Tautai
  26. Z. Vaišvila. Antieuropa (atsakymas į V. Landsbergio straipsnį „Antieuropa“)
  27. G. Songaila. Prof. V. Landsbergiui – apie referendumą ir apie panieką (I)
  28. J. Panka. Tautininko atsakymas „pankistui“ Jovaišui
  29. R. Karbauskis. Reikalausime, kad Vyriausybė pateiktų alternatyvą „Hitachi“ projektui
  30. P. Gylys. Nomenklatūra – nebijo jie nei Dievo, nei Karlo Markso

ALKO TURINYS

Pastabos 10

  1. Vilniete says:
    7 m. ago

    Nenuleiskime ranku,dar susibursim,dar pakovosim.

    Atsakyti
  2. Pušis says:
    7 m. ago

    “Akivaizdžiai matyti, kad mūsų politiniai lyderiai neturi atsakymų į šiuos klausimus, netgi bijo juos garsiai ištarti…” Kada gi jie bus įvardinti tikraisiais vardais? Argi gali būti lyderiais (liet. vadais) vadinami mankurtai, kurių visas apgailėtinas gyvenimėlis sukasi apie piniginę. Tiesa, dar daug laiko užima svarstymai, kaip čia į aukštesnį postą užšliaužus.

    Atsakyti
  3. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    7 m. ago

    Citata: “Jeigu tikėtume Sąjūdžio laikais labai populiaria mūsų diplomato ir poeto Oskaro Milašiaus pranašyste apie ateities Lietuvą kaip Šiaurės Atėnus…..”
    ————-
    Oskaras Milasius savo knygeleje “Trecdalis atskilusio menulio virs Lietuvos” stai kaip pranasavo: Jei Lietuva nori islikti kaip Valstybe, tai pirmiausia: NESISIDETI SU LENKAIS!, o antra…. nedaryti abortu. O Lietuvos valdzia Lenkija paskelbe savo strategine partnere, kai pastaroji i tai nusisluoste savo kojas isjuokdama! Isvada, ko gero savo veikmu Lenkija parode tikra Lietuvos kelia! Nesusideti su lenkais!

    Atsakyti
  4. stasys says:
    7 m. ago

    Kaip pavadintumėte suaugusį žmogų kuriam vis dar baisu praverti duris į nežinią ir pasižiūrėti o kas gi už jų esti anapus ? Ar gyvenime visada turime remtis savo baimėmis ir abejonėmis, priimant vieną ar kitą mums svarbų sprendimą ? kaip pavadintumėte žmogų kuris taip ir neišdrįso paliesti tos nelemtos durų rankenos,.pasiguosdamas sau tuo, kad toks sprendimas tiek Saliamoniškas ..kad tinka visoms suinteresuotoms pusėms ..juk nieko nedaryti beveik tas pats kaip nesuklysti . Bet ar tikrai tokia maža Tauta , kaip mūsų , turį teisę ir galimybių sau toliau leisti tokia prabangą , kaip bijoti ? bijome skalunų dujų , nors aplamai neaiškų ar jų iš vis turime, bijome rusų agresijos ,.nors savo laikų drąsos užteko daug DIDESNIEMS DARBAMS, bijome taikaus atomo kurį turėjome ilgus metus ,..o tos turėtos patirties nepakanka kad tokiems kaip balsys parodytume duris ir pasiūlytume su savimi pasiimti skardžių ..tinkanti tik kapeikas skaičiuoti ..Ar ne per ilgai mūsų valdžia nuolaidžiavo tokiems Tėvynės mylėtojams ..bijodama SUKLYSTI. Bet atsisukus atgal ,..vis dar nepanašų kad ji neklydo tuos jau prabėgusius MUSŲ nepriklausomybės metus ..todėl grįžtu prie klausimo nuo kurio pradėjau ,..tai kaip pavadintumėte žmogų kuris bijojo gyventi ? ir prisiimti atsakomybe už savo sprendimus ?

    Atsakyti
  5. Butent-atsakomybes nebuvimas ,Stasy says:
    7 m. ago

    zinant kaip buvo uztersta gamta kitur Pasaulyje su kenksmingomis technologijomis bandyti daryti ta pati…Juk uz pasekmes niekas neatsakys.

    Atsakyti
  6. Juozas says:
    6 m. ago

    deja, problema tame, kam mūsų politiniame olimpe nėra tikrų valstybininkų , kurie rūpintųsi šalies ir tautos interesais , matytų ilgalaikę perspektyvą, užtat priviso švonderių, kuriems nuolankiai talkina propagandos organai(anksčiau tai buvo žiniasklaida) . Balsuodama prieš atominę tauta balsavo prieš dar vieną archigalimybę ją apvogti itin stambiu mastu . Gal Stasiui reikia pavyzdžių ? – prašau: LEO afera, amžina stadiono statyba, nesavalaikis atominės uždarymas ir švaistomi milijardai, Vilniaus vandenų aferos, aplinkelio pinigų plovimai ir t.t.. Skalūnai? – tau aiškiai pasakė, kad dėl skalūnų eksploatacijos Lietuvoje dujos neatpigs, o ir nuo mokesčių monopolijos atleidžiamos – tas 1 procentas yra grynas pasityčiojimas . Žodžiu, mūsų aborigenams lieka tik tarša. Dar kartą sakau, kad reikia save gerbti ir parodyti duris visiems, kas mums tokius projektus kiša. Beja, pagal naujakalbę, žodis “projektas “turi ir vagystės reikšmę

    Atsakyti
  7. stasys says:
    6 m. ago

    Mes kartais pasimetame tarp trijų pūšeliu , vienų atvejų tikimės kad Lietuva yra galimybių žemė, kitų norėtume kad mums dar už tai butų ir primokėta,.. o didžiausią absurdo viršukalnė ..tai kad patys dar ir linkę pagalius tai galimybei kaišioti ..ar tai butų skalunų dujos ,ar tai nauja AE statyba,..ar iki to plačiai diskutuota, kodėl Lietuvai reikalinga kita galimybė gauti dujas ,..nei tik iš vieno tiekėjo .. Mielieji jei jau taip sunkų susivokti kad pigumas , ne argumentas tokiems projektams ..siūlau susimastyti kodėl Norvegijoje esant vienam brangiausių pragyvenimo lygiui pasaulyje ..ji vis dar skaitoma ir viena palankiausių gyvenimui paprastam žmogui. Valstybės pareiga išnaudoti visas galimybes šalies ūkio plėtrai ,..netgi suteikiant tokias mokestines garantijas . Geras šeimininkas (valstybininkas) moka ne tik skaičiuoti bet ir galvoti .sava brangiai išauginta bulvė vertesnė pigios lenkiškos ..ir čia reikia paprastu piliečių pilietinės savimonės suvokiant kad valstybė kaip ta nuosava karvė , jei nešersi ir pieno negausi.

    Atsakyti
    • )..( says:
      6 m. ago

      Lietuva turi galybe kartu brangesni turta uz skalunu dujas,spek kas Tai ..?
      tegul su skalunais durnavoja beprociai.

      Atsakyti
    • ETV says:
      6 m. ago

      Populizmas. Pasidomėkite Norvegijos mokestine politika ir mokesčių dydžiais už gamtinius išteklius.
      Dar galėtumėte pasidomėti aplinkosaugos įstatymais.
      Nors D. Stancikas tiesiogiai Lietuvos politikų provincialais neišvadino, bet kalba apie tai. Kompleksuotas provincialas, pirmenybę teikiantis mintims apie tai ką pagalvos užsienis, savo valstybei naudos neatneš.

      Atsakyti
  8. )..( says:
    6 m. ago

    Lietuva klykia,o lietuvaiciai sedi sukryziuotomis kojomis ,medituoja ir nieko negirdi bei nemato..

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mirė sąjūdininkas, filologas ir redaktorius Adolfas Gurskis

Mirė sąjūdininkas, filologas ir redaktorius Adolfas Gurskis

2021 04 06
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

2021 04 03
R.Garuolio nuotr.

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

2021 03 31
Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

Kaunas imasi išskirtinio plano: metas atverti Nemuną laivybai per visą Lietuvą

2021 03 27
Alkas.lt nuotr.

V. Radžvilas. Laikas valstybininkų frakcijai

2021 03 26
Rasa Čepaitienė | asmeninė nuotr.

R. Čepaitienė. Kuo svarbus istorijos pasakojimas?

2021 03 25
O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

O. Pasenau. Sovietinio genocido auka kalba Lietuvos žmonėms

2021 03 22
Aptartos galimybės gamtosaugai pasitelkti ugnį

Aptartos galimybės gamtosaugai pasitelkti ugnį

2021 03 21
D. Kreivys: turi būti ruošiamas elektros energijos tinklo palaikymo sisteminis planas

Nepriklausomi elektros tiekėjai buriasi į asociaciją

2021 03 18
ukmin.lt nuotr.

Lietuva tapo asocijuota Europos kosmoso agentūros nare

2021 03 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai
Gamta ir ekologija

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Mokykla | LEU nuotr.
Lietuvoje

Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį

2021 04 09
Olga Vėbrienė | aad.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų atleista AAD direktorė

2021 04 09
Nuo kitos savaitės duris atvers dalis bibliotekų
Lietuvoje

Bibliotekų ir valstybės archyvų skaityklos galės veikti visoje Lietuvoje

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Vaje! apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Virginija apie Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
  • Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai
  • Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 869; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 496; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 485; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 381; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • Ruošiamasi naujam kelio Vilnius–Utena tvarkymo etapui peržiūrėta: 328; komentarų: 1

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Mirė sąjūdininkas, filologas ir redaktorius Adolfas Gurskis

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 06
1
Mirė sąjūdininkas, filologas ir redaktorius Adolfas Gurskis

Balandžio 4 d. sulaukęs 85-erių metų mirė buvęs naujienų agentūros ELTA direktorius filologas vertėjas redaktorius Adolfas Gurskis. A. Gurskis gimė...

Skaityti toliau

5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 03
0
5 iškiliausi kultūriniai renginiai Lietuvoje

Lietuva yra viena iš pigiausių turistinių vietų Europos Sąjungoje, bet tai tikrai nėra vienintelė priežastis, kodėl Baltijos šalys sulaukia didelio...

Skaityti toliau

A. Katutė. Apie jų teises ir mūsų laisvę: laisvė nesutikti

by Kristina Aleknaitė
2021 03 31
2
R.Garuolio nuotr.

Laisvės partijos siūlymai pavasario Seimo sesijoje vis labiau stebina visuomenę. Kilus dideliam visuomenės pasipriešinimui buvo atsiimtos pataisos dėl baudų už...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
  • Vaje! apie Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
  • Virginija apie Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video)
  • Rimgaudas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Vilna apie V. Turčinavičius. V. Krėvės kūrybos misija tęsiama
Kitas straipsnis
Devintąjame renginyje „TARP“ 24 valandas skambės modernioji poezija iš viso pasaulio

Devintąjame renginyje „TARP“ 24 valandas skambės modernioji poezija iš viso pasaulio

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai