Trečiadienis, 29 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V. Radžvilas: Išsipildė žodžiai, kad pasaulyje vyraus technokratai be vizijos ir gašlūnai be meilės

Eglė Samoškaitė, www.delfi.lt
2011 05 09 08:05
3
Vytautas Radžvilas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Vytautas Radžvilas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Vytautas Radžvilas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.
Vytautas Radžvilas | delfi.lt, K. Čachovskio nuotr.

Filosofo Vytauto Radžvilo nuomone, Europos Sąjunga yra politinis pasaulio pertvarkymo projektas, savo esme panašus į bolševikų revoliuciją, nes siekia sukurti naują pasaulį iš nieko, nukirpti visas šaknis su istorija ir religija bei pasišvęsti nuolatiniam europietiško tapatumo konstravimui.

Todėl galima konstatuoti, kad išsipildė vokiečių sociologo Makso Veberio (Max Weber) žodžiai, kad ateis epocha, kurioje vyraus specialistai be dvasios ir vizijos bei gašlūnai be meilės.

Tokiomis mintimis apie Europos Sąjungos integracijos procesą pasidalino Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius, filosofas V. Radžvilas, dalyvavęs diskusijoje „Lietuviškasis ir/ar europietiškasis tapatumas: neatsakyti klausimai“.

„Europa, kaip Europos Sąjunga, yra politinis pasaulio pertvarkymo projektas, faktiškai toks pat, kaip bolševikų revoliucija. Jo esmė – sukurti naują pasaulį iš nieko, nukirpti savo šaknis. Todėl Europos gyvybingumo klausimas yra iš esmės klausimas, ar tos šaknys yra nukirstos visam laikui, ir jeigu taip, tai reiškia, kad Europos Sąjunga miršta. Reikia būti aklam, kad to nematytum“, – teigė V. Radžvilas.

Tačiau jei paaiškėtų, kad Europoje esama dar nenukirptų savasties šaknelių, tai galėtų reikšti išsigelbėjimą arba per krikščionybės atgaivinimą, arba „per mums dar nežinomą dvasinį atgimimą“.

„M. Veberis, kuris, nepaisant kai kurio ribotumo, buvo nepaprastai įžvalgus ir įžūlus, yra pasakęs, kad Vakarų pasaulyje yra Europą gali išgelbėti tik vienas dalykas – arba grįžimas prie krikščionybės, tai yra jos atgaivinimas (pabrėžiu, jis buvo nekrikščionis), arba tai turės būti mums dar nežinomas tikras dvasinis atgimimas“, – kalbėjo filosofas.

Europos integracija gali būti menama tikrovė?

Pradėdamas paskaitą-diskusiją V. Radžvilas pabrėžė Europos integracijos patiriamą krizę – esą net galima kelti klausimą, ar integracijos projektas apskritai yra gyvybingas. Jo nuomone, pagrindinė problema, kad visos iki šiol vykusios integracijos krizės paprastai vykdavo elito arba viršūnių tarpe, o šįkart ši krizė apima ir vadinamąsias „apačias“.

„Mes gyvename laiku, kai išsipildė M. Veberio pranašystė, kuris ją paskelbė labai skausmingai. Jis sako, ateina epocha, kurioje vyraus specialistai be dvasios ir vizijos bei gašlūnai be meilės. Tuo noriu pasakyti, kad M. Veberio vizija išsipildė ta prasme, kad iki pat šios dienos Europos integracija buvo grynai technokratinis projektas, kurios prasmės niekas netyrinėja“, – teigė mokslininkas.

V. Radžvilas pabrėžė pats asmeniškai neturįs nė mažiausios nuovokos, ką reiškia būti tikru europiečiu, nors tūkstančių tūkstančiai žmonių šia sąvoka visiškai nesistebi, ji jiems atrodo natūrali. Anot filosofo, tokios padėties priežastis – sąmonės susidvejinimas, kai natūralioji kasdienė sąmonė susipina su moksline. Tai sukuria iliuziją, kad žmogaus mąstymas nėra atitrūkęs nuo realybės, yra tikroviškas ir sveikas. Pasak jo, panašios iliuzijos buvo apnikti ir sovietiniai mokslininkai, kuriems atrodė, kad tyrinėja labai realius dalykus, naudojosi įvairiausiais rimtais moksliniais metodais ir atskleidžia esmines sovietinės tikrovės problemas.

„Kai kalbame apie Europos integraciją, tai pirmiausia sutiksime skambias frazes – Europos žmonių, tautų ir valstybių vienijimasis. Atrodo, kad toji Europa yra čia ir dabar gyvuojantis realus pasaulis, čia ir dabar esantys žmonės, tautos ir valstybės, kuriems paprasčiausiai reikia surasti sugyvenimo formą ir susivienyti. Ir tik išsivadavus iš natūralumo auros gali suprasti, kad tikrąjį šito proceso apibūdinimą pateikė vienas iš jo tėvų, kuris be jokios tuščios retorikos, be skambių frazių labai aiškiai parašė: Europos integracija yra begalinis sąmonės transformacijos procesas. Tai, apie ką mes kalbame, pirmiausia yra sąmonėje egzistuojanti tikrovė, o ne čia ir dabar esanti tikrovė“, – svarstė filosofas.

Europa atsisakė savo praeities

V. Radžvilas pasakoja, kad bekurdama save Europa atsisakė beveik visų savo šaknų – paskutinė sutartis, kurioje užsimenama apie krikščioniškų valstybių bendriją, buvo 1992 m. pasirašyta Mastrichto sutartis. Vėliau Europos Sąjunga sėkmingai išsirito iš išorinio krikščionybės kevalo, tad galime tik pritarti Fridricho Ničės (Friedrich Nietzsch) teiginiui, kad gimsta iš nieko ir visu savo grožiu galės išsiskleisti tuomet, kai pasieks tobulo nihilizmo būseną.

Pasak mokslininko, didžiausia F. Nietzsches baimė buvo, kad besiintegruojanti Europa neįgautų nacionalinės valstybės bruožų, todėl iš esmės tai reiškia, kad integracija turi būti begalinė ir niekad nesibaigianti. Šitas begalinis procesas griauna jo kelyje pasitaikančias kliūtis, nuolat triuškina bet kokius tapatumus – religinį, tautinį, lytinį, rasinį.

„Strategija grindžiama prielaida, kad nuosekliai ir metodiškai triuškinant šituos tapatumus atsiras vadinamasis Europos demosas. Jo sukūrimas politiškai yra milžiniška būtinybė, nes tik toks demosas gali būti politiškai lojalus tokio tipo nestabiliai ir neturinčiai aiškaus apibrėžtumo struktūrai. Šito projekto požiūriu, tautinis ir valstybinis lojalumas yra ribotumo požymis. Kalbant paprastai tai reiškia, ar būsi lietuvaitis, prancūzas, vokietis ar kas nors, pirmiausia žiūrėsi į Seimą, Bundestagą ir panašiai – tai yra į savo valstybę ir savo politinę klasę“, – kalbėjo V. Radžvilas.

Paklaustas, ar šiame integracijos etape būtų įmanoma Europai grįžti prie savo krikščioniškųjų šaknų, filosofas vis tik suabejojo tokia galimybe. Pasak jo, krikščionybė remiasi apibrėžta ir stabilia žmogaus forma, tuo tarpu Europos integracijos projekto kontekste žmogus yra tarsi žaliava, susivienijusios Europos statyboms.

„Kalbant apie Europos padėtį, dabartinė Europos Sąjunga faktiškai elgiasi taip pat kaip Sovietų Sąjunga. Tas pats Džordžas Veigelis (George Weigel) yra labai puikiai pasakęs, net Lisabonos sutartyje galima de facto perskaityti, kad vos ne nuo Marko Aurelijaus laikų iki Rene Descartes laikų Europoje nieko nebuvo“, – teigė V. Radžvilas.

„Pavyzdžiui, mane kaip šiek tiek prasilavinusį žmogų, sukrečia ir kelia siaubą frazė „tamsieji viduramžiai“. Juk tūkstančiai, jei ne milijonai, žmonių yra matę Dievo Motinos katedrą arba panašius statinius. Ir kiek turi būti sunaikinta sąmonė, kiek reikia prarasti blaivaus mąstymo likučius, kad manytum, jog civilizacija, galėjusi padaryti tokius dalykus, iš principo galėjo būti tamsi“, – stebėjosi mokslininkas.

Panaši į Sovietų Sąjungą?

Kalbėdamas apie Europos integracijos procesą, filosofas taip pat ne kartą pabrėžė regįs daug panašumų tarp Europos Sąjungos bei Sovietų Sąjungos, mat abiem politiniais konstruktais siekta tarsi sukurti naują tikrovę – atsisakius praeities, sukūrus naują demosą, naują sąmonę.

V. Radžvilas sako, kad abiem atvejais yra klastojama istorija – tiesiog teigiama, kad iki tol viskas, kas buvo, buvo blogai, arba, kad tiesiog nebuvo nieko.

„Europa, kaip Europos Sąjunga, yra politinis pasaulio pertvarkymo projektas, faktiškai toks pat, kaip bolševikų revoliucija. Jo esmė – sukurti naują pasaulį iš nieko, nukirpti savo šaknis“, – teigė mokslininkas.

Jo teigimu, SSRS bent jau formaliai buvo grindžiama politiniu valdymu, formaliai buvo galima siųsti savo atstovus į sąjunginius valdymo organus: nuo konkrečios respublikos ir nuo tam tikro žmonių skaičiaus. Tuo tarpu Europos Sąjungoje, anot V. Radžvilo, politinis valdymas neegzistuoja net formaliai – čia karaliauja valdysena arba biurokratinis valdymas direktyvomis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Tarp laisvės ir nepriklausomybės (1990–2010 m.)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. leitis says:
    11 metų ago

    Tai, ką buvo galima nusakyti pavadinimu ir 10 sakinių, išsiliejo į beprasmę žodžių balą.

    Atsakyti
  2. Arvydas says:
    11 metų ago

    žinau vieną, meluoju du, sąjuzas ir bažnyčia = genocidas, bet kaip visada išėjo trys….nebemoku nieko, net skaičiuoti….

    Atsakyti
  3. RMG says:
    11 metų ago

    Dėkoju, Vytautai, kad įnešei aiškumą ir įvardinai “kas yra kas”. Sutinku, kad išlikimas gali būti įmanomas per “mums dar nežinomą dvasinį atgimimą”. Laikraštis “Atgimimas” neužsidarė, todėl turėtų tinkamai sureaguoti, o kitiems norėčiau priminti, kad “nereikia mūsų gąsdinti!” Mums, kadangi kuriame, padės Aukščiausiasis, todėl drąsiai imsime jautį už ragų. Ne pirmas kartas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga

Dauguma lietuvių pritaria narystei NATO ir ES

2022 06 28
Sužvėrėjimo paslaptis | Alkas.lt ekrano nuotr.

M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis

2022 06 28
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje | lrp.lt nuotr.

ES priėmė istorinius sprendimus dėl kandidačių statuso Ukrainai ir Moldovai

2022 06 24
Automobilio numeris su Vyčio simboliu | A. Kupčinsko vizualizacija

Seimas pritarė Vyčio naudojimui automobilių valstybiniuose numeriuose

2022 06 22
Rusijos invazija Ukrainoje

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 20 12:45

2022 06 20
Birželio sukilimas | rengėjų nuotr.

Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti!

2022 06 20
Ką daryti, jei telefonas įkrito į sniegą?

ES šalyse lietuviai duomenimis naudosis pigiau

2022 06 17
Ukrainičių kariai ginasi nuo Rusijos invazijos Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 12 12:30

2022 06 12
Pexels.com, A. Najaro nuotr.

Rusijos Dūmoje – siūloma naikinti Lietuvos nepriklausomybės pripažinimą

2022 06 08
Vytautas Radžvilas Sąjūdžio minėjime 2022-06-03 | Alkas.lt nuotr.

Paminėta Sąjūdžio įkūrimo diena

2022 06 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Rusijos invazija. Karas Ukrainoje
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 28 12:03

2022 06 28
Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
Lietuvoje

Nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo 15 d.

2022 06 28
Socialdemokratai: ministrės siūloma pertvarka neturi pavyzdžių pasaulyje
Lietuvoje

Priimtas naujas Bausmių vykdymo kodeksas

2022 06 28
Kanapės | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas ėmėsi svarstyti kanapių klausimą

2022 06 28
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Svarbu dirbantiems lauke ir važinėjantiems

2022 06 28
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Patvirtinta Nacionalinė korupcijos darbotvarkė

2022 06 28
Ingrida Šimonytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nuolat saugomas bus tik Prezidentas

2022 06 28
Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga
Lietuvoje

Dauguma lietuvių pritaria narystei NATO ir ES

2022 06 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis apie Seimas ėmėsi svarstyti kanapių klausimą
  • NUORODOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Gera žinia? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • nuomonei aciu uz klausima apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 28 12:03
  • „Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje
  • Nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo 15 d.
  • Priimtas naujas Bausmių vykdymo kodeksas

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1775; komentarų: 48
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 992; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 878; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 744; komentarų: 7
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 614; komentarų: 8
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 597; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Dauguma lietuvių pritaria narystei NATO ir ES

by Ditė Česėkaitė
2022 06 28
0
Eurobarometras: Lietuvoje išlieka didžiausias pasitikėjimas Europos Sąjunga

Naujausia 2022 m. GLOBSEC tendencijų ataskaita rodo, kad Lietuvos gyventojai neabejoja dėl savo šalies geopolitinės krypties: 57 proc. jų pritaria,...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 28
11
Sužvėrėjimo paslaptis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Nebepirmąsyk žmonijos istorijoje kyla klausimas, kaip geri žmonės tampa žvėrimis. Reiklesnis skaitytojas patikslins: žvėrys savo elgesiu dažnai būna tauresni už...

Skaityti toliau

ES priėmė istorinius sprendimus dėl kandidačių statuso Ukrainai ir Moldovai

by daiva
2022 06 24
0
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos susitikime Briuselyje | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikime Briuselyje. Birželio 23 d. vykusioje EVT sesijoje Europos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis apie Seimas ėmėsi svarstyti kanapių klausimą
  • NUORODOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Gera žinia? apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • nuomonei aciu uz klausima apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?
  • Pērkōns apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis

Kitas straipsnis

Rusai vaiko debesis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai