Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Radžvilas: Išsipildė žodžiai, kad pasaulyje vyraus technokratai be vizijos ir gašlūnai be meilės

Eglė Samoškaitė, www.delfi.lt
2011-05-09 08:05:59
3
Vytautas Radžvilas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Vytautas Radžvilas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Vytautas Radžvilas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.
Vytautas Radžvilas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Filosofo Vytauto Radžvilo nuomone, Europos Sąjunga yra politinis pasaulio pertvarkymo projektas, savo esme panašus į bolševikų revoliuciją, nes siekia sukurti naują pasaulį iš nieko, nukirpti visas šaknis su istorija ir religija bei pasišvęsti nuolatiniam europietiško tapatumo konstravimui.

Todėl galima konstatuoti, kad išsipildė vokiečių sociologo Makso Veberio (Max Weber) žodžiai, kad ateis epocha, kurioje vyraus specialistai be dvasios ir vizijos bei gašlūnai be meilės.

Tokiomis mintimis apie Europos Sąjungos integracijos procesą pasidalino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, filosofas V. Radžvilas, dalyvavęs diskusijoje „Lietuviškasis ir/ar europietiškasis tapatumas: neatsakyti klausimai“.

„Europa, kaip Europos Sąjunga, yra politinis pasaulio pertvarkymo projektas, faktiškai toks pat, kaip bolševikų revoliucija. Jo esmė – sukurti naują pasaulį iš nieko, nukirpti savo šaknis. Todėl Europos gyvybingumo klausimas yra iš esmės klausimas, ar tos šaknys yra nukirstos visam laikui, ir jeigu taip, tai reiškia, kad Europos Sąjunga miršta. Reikia būti aklam, kad to nematytum“, – teigė V. Radžvilas.

Tačiau jei paaiškėtų, kad Europoje esama dar nenukirptų savasties šaknelių, tai galėtų reikšti išsigelbėjimą arba per krikščionybės atgaivinimą, arba „per mums dar nežinomą dvasinį atgimimą“.

„M. Veberis, kuris, nepaisant kai kurio ribotumo, buvo nepaprastai įžvalgus ir įžūlus, yra pasakęs, kad Vakarų pasaulyje yra Europą gali išgelbėti tik vienas dalykas – arba grįžimas prie krikščionybės, tai yra jos atgaivinimas (pabrėžiu, jis buvo nekrikščionis), arba tai turės būti mums dar nežinomas tikras dvasinis atgimimas“, – kalbėjo filosofas.

Europos integracija gali būti menama tikrovė?

Pradėdamas paskaitą-diskusiją V. Radžvilas pabrėžė Europos integracijos patiriamą krizę – esą net galima kelti klausimą, ar integracijos projektas apskritai yra gyvybingas. Jo nuomone, pagrindinė problema, kad visos iki šiol vykusios integracijos krizės paprastai vykdavo elito arba viršūnių tarpe, o šįkart ši krizė apima ir vadinamąsias „apačias“.

„Mes gyvename laiku, kai išsipildė M. Veberio pranašystė, kuris ją paskelbė labai skausmingai. Jis sako, ateina epocha, kurioje vyraus specialistai be dvasios ir vizijos bei gašlūnai be meilės. Tuo noriu pasakyti, kad M. Veberio vizija išsipildė ta prasme, kad iki pat šios dienos Europos integracija buvo grynai technokratinis projektas, kurios prasmės niekas netyrinėja“, – teigė mokslininkas.

V. Radžvilas pabrėžė pats asmeniškai neturįs nė mažiausios nuovokos, ką reiškia būti tikru europiečiu, nors tūkstančių tūkstančiai žmonių šia sąvoka visiškai nesistebi, ji jiems atrodo natūrali. Anot filosofo, tokios padėties priežastis – sąmonės susidvejinimas, kai natūralioji kasdienė sąmonė susipina su moksline. Tai sukuria iliuziją, kad žmogaus mąstymas nėra atitrūkęs nuo realybės, yra tikroviškas ir sveikas. Pasak jo, panašios iliuzijos buvo apnikti ir sovietiniai mokslininkai, kuriems atrodė, kad tyrinėja labai realius dalykus, naudojosi įvairiausiais rimtais moksliniais metodais ir atskleidžia esmines sovietinės tikrovės problemas.

„Kai kalbame apie Europos integraciją, tai pirmiausia sutiksime skambias frazes – Europos žmonių, tautų ir valstybių vienijimasis. Atrodo, kad toji Europa yra čia ir dabar gyvuojantis realus pasaulis, čia ir dabar esantys žmonės, tautos ir valstybės, kuriems paprasčiausiai reikia surasti sugyvenimo formą ir susivienyti. Ir tik išsivadavus iš natūralumo auros gali suprasti, kad tikrąjį šito proceso apibūdinimą pateikė vienas iš jo tėvų, kuris be jokios tuščios retorikos, be skambių frazių labai aiškiai parašė: Europos integracija yra begalinis sąmonės transformacijos procesas. Tai, apie ką mes kalbame, pirmiausia yra sąmonėje egzistuojanti tikrovė, o ne čia ir dabar esanti tikrovė“, – svarstė filosofas.

Europa atsisakė savo praeities

V. Radžvilas pasakoja, kad bekurdama save Europa atsisakė beveik visų savo šaknų – paskutinė sutartis, kurioje užsimenama apie krikščioniškų valstybių bendriją, buvo 1992 m. pasirašyta Mastrichto sutartis. Vėliau Europos Sąjunga sėkmingai išsirito iš išorinio krikščionybės kevalo, tad galime tik pritarti Fridricho Ničės (Friedrich Nietzsch) teiginiui, kad gimsta iš nieko ir visu savo grožiu galės išsiskleisti tuomet, kai pasieks tobulo nihilizmo būseną.

Pasak mokslininko, didžiausia F. Nietzsches baimė buvo, kad besiintegruojanti Europa neįgautų nacionalinės valstybės bruožų, todėl iš esmės tai reiškia, kad integracija turi būti begalinė ir niekad nesibaigianti. Šitas begalinis procesas griauna jo kelyje pasitaikančias kliūtis, nuolat triuškina bet kokius tapatumus – religinį, tautinį, lytinį, rasinį.

„Strategija grindžiama prielaida, kad nuosekliai ir metodiškai triuškinant šituos tapatumus atsiras vadinamasis Europos demosas. Jo sukūrimas politiškai yra milžiniška būtinybė, nes tik toks demosas gali būti politiškai lojalus tokio tipo nestabiliai ir neturinčiai aiškaus apibrėžtumo struktūrai. Šito projekto požiūriu, tautinis ir valstybinis lojalumas yra ribotumo požymis. Kalbant paprastai tai reiškia, ar būsi lietuvaitis, prancūzas, vokietis ar kas nors, pirmiausia žiūrėsi į Seimą, Bundestagą ir panašiai – tai yra į savo valstybę ir savo politinę klasę“, – kalbėjo V. Radžvilas.

Paklaustas, ar šiame integracijos etape būtų įmanoma Europai grįžti prie savo krikščioniškųjų šaknų, filosofas vis tik suabejojo tokia galimybe. Pasak jo, krikščionybė remiasi apibrėžta ir stabilia žmogaus forma, tuo tarpu Europos integracijos projekto kontekste žmogus yra tarsi žaliava, susivienijusios Europos statyboms.

„Kalbant apie Europos padėtį, dabartinė Europos Sąjunga faktiškai elgiasi taip pat kaip Sovietų Sąjunga. Tas pats Džordžas Veigelis (George Weigel) yra labai puikiai pasakęs, net Lisabonos sutartyje galima de facto perskaityti, kad vos ne nuo Marko Aurelijaus laikų iki Rene Descartes laikų Europoje nieko nebuvo“, – teigė V. Radžvilas.

„Pavyzdžiui, mane kaip šiek tiek prasilavinusį žmogų, sukrečia ir kelia siaubą frazė „tamsieji viduramžiai“. Juk tūkstančiai, jei ne milijonai, žmonių yra matę Dievo Motinos katedrą arba panašius statinius. Ir kiek turi būti sunaikinta sąmonė, kiek reikia prarasti blaivaus mąstymo likučius, kad manytum, jog civilizacija, galėjusi padaryti tokius dalykus, iš principo galėjo būti tamsi“, – stebėjosi mokslininkas.

Panaši į Sovietų Sąjungą?

Kalbėdamas apie Europos integracijos procesą, filosofas taip pat ne kartą pabrėžė regįs daug panašumų tarp Europos Sąjungos bei Sovietų Sąjungos, mat abiem politiniais konstruktais siekta tarsi sukurti naują tikrovę – atsisakius praeities, sukūrus naują demosą, naują sąmonę.

V. Radžvilas sako, kad abiem atvejais yra klastojama istorija – tiesiog teigiama, kad iki tol viskas, kas buvo, buvo blogai, arba, kad tiesiog nebuvo nieko.

„Europa, kaip Europos Sąjunga, yra politinis pasaulio pertvarkymo projektas, faktiškai toks pat, kaip bolševikų revoliucija. Jo esmė – sukurti naują pasaulį iš nieko, nukirpti savo šaknis“, – teigė mokslininkas.

Jo teigimu, SSRS bent jau formaliai buvo grindžiama politiniu valdymu, formaliai buvo galima siųsti savo atstovus į sąjunginius valdymo organus: nuo konkrečios respublikos ir nuo tam tikro žmonių skaičiaus. Tuo tarpu Europos Sąjungoje, anot V. Radžvilo, politinis valdymas neegzistuoja net formaliai – čia karaliauja valdysena arba biurokratinis valdymas direktyvomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Tarp laisvės ir nepriklausomybės (1990–2010 m.)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. leitis says:
    14 metų ago

    Tai, ką buvo galima nusakyti pavadinimu ir 10 sakinių, išsiliejo į beprasmę žodžių balą.

    Atsakyti
  2. Arvydas says:
    14 metų ago

    žinau vieną, meluoju du, sąjuzas ir bažnyčia = genocidas, bet kaip visada išėjo trys….nebemoku nieko, net skaičiuoti….

    Atsakyti
  3. RMG says:
    14 metų ago

    Dėkoju, Vytautai, kad įnešei aiškumą ir įvardinai “kas yra kas”. Sutinku, kad išlikimas gali būti įmanomas per “mums dar nežinomą dvasinį atgimimą”. Laikraštis “Atgimimas” neužsidarė, todėl turėtų tinkamai sureaguoti, o kitiems norėčiau priminti, kad “nereikia mūsų gąsdinti!” Mums, kadangi kuriame, padės Aukščiausiasis, todėl drąsiai imsime jautį už ragų. Ne pirmas kartas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nepastebimi pavojai iškylos metu
  • Dauguma gyventojų nori pro būsto langą matyti žalumą
  • Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą
  • Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

Kiti Straipsniai

„Rail Baltica“

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Šuo, katė

EP žengia į priekį užtikrinant naminių gyvūnų gerovę

2025 06 27
Gitanas Nausėda

Prezidentas EVT: būtina skubiai stiprinti ES gynybos pajėgumus

2025 06 26
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – paminklas 1941 m. birželio 24-25 d. Rainių miškelyje nužudytiems žmonėms atminti, 1989–1990 m. | K. Laužadžio nuotr.

Prisimename 1941-ųjų birželio 24–25 d. Rainių žudynes

2025 06 26
Kęstutis Budrys

K. Budrys Briuselyje ragina Iraną rinktis diplomatinį kelią

2025 06 23
Nikosas Christodoulidesas ir Gitanas Nausėda

Prezidentas susitiko su Kipro vadovu

2025 06 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Rusai vaiko debesis

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai