Penktadienis, 15 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: laimingas nacionalistas ar neurotiškas globalistas? (II)

Gediminas Navaitis, www.alkas.lt
2017-03-28 07:55:45
15
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Gediminas Navaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Priminimas. Kas skaitė prisimins, kas neskaitė gali surasti „Alke“ skelbtą straipsnį „XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą?“ Pagrindinė jo mintis – žmonės norėtų būti laiminti. laimingas žmogus yra ekonominė vertybė, nes sugeba daugiau sukurti ir daugiau uždirbti, laimingų žmonių visuomenė ekonomiškai sėkmingesnė. Vadinamoji laimės ekonomika teikia aiškius atsakymus kaip kurti laimingesnę visuomenę, tačiau valdantieji tam priešinasi ir siūlo menkai įtikinamus paaiškinimus, kodėl laimės dar reikia palaukti bei bando kritikuoti laimės ekonomiką. Tokia kritika vis mažiau įtikinama, todėl šiandieną matome nuolatinius bandymus keisti, pritaikyti valdžiai jos valdomų piliečių identitetą. Kas ir kodėl tai daro?

Už žodžio „identitetas“ slypi įžvalga – asmenybė suvokia save  ir priskiria kuriai nors tautinei, socialinei, konfesiniai, profesiniai  grupei. Identitetas apibrėžia asmenybės tapatumą su kitais žmonėmis ir skirtumus nuo jų. Užkrėstas komunistiniu identitetu, įtikėjęs, kad laimė ateis kai bus sunaikinti klasinei priešai, uoliai kankino ir žudė jam nieko blogo nepadariusius. Tapatinantis save su okupuota Tėvyne partizanas susisprogdindavo, bet neieško išsigelbėjimo išduodamas.

Identitetas galinga jėga lemianti žmogaus elgesį.

Vienas reikšmingiausių identiteto savitumų– idealų ir vertybių pasirinkimas. Kitaip sakant pasirinkimas ką laikyti gyvenimo prasme ir laime, kokiais būdais jų siekti.

Laimę galima suprasti gana įvairiai, bet psichologo M. Seligmano nuomone, ji dažniausiai siejama su dviem išgyvenimų tipais: malonumu ir pasitenkinimu. Malonumo nereikia aiškinti. Kiekvienas žino kas tai yra, o pasitenkinimą lemia įsitraukimas, savirealizacija, gyvenimo prasmingumo suvokimas. Šiuolaikinė visuomenė siūlo daug būdų išgyventi malonumus, tačiau asmenybės poreikius prasmei, priklausomybei, bendrumui, nors ir neatmeta, bet reikšmingiau nebepalaiko.

Globalizuotame pasaulyje pagrindinėmis vertybėmis tampa individualizmas ir vartojimas, o galimybė įgyti paslaugų ir prekių, būdu siekti asmeninio reikšmingumo. Šios vertybės yra ir vyraujančių ekonominių teorijų pagrindas, apibrėžia laimę kaip prekių įgijimo,  paslaugų gavimo rezultatą. Todėl atitinkantis reklaminius vaizdinius vartojimas tampa ne tik komfortiškesnio gyvenimo būdu, bet ir asmenybės vietą pasaulyje žyminčių simboliu.

Tradicinis identitetas susietas su profesiniais pasiekimais, šeimynine padėtimi, religiniu ar tautiniu pastovumu palaipsniui praranda savo įtaką. Globalizuota visuomenė siūlo asmenybei vertinti save ir kitus pagal daiktus, kurie turi ne tik vartotojišką, bet ir simbolinę vertę. Galimybė demonstruoti tokius simbolius patvirtina išskirtinumą, skatina lenktyniauti vartojant.

Nesunku būtų nurodyti daug mąstytojų, kurie šią situaciją vertina neigiamai, įžvelgia tradicinio identiteto silpnėjime ir globalaus, vartotojiško identiteto stiprėjime šiuolaikinės visuomenės problemų ištakas.

Aptariant laimingesnės visuomenės galimybę svarbiau būtų atsakyti į klausimus: «Ar identiteto permainos atspindi socialines ir ekonomines permainas, ar įtakingų grupių interesus? Ar egzistuoja identiteto permainas palaikančios ir joms besipriešinančios jėgos?»

Šiandieną vidurinės klasės, tautinis identitetas pripažįstamas vertybe, tačiau tuo pat metu nuolat neigiamas, išjuokiamas, o vietoj jo siūlomas identitetas, kuris tapatinamas su individualizmu, globalizacija ir siejamas su gerove bei malonumais. Nors nei išskirtiniu individualizmu, nei stabilia gerove, nei ilgalaikiu pasitenkinimu tokį identitetą atitinkantis gyvenimo būdas nepasižymi. Netgi galima tvirtinti, kad jis remiasi laimės stoka, o jį atitinkanti elgesio schema gana primityvi. Aukščiausia vertybe laikomas finansinis sėkmingumas, skatina siekti vis didesnių pajamų, kurios turi leisti įgyti vis daugiau daiktų ir gauti daugiau paslaugų be kurių asmenybė nebus vertinama, taigi negalės gerai jaustis. Tačiau vartoti taip kaip reklaminiuose paveikslėliuose vartoja milijardieriai tik jie ir gali. Todėl visi kiti nuolat jausis kažko neturintys, nebus laimingi.

Atskiros asmenybės identitetas žymiu mastu atspindi visuomenę, kurioje ji gyvena ir veikia. Vyraujančios socialinės institucijos primeta vaidmenis, vertybes ir poreikius, atitinkančius jų prigimtį. Šiuolaikinėje visuomenėje ypatingą ekonominę, o drauge ir socialinę, įtaką įgijo korporacijos, kurios dar XIX a. tapo juridiniais asmenimis t. y. buvo prilygintos „asmenybėms“, turinčioms savitą, besiskirianti nuo korporacijų savininkų ir valdytojų, statusą, pareigas ir teises. Pastaroji aplinkybė leidžia aptarti korporacijos „asmens“ savitumą, pažvelgti į jų galimybes kurti ir išgyventi laimę.

Korporacijos buvo sukurtos bendram gėriui – sujungti daugelio žmonių finansines galimybes – šiuo metu veikia ne bendram, o savam labui. Jos bando maskuoti savo esmę skelbdamos socialinę atsakomybę, nors akivaizdu, kad esami įstatymai ir korporacijų nuostatai tiesiogiai ar netiesiogiai draudžia jų vadovams būti socialiai atsakingiems, atsisakyti pelno dalies dėl nedidinančių pajamas projektų. Todėl korporacija, nepriklausomai nuo jos savininkų ir vadovų asmeninių savybių, veikia kaip psichopatologiškas asmuo, turintis tik vieną prasmę ir tikslą – pelną.

Šis tikslas lemia ir korporacinį identitetą, kuris pasižymi ribotu įstatymų ir moralės suvokimu, vadovaujasi naudos pirmenybe bei orientuojasi į vartojimą, individualizmą, konkurenciją, trumpalaikius malonumus. Tokie gana primityvūs tikslai nesuderinami su aukštesniais poreikiais. Jie lemia žmogiškų ryšių silpnėjimą, keičia juos priklausomybe korporacijai. Korporacinio identiteto siekiamybė – lojalus korporacijai, ignoruojantis kitas prasmes ir reikmes, godus vartotojas. Jo identitetas atitinka korporacijų poreikius. O korporacijų psichopatologinė prigimtis neišvengiamai skatina visus galimus nuostolius perkelti už korporacijos ribų ir nesivadovauti moraliniais principais. Todėl sukuria socialines, ekonomines ir ekologines problemas. Korporacijos taip pat siekia pašalinti apribojimus didesniai žmonių ir gamtos eksplotacijai.

Pagrindinė kliūtis ribojanti jų veiklą yra ne įstatymai ir institucijos, kurios gali būti paveiktos, o vertybės, tradicijos ir bendrų interesų samprata. Pastarųjų veiksnių priešprieša lemia ekonomikas pobūdį, jos artėjimą prie nevaržomos rinkos arba koordinuotos, kontroliuojamos rinkos ar galiausiai laimės ekonomikos modelio. Pirmoji, pasižyminti menkesne korporacijų kontrole, o drauge ir stipresniu korporaciniu identitetu. Jai būdingas ir didesnis nelaimingų, besijaučiančių nereikalingais žmonių kiekis.

Esminiu veiksniu ribojančia korporacijas, nustatančiu jų veiklos reguliavimą, lemiančiu pasirinkimą tarp rinkos ir laimės ekonomikos yra tos visuomenės, kurioje veikia korporacija, identitetas, visų pirma nacionalinis arba konfesinis identitetas.

Šiuolaikinėse vakarų šalyse konfesiniam identitetui dažnai tenka antraeilis vaidmuo. Ne vienoje jų gausi visuomenės dalis, kartais ir jos dauguma, deklaruoja religinį abejingumą, o tapatinantys save su krikščioniškomis bažnyčiomis, neretai bažnyčios atskyrimą nuo valstybės suvokia kaip tikėjimo principų atskyrimą nuo kasdieninio gyvenimo.

Stipresniu oponentu korporaciniam identitetui gali būti nacionalinis identitetas. Tai lemia kelios priežastys. Netgi aptarnaujantys korporacijų interesus politikai neatsisako dalinio savistovumo, nes nenori prarasti valdžios. Kita priežastis – piliečiai supranta ir jaučia prieštaravimą tarp korporacijų psichopatologiško siekimo gauti neribojamą pelną ir savo ekologinių, darbinių, finansinių interesų. Piliečiai taip pat supranta, kad tik kino filmuose vienišas herojus, žmogus – voras ar Tadas Blinda apgina silpnesnius, o realybėje tik stipri nacionalinė valstybė gali riboti korporacijų veiklą.

Nacionalinį identitetą išreiškia bendri kultūriniai stereotipai, bendro likimo suvokimas ir socialinis pasidalijimas, leidžiantis nacijai egzistuoti kaip vieningai visumai. Visi šie nacionalinio identiteto komponentai globalizuotame pasaulyje patiria spaudimą. Migracija leidžia atskiriems individams nebesieti savęs su valstybės ir nacijos perspektyvomis. Pagrindinės socialinės grupės gali prarasti savo vietą nacijos struktūroje. Pavyzdžiui, specialios investicijos gali esmingai sumažinti žemdirbių kiekį, o kitų grupių poreikiai tam tikrą laiką gali būti tenkinamai importu; migrantai gali perimti kurias nors mažai prestižinias profesijas ir pan. Itin griaunančiai nacionalinį identitetą veikia nacionalinių dorovinių autoritetų nuvertinimas, jų keitimas multikultūriniais, kurie neišvengiamai sukuria ir naują nacijos esamos padėties bei jos istorinio kelio vertinimą. O anot , Fridricho Ničės, niekada neišgyvens tauta, kuri mato savo istoriją kaimyno akimis.

Nacionalinio identiteto griovimas nėra nekenksmingas bandymas keisti jį kitu, globaliu, korporaciniu identitetu. Tai ir itin svarbios laimės sudedamosios dalies gyvenimo prasmės griovimas, nes save asmenybė įprasmina kartų sekoje, suvokia save kaip paveldėtoją ir būsimų kartų protėvį. Tai leidžia jai nesijausti atskirtai nuo tų, kurie ateis paskui ją, o tokia vienybė su gyvenimo tėkmę kuria tikrą prasmę.

Nacionalinio identiteto griovimas yra būdas apriboti nacionalinių valstybių galias. O jų ribojimas griauna visų mūsų laimę, atima prasmę ir neleidžia pasiturinčiai gyventi. Veikiausiai pastarasis teiginys „neleidžia pasiturinčiai gyventi“ ne vienam skaitytojui pasirodys svarbesnis už kitus. Laimės ekonomika atsako ne tik į klausimą kaip kurti laimingesnę visuomenę, bet ir į klausimą kaip ji gali tapti turtingesne. Apie tai kita kartą.

Autorius yra Mykolo Romerio universiteto profesorius

Bus daugiau

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: ar jau laikas kalbėti apie BNL (bendros nacionalinės laimės) indeksą? (I)
  2. L. Kasčiūnas. Nacionalinė valstybė – lietuviškojo konservatizmo atrama
  3. A. Galinis: Dar nedrįstame sau pripažinti: nebenorime Lietuvos
  4. V. Radžvilas: Išsipildė žodžiai, kad pasaulyje vyraus technokratai be vizijos ir gašlūnai be meilės
  5. D. Paukštė. Ar įsižiebs Vilties žiburėlis Seimo lange?
  6. D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
  7. L. Zasimavičius. Partizanai kovojo už kiekvieną žemės lopinėlį
  8. D. Paukštė. Artėja metas, kai ES bus priversta tikslinti vieną iš savo fundamentalių laisvių
  9. V. Juozapaitis. Apie kiaulių marą, teismus ir medžiotojus
  10. K. Gailienė. Kada kuriamos pasakos vaikams gali tapti grėsme valstybei?
  11. D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose?
  12. V. Sinica. Kodėl Tomaševskis slepia savo pasididžiavimą?
  13. V. Radžvilas. Europos Sąjunga – prie lemtingo slenksčio
  14. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  15. V. Rubavičius. Kultūrinė atmintis: lietuvybė ir Kitas (I)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 15

  1. Kazimieras says:
    6 metai ago

    Bene geriausias straipsnis apie modernų nacionalizmą. Puikiai atsakyta kodėl turime būti tautininkais.

    Atsakyti
  2. AUTORIUI DĖKUI says:
    6 metai ago

    Atliepdami į sovietmečio laikų išsiilgusių jausmus, gal jų nostalgiją galėtume sušvelninti, kaip ir anais laikais lozungais apkabinėdami visas viešąsias sienas?
    „Niekada neišgyvens tauta, kuri mato savo istoriją kaimyno akimis” (Fridrichas Ničė)
    Bus dvejopa nauda:
    vieni, taip ir nepramokę nei kalbėti, nei skaityti šios žemės kalba, galvos, jog vėl yra kviečiami „vperiod, k komunizmu”, pirks ir barstys gėles,
    kiti, nelietuviškas pavardes trimis raidėmis rašyti siūlantieji suaugėliai gal atsipeikės?
    Na, o naujoji karta augs nuo mažens įsidėjusi į galveles šią mintį.
    AUTORIUI NUOŠIRDŽIAI DĖKOJU – vienu antraštės sakiniu atskleidė esmę, priežastinį kvaišalą, ko mes visi nepagavome, neperpratome, nesuformulavome nuo pat pradžių!
    Būtent: globalizmas kelia neurozę. Juo apkrėstieji jaučia nuolat juos kankinantį nerimą, tačiau nekaltina savęs, užkibusių ant vyliaus kabliuko, susidėjusių su prasta kompanija, bet visomis nuodėmėmis kaltina tam nepasidavusius.
    Antraštė – irgi puikus, šūkis.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      6 metai ago

      Aha, man irgi tas Nyčės pasakymas krito į akis – ir iškart pagalvojau: o juk kiek pastangų dedama, kad mes IŠ TIKRŲJŲ į savo istoriją žiūrėtume svetimųjų (žydų, lenkų ir t.t.) akimis. Vadinasi, kaip ir aišku, KO iš tikrųjų tie besistengiantys (“istorikai”, “rašytojai”, “publicistai”, “apžvalgininkai”, “viešieji intelektualai” ir pan. fauna) siekia – ir kaip juos reiktų vadinti.

      Atsakyti
  3. Ernestas says:
    6 metai ago

    Kuo tikrai žaviuosi – autoriaus nuoseklumu ir minčių aiškumu. Pirmame straipsnyje parodė valdžiažmogių pasiaiškinimų absurdą, antrame atskleidė esmę. Lauksiu kitų straipsnių. Noriu sužinoti ką daryti

    Atsakyti
  4. Kaunietis says:
    6 metai ago

    Atvirai pasakius, nieko nesupratau… Matyt, dviejų universitetų diplomų man dar mažai, kad suvokti gerbiamo profesoriaus mintį… Gal buvo galima kažkaip paprasčiau, suprantamiau, kad ir nelabai išsilavinęs žmogelis suprastų? Dabar man kyla tik vienas klausimas (kaip lietuviškame sovietmečio vesterne “Niekas nenorėjo mirti”): “Tai àrti ar neàrti?!” Atleiskite man, ponios ir ponai, už mano neišprusimą!

    Atsakyti
  5. Žemyna says:
    6 metai ago

    Priešui nelinkiu gyventi transhumanizmo epochoje, kai homo sapiens „tobulinamas” homo satanix linkme.

    Atsakyti
  6. JUOZAS says:
    6 metai ago

    visuomet malonu išgirsti ar paskaityti gerb.profesoriaus dėstomas mintis. Šituos straipsnius turėtų perskaityti visi studentai ir tie, kurie save laiko išsilavinusiais ar bet nori tokiais būti. Linkiu sėkmės netgi Kauniečiui (gerbiamasis, atleisk, bet diplomas ir intektas, deja, yra skirtingi dalykai).

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      6 metai ago

      Ne, gerbiamasis, diplomas ir intelektas nėra skirtingi dalykai, o yra… labai skirtingi dalykai! Intelekto sinonimas yra protas ir joks diplomas žmogui proto neduoda ir tai yra aksioma. Ko gero, be reikalo paminėjau diplomus… Tiek jau to. Norėjau pasakyti, kad “tokio” lygio straipsniai skelbtini ne “tokio” lygio tinklapiuose. Tik tiek. Turiu savo nuomonę ir, manau, turiu teisę ją pareikšti, jei net nesu toks išmintingas kaip Tamsta. Geros dienos!

      Atsakyti
      • Dronas says:
        6 metai ago

        O kuo blogas Alko “lygis”? Ar atvirksciai, per geras? Tokius straipsnius reikia skelbti visur kur gaunasi, kad jie guletu pries akis. Visur ir visiem. O jeigu skelbt akademines visuomenes ratelyje, tai jie ten ir liks, o ju poveikis bus niekinis, tiksliau jo isvis nebus. O ka ir kiek supras visuomene, paprastint ar ne, tai jau ne tamstai spresti. Zmones visai nekvaili. Zinoma, toli grazu ne kiekvienas gali pasigirt minties gilumu, izvalgu tolumu ar zodzio platumu, bet tikrai, daugybe zmoniu perskaite, tikrai suprastu esme. Nereikia nuvertint zmoniu. Cia tik “nusipelne” manosi esa auksciau uz kitus, o likusius laiko vos ne purvu po kojom, kuriam nereikia nieko aiskint, o jeigu aiskint, tai tiesiog kartoja kokia nesamone tikedamiesi kad patikes. Tai suveikia trumpuoju laikotarpiu, o paskui baigiasi tuo, kad tokius veikejus, dekinga liaudis, ant stulpu karia, o anie nesupranta, uz ka ir kaip tai gavosi. Stai cia ir paaiskeja, kad tie “isminciai”, kur zvelge i visus is savo dramblio kaulo boksto aukstybiu ir buvo pagrindiniai kvailiai.

        Atsakyti
        • Kaunietis says:
          6 metai ago

          Oi, oi, oi… Tik nesprok, tamstele, iš pykčio, nes bus daug š. …

          Atsakyti
          • Dronas says:
            6 metai ago

            Pykcio? Kur tamsta matete pykti? Galit parodyt? Juo labiau, i klausima atsakyt gausis ka, ar nelabai? Tai buvo viso labo pastebejimas. O tamsta jau pykti izvelgiate. Nebent pats matuojat kitus pagal save, arba tiesiog demagogas esate. Bet kuriuo atveju, tai jus ne per geriausiai apibudina. O klausima as uzdaviau tiesiai, kuo blogas Alko “lygis” ir kas tas “lygis” yra, kur ji dalina, kaip matuoja ir kodel Alko sakitytojai perskaite, nedatrauks iki “LYGIO”? 🙂 Pasivarginkit atsakyt, kitaip busiu priverstas jus vadint niektauskiu ir provokatorium.

          • Kaunietis says:
            6 metai ago

            Sakoma: “Vadink mane kaip nori, nors ir puodu. Tik į pečių nekišk.” Ir aš Tamstą myliu! Gražios dienos.

  7. Žemyna says:
    6 metai ago

    jau pavogiau p. Navaičio frazę „neurotiškas globalistas” ir kai kam vietoje smeigtuko ant kėdės po uodega pakišau… Pora taiklių žodžių, ir viskas stoja į vietas, net ir tie, tautininkų eitynes lydintieji ir plonais gaidžiukais giedantys „Lietuva visiems”

    Atsakyti
  8. Ina says:
    6 metai ago

    Ir mylintys, ir nekenciantys autoriaus – turi pripazinti. Jis pakele lietuviska ideja i nauja lygi

    Atsakyti
  9. Ina says:
    6 metai ago

    Turime pripzinti – autorius pakele lietuviska ideja i aukstesni lygi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dailininkų konkurso „Laisva spauda – laisvas aš!“ darbų parodos atidarymas Kalba Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė. Vilnius, 2016 m. gegužės 10 d. | O.Posaškovos nuotr.

Seime atidaryta paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės 75-osioms gimimo metinėms

2023 09 12
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

V. Sinica. Litvinizmas ir baltarusių problema

2023 09 02
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
S. Nėries gatvė | Iš autoriaus FB paskyros nuotr.

V. Vižinis. Salomėja Nėris iš viešo gyvenimo išbraukoma – Juliui Janoniui pasiruošt

2023 08 28
Lietuvos rytų sienos klausimas | leidinio nuotr.

R. Žepkaitė. Lietuvos rytų sienos klausimas

2023 08 25
Dominykas Vanhara | www.facebook.com, asmeninė nuotr.

D. Vanhara. Landsbergis šovė į Radžvilą, pataikė sau į koją

2023 08 24
Lietuvoje minima: Molotovo–Ribentropo paktas ir Baltijos kelio, juodojo kaspino diena | rengėjų nuotr.

Minime: Molotovo-Ribentropo paktą ir Baltijos kelio, juodojo kaspino dieną

2023 08 23
Griežlė – sparčiai nykstanti natūralių pievų gyventoja | Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr.

Griežlė – sparčiai nykstanti natūralių pievų gyventoja

2023 08 23
Justinas Marcinkevičius. Amžiaus pabaiga | L. Milčiaus nuotr.

V. Sinica. Marcinkevičiaus „teismo“ absurdas

2023 08 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas dalyvaus JT Generalinėje Asamblėjoje

2023 09 15
Remigijus Žemaitaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Konservatoriai rengia apkaltą R. Žemaitačiui

2023 09 15
Pamėgti sostinės dvarai puoš naujuosius pašto ženklus | Lietuvos pašto nuotr.
Architektūra

Pamėgti sostinės dvarai puoš naujuosius pašto ženklus

2023 09 15
Mariupolis 2022-03-09 | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

„20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams

2023 09 15
Unsplash.com nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip išvengti vaikų streso ir blogo miego?

2023 09 15
Kauno būrelių mugė | kaumas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune – Vaikų būrelių ir užimtumo mugė

2023 09 15
Europos judumo savaitė | sumin.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Į Lietuvą atkeliauja Europos judumo savaitė

2023 09 15
Spanguolės | vstt.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

AAD: spanguoliaukite ir grybaukite atsakingai

2023 09 15

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Tarptautinėje konferencijoje bus aptartos Rusijos dekolonizacija ir jos užgrobtų tautų ateitis
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Gintaras apie Europos sveikatos draudimo kortelė – jūsų saugumo garantija
  • Nuliūdusi žmoga apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prezidentas dalyvaus JT Generalinėje Asamblėjoje
  • Konservatoriai rengia apkaltą R. Žemaitačiui
  • Pamėgti sostinės dvarai puoš naujuosius pašto ženklus
  • „20 dienų Mariupolyje“ – informacinis raktas sprendimų priėmėjams
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Seime atidaryta paroda Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarės Vidmantės Jasukaitytės 75-osioms gimimo metinėms

by daiva
2023 09 12
1
Dailininkų konkurso „Laisva spauda – laisvas aš!“ darbų parodos atidarymas Kalba Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė, rašytoja Vidmantė Jasukaitytė. Vilnius, 2016 m. gegužės 10 d. | O.Posaškovos nuotr.

Rugsėjo 12 d. 9.30 val. Lietuvos Laisvės gynėjų galerijoje (Seimo I rūmai) pristatyta paroda, skirta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatės,...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
9
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

V. Sinica. Litvinizmas ir baltarusių problema

by daiva
2023 09 02
35
Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Viešumoje pagaliau prasidėjo diskusijos apie tai, jog neturime valstybės politikos baltarusių atžvilgiu ir turime didėjančią baltarusių problemą. Problema didėja demografiškai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Tarptautinėje konferencijoje bus aptartos Rusijos dekolonizacija ir jos užgrobtų tautų ateitis
  • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS apie Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Gintaras apie Europos sveikatos draudimo kortelė – jūsų saugumo garantija
  • Nuliūdusi žmoga apie V. Apžvalgininkas. Gudijos opozicija pradėjo išsisukinėti dėl litvinizmo
  • Redakcijai: apie Pasibaisėtinas valdančiųjų nihilizmas: nenaudoja milijonų skirtų lietuvių kalbai
Kitas straipsnis
urm.lt nuotr.

Bevizio režimo pradžiai – Lietuvos ir Gruzijos prezidentų susitikimas (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai