Rugsėjo 24 d. 15 val. Seimo Konferencijų salėje vyks mokslinis seminaras „Gervėčių sala praeityje ir šiandien“. Seimo III rūmų parodų galerijoje bus pristatyta Arūno Baltėno fotografijų paroda „Gervėčių sala“.
Baltarusijai priklausantis Gervėčių kraštas, nuo Vilniaus tenutolęs 60 kilometrų, iki šiol gyvuoja kaip unikali lietuvių sala. Ją šiuo metu sudaro lietuviški Rimdžiūnų, Girių, Petrikų, Pelegrindos, Mockų, Galčiūnų, Gėliūnų, Miciūnų kaimai, apjuosti Ašmenos ir Aluošos upelių. Gervėtiškių gyvensena, papročiai, savita tarmė, folkloras svetimos slavų (daugiausia baltarusių, iš dalies lenkų, šiuo metu atsikeliančių ukrainiečių) kultūros apsupties dėka tarsi užsikonservavo ir iki šių dienų išlaikė daugelį archajiškų bruožų.
Deja, dėl demografinių, sociokultūrinių ir politinių priežasčių lietuviškieji Gervėčių krašto kaimai sparčiai nyksta. Šiandien dar galime užfiksuoti paskutinių šių etninės Lietuvos gyventojų portretus, gyvenimą, atsiminimus ir Astravo atominės elektrinės statybų akivaizdoje sparčiai besikeičiantį kraštovaizdį, bet mums nepaprastai svarbus ir tolesnis šio krašto likimas. Ką galime ir turime nuveikti, kad senajai gervėtiškių kartai traukiantis, jų vaikai ir anūkai didžiuotųsi savo lietuviška kilme ir kalba?
Seminare savo įžvalgomis ir tyrimų rezultatais dalinsis Lietuvos mokslo tarybos (LMT) remiamo mokslinio projekto „Gervėčiai: istorinė atmintis ir kultūrinis tapatumas“ (VAT – 17/2010) dalyviai bei svečiai.
Programa
15.00 – Arūno Baltėno fotografijų parodos „Gervėčių sala“ pristatymas.
15.20 – pranešimai apie Gervėčių kraštą:
Dr. Saulė Matulevičienė „2010-2012 m. Gervėčių krašto tyrimai“;
Dr. Vykintas Vaitkevičius „Gervėčių lietuvių sala“;
Habil. dr. Vytautas Kardelis „Kalbinių tyrimų perspektyvos“;
Dr. Gaila Kirdienė „Muzikinio paveldo likimas“;
Dr. Žilvytis Šaknys „Etninio tapatumo raiška“.
17.20 – seminaro dalyvių pasisakymai ir diskusija.
Keistas seminaro pavadinimas. Žiūrint seminaro rengėjų (tamošauskininkų?) akimis, tai ir Vilnius yra sala. Lietuvių akimis žvelgiant – tai iškramtytas Rytų Lietuvos masyvas.
Kaip bebūtų, jei kam trūksta sveiko apibrėžimo, Gervėčiai šiuo metu yra Gudijos Lietuvos (atitinkamai ir Prūsų ar Lenkijos Lietuvos) dalis, o ne “Baltarusijai priklausantis Gervėčių kraštas“.
Nejaugi tokie beviltiški esame, kad dėl Gervėčių tik pabėdavoti teįstengiame…
Kurgi tas 50 km Baltarusijos pasienis, kuriame galėtume bendrauti su Gervėčiais be vizų. Praėjo visa kadencija, o jo kaip nėra, taip nėra.
Antai, Lenkija jau vaikštinėja po visą Karaliaučiaus sritį, o Lietuvoje, kaip sustota tuo klausimu prieš 4 metus iš ministrų išvarius Ušacką, taip ir stovima…