Žymos archyvas: Senasis baltų tikėjimas

L. Balsienė. Vėlinės ar Helovynas? (9)

Moliūgas | wikipedija.org nuotr.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis daugiau jaunimo spalio 31 dieną ima švęsti siautulingą ir bauginančią Helovyno šventę. Nieko nuostabaus, nes apie ją sukurta daug kino filmų, intriguojančiai pasakoja užsienio televizijos. Lietuviai panašiai siaučia per Užgavėnes. Gal viskas būtų ir gerai, bet šiuo rudens laikotarpiu lietuviai mini Vėlines, kurios yra susikaupimo, rimties, tylos metas.

Garbinantieji Helovyną patys nežino, ką švenčia; žino tik tiek, kad reikia apsirengti kuo baisesniu padaru, šėlti, gąsdinti aplinkinius, prašyti saldainių. Išties Helovynas ir Vėlinės yra skirtingos šventės, turinčios skirtingą kilmę bei prasmę. Skaityti toliau

Lietuvos ir Latvijos baltų tikėjimo tęsėjai palaiko kovotojus už Lietuvos miškų išsaugojimą (1)

Dievturiai | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Spalio 13 d., šeštadienį,  iš visų Lietuvos kampelių į visuotinį pėsčiųjų žygį per Labanoro miškus ir kirtavietes, skirtą atkreipti visuomenės ir valdžios dėmesį į negailestingai naikinamus Lietuvos miškus ir sengires, buvo susirinkęs gausus žygeivių būrys. Tautiečiai įkvėpti senojo baltų tikėjimo nuostatų, pajuto skausmą dėl naikinamo miško. Juk giliai širdyje kiekvienas lietuvis yra augte suaugęs su gamta ir negali pakęsti nedarnos. Šis žygis pradėjo naują tarpsnį mūsų tautos gyvenime, ne veltui daug kas pasijuto tarsi stoję Baltijos kelią. Tik šį kartą stojome ginti mūsų gamtos, to Tėvynės kūno, su kuriuo esame augte suaugę. Skaityti toliau

Romuva kviečia minėti Krivio dieną (0)

Romuviai paminėjo Krivio dieną | Alkas.lt, V. Kašinsko nuotr.

Spalio 19 d. 16 val. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno romuviai – senojo baltų tikėjimo tęsėjai  paminės Krivio dieną. „Devyniaragio“ ir „Vilniaus romuvos“ bendruomenės užkopusius ant Gedimino kapo kalno suburs apeigai skirtai pagerbti Dievus bei protėvius ir paminėti Krivio dieną.

Pernai prie aukuro ugnies Krivė Inija Trinkūnienė sakė: „Nuo šiol Krivio Jauniaus krivulė visus metus keliaus iš romuvos į romuvą, o su ja ir romuviai Skaityti toliau

Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kreipėsi į Popiežių (42)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos Dižvadonis Andrejs Broks | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš atvykstant į Lietuvą Romos Katalikų Bažnyčios vadovui Popiežiui Pranciškui, Senojo baltų tikėjimo tęsėjai išplatino jam skirtą sveikinimo laišką. Šį laišką pasirašė Lietuvos ir Latvijos senojo baltų tikėjimo religinių bendrijų vadovai: Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė ir Latvijos Dievturių Sandraugos (Latvijas Dievturu sadraudze) Dižvaldonis Andrejs Broks.

„Džiaugiamės galėdami Jūsų prakilnybę pasveikinti mūsų protėvių žemėje istorinę Baltų vienybės dieną. Linkime  malonių įspūdžių bei visokeriopos sėkmės ir Dievo palaimos šioje viešnagėje“, – rašoma laiške. Skaityti toliau

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai vienijasi (nuotraukos) (11)

Latvijos ir Lietuvos senojo baltų tikėjimo tęsėjai nutarė susivienyti | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 8-9 dienomis Kulionyse, Molėtų rajone į kasmetinę Baltų krivulę susirinkę Lietuvos ir Latvijos senovės baltų religinių bendrijų Romuva ir Dievturu sadraudze atstovai nusprendė suvienyti jėgas ir telktis į vieną tarptautinę religinių bendrijų organizaciją.

Baltų krivulės, į kurias susirenka baltų religijos išpažinėjai iš Lietuvos, Latvijos, Gudijos, Latvijos ir kitų šalių, rengiamos kasmet nuo 2011 m.   Skaityti toliau

G. Burneika. Skirtumai ir panašumai tarp biblinio ir baltų Dievo (video) (45)

Gintaras Burneika | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Skelbiame religijotyrininko Gintaro Bureneikos paskaitą, perskaitytą Romuvos stovykloje Dvarciškiuose (Švenčionių r.) 2018 m. rugpjūčio 15 Žolynų dieną.

„Šiandien tauta vertybių ir tapatybės kryžkelėje. Krikščionybė, sukompromitavusi deklaruojamas moralines vertybes, užleidžia vietą jos pagimdytai priešpriešai liberalizmui, ateizmui, agnosticizmui. Daugelis Lietuvos žmonių, siejančių krikščionybę su savo tautine tapatybe gręžiasi link savo gelminių baltiškų šaknų, tradicijų ir bando jas derinti su krikščioniškosiomis. Ar jos labai skiriasi? Ar suderinama Skaityti toliau

Vilniaus Romuva kviečia į Žiemos Saulėgrįžos šventę (video) (0)

Romuviai švenčia Žiemos saulėgrįžą | rengėjų nuotr.

Gruodžio 22 d. 18 val. Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8) 18 val. Senojo baltų tikėjimo religinė bendruomenė Vilniaus romuva ir Romuvos apeigų grupė „Kūlgrinda“ visus kviečia švęsti Žiemos saulėgrįžos šventę.

„Tamsiausiu metų laiku įžiebsime aukuro ugnį, pagerbsime protėvius ir dievus, ragausime kūčią, giedosime senąsias giesmes ir bendraminčių būryje lauksime sugrįžtančios Saulės“, – sako Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Dzūkų kalėdinė apeiginė giesmė „Leliumai, gaidiai gieda“. Krivis Jonas Trinkūnas:

Skaityti toliau

G. Burneika. Apie tikrus ir netikrus dievus (10)

K. Keišos nuotr.

Atsiliepiant į kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“

2014 metų pabaigoje tinklalapis propatria.lt iš punskas.pl perskelbė kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“, kuriame išsakytam požiūriui į senąjį baltų tikėjimą negaliu pritarti. Aš pats ilgą laiką buvau krikščionis, atidžiai studijavau Bibliją, todėl krikščionybės išankstinis neigiamas nusistatymas į kitus tikėjimus manęs nestebina. Todėl, nenorėdamas nieko įžeisti nei užgauti jokio tikinčiojo jausmų, vis dėlto pamėginsiu pasakyti kelis žodžius iš kitos pusės. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“ (4)

Vydūnas | Alkas.lt koliažas

Po metų švęsime Vydūno gimimo 150-metį. Ta proga didžiai jį pagerbsime valstybiniu mastu. Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius paskelbė Vydūno metais, Vyriausybė patvirtino šios sukakties komisiją, o ši parengė renginių bei atliktinų darbų programą. Ją įgyvendinus, galėsime skaityti naujai išleistus Vydūno raštų tomus, leidinius apie jį, įstabųjį kūrėją pagerbsime prie jam iškilusių paminklų, regėsime jo vardu pavadintas gatves, alėjas, bibliotekas, būsime aplankę sukaktuvines parodas, būsime pabuvoję iškilminguose minėjimuose, koncertuose, spektakliuose, konferencijose. Programa jau pradedama vykdyti dabar. Skaityti toliau

„Baltų genas“: J.Vaiškūnas apie senąjį baltų tikėjimą mūsų dienomis (audio) (73)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Keturioliktoje radijo laidoje „Baltų genas: mes ir senovės lietuvių mitai, legendos, simboliai“  muziejininkas, etnokosmologas, Senojo baltų tikėjimo bendrijos Romuva vaidila Jonas Vaiškūnas kalba apie senojo baltų tikėjimo nūdieną.

„Sunaikink kalbą ir bus sunaikintas senasis tikėjimas. (…) Mūsų prigimtiniame tikėjime svarbūs dalykai – tai Darna ir Skalsa. Čia ne teiginiai, kaip elgtis arba ką daryti, bet vertybės, kurias nuolat reikia liudyti savo gyvenimu,“ – sako J. Vaiškūnas.  Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Kas palaiko senojo baltų tikėjimo gyvastingumą? (audio, video) (16)

sudrys-antanaitis-inija-trinkuniene-alkas-vaiskuno-nuotr-1200

Senasis baltų tikėjimas gyvas. Taip tvirtina Lietuvos Romuvos krivė Inija Trinkūnienė, 2015 lapkričio mėnesį pakeitusi Anapilin iškeliavusį krivį Joną Trinkūną.

Pasak jos, senasis tikėjimas ne tik gyvas, bet ir stiprėjantis bei suteikiantis jėgų ne vienam tūkstančiui pasekėjų. O kas šio tikėjimo gyvastigumą palaiko, Audrys Antanaitis ir klausė Lietuvos Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės. Skaityti toliau

I. Trinkūnienė: Laimingi būsime tik gyvendami pagal protėvių išmintį (35)

Inija_V.Trinkunaites nuotrLietuviai yra viena iš sparčiausiai nykstančių Europos tautų. Bėga nuo žemės, bėga iš Lietuvos, tikėdamiesi kažkokios kitokios laimės, negu yra skirta. Ir miršta svetur, jos neradę. Tiesa, ne vienas prašo į gimtinę parvežti nors saują pelenų. Kodėl taip vėlai atsibundame? Kodėl pavėluotai suprantame, kad Tautos gyvybinės galios yra mumyse, kad niekur jų nereikia ieškoti, tik būti ČIA ir gyventi savo paprastą gyvenimą, pasižiūrint į gamtą, kalbėjomės su Senojo baltų tikėjimo bendrijos „Romuva“ Krive Inija Trinkūnienė.

– Ką tik grįžote iš didžiausio pasaulyje renginio, vienijančio daugumą Skaityti toliau

Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (13)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.

Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau

E. Malūkas. Dvasinga Rasų šventė Darsūniškio kaime! (1)

Rasos Drasuniskyje_E.Maluko nuotr

Skausmingai užsimaniau per Rasas pamatyti, išgirsti, paklausyti kažko tokio, ko seniai neragavęs. Ir nusibeldžiau į Kaišiadorių rajoną ir ne šiaip kažkur, o į Darsūniškes šalia Nemuno. Tokį mažytį Lietuvos kaimą per šniokščiantį lietų, per balas, per permirkusias pievas. Tokį, kurs užsitvėręs damba nuo Nemuno pavasarinių užtvankų, tokį lėkštą ir tokį tarsi atplyšusį. Ir ką čia pamatysiu, kai kaime viso labo vos per du šimtus žmonių?! Ir kas belsis per tokį lietų?! Skaityti toliau

Vilniaus Gedimino kalne įšventinta Lietuvos Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos, video) (10)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Gegužės 31 dieną, sekmadienį, 12 val. Vilniaus Gedimino kalne prasidėjo Lietuvos Romuvos Krivės Inijos Trinkūnienės įšventimo apeiga.

Vaidila Jonas Gediminas Beržanskis-Klausutis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 metais parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 10 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. J.G.Beržanskis-Klausutis yra palaidotas pirmose Romainių kapinėse, 11 kvartalas, 11 eilė, 5 kapavietė. Skaityti toliau

Susitikime aptarti Lietuvos Romuvos ateities planai ir nūdienos gairės (video) (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Šiandien, lapkričio 24 dieną, Lietuvos Respublikos Seime (III rūmai) Baltijos asamblėjos salėje įvyko spaudos konferencija „Lietuvos Romuva – protėvių keliu į ateitį“.

Dalyvavo Seimo narys Gintaras Jakavonis, išrinkta Krivė Inija Trinkūnienė, Alkas.lt redaktorius Krivaitis Jonas Vaiškūnas, signataras Zigmas Vaišvila ir kiti. Skaityti toliau

Lietuvos Romuva spręs kas bus naujasis Lietuvos Krivis (27)

Romuvos nuotr.

Spalio 19 d., švęsdamas Krivio dieną, Lietuvos Romuvos Vaidilų Ratas išplatino pareiškimą skelbiantį, kad Vilniuje, lapkričio 23 d. bus surengta Didžioji Lietuvos Romuvos Krivūlė, kurioje susitikę visų Lietuvos romuvų atstovai aptars tolesnę Lietuvos Romuvos veiklą ir spręs naujojo Lietuvos Romuvos vadovo – Krivio rinkimo klausimą.

Jau dešimtmetį žmonės puoselėjantys senąjį baltų tikėjimą kasmet spalio 19 d. švenčia – Krivio dieną. Šią dieną prieš dvylika metų į Lietuvos Romuvos Krivius buvo įšvestas Jonas Trinkūnas – Jaunius. Pagerbdami jo šviesų atminimą, Lietuvos Romuvos vaidilos, Skaityti toliau

Etninės kultūros ugdytojų konferencijai Gargžduose pasibaigus (8)

Konferencija Gargžduose | V.J ocio nuotr.

Rugsėjo 12 d. Gargžduose įvyko etninės kultūros specialistų, pedagogikos mokslo ir kultūros darbuotojų bei Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etninės kultūros globos tarybų narių bendra konferencija „Etninės kultūros ugdymas – švietimo, kultūros įstaigų ir bendruomenių sąveika“.

Renginys naujų mokslo metų pradžioje, pasitinkant  2015-uosius –  Etnografinių regionų metus,  pasiteisino su kaupu, dalyvių pagal registraciją susirinko net 99. Konferencijos dalyvius pasveikino Klaipėdos r. mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė. Be teorinių etninės kultūros ir etnologijos giluminių gijų ir praktinių ugdymo formų Skaityti toliau

Ramuvos stovykloje bus švenčiamos ir Žolinės (programa) (0)

Žolinės Dvarciškiuose | V.Leko nuotr.

Rugpjūčio 11 d. prasidėjo Romuvos stovykla.

Kasmetinė Lietuvos ramuvų sąjungos rengiama stovykla vėl kviečia į nuostabų gamtos ir senovės dvasios kampelį – Dvarciškius (Švenčionių rajonas). Šiais metais stovykla vyks įprastu metu, rugpjūčio vidury – 11-17 dienomis, lydima Žolinės šventės ir Deivei Žemynai skirtų apeigų.

Stovyklos tema – „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“ leis plačiau ir giliau pažvelgti į mūsų dvasinį paveldą, pasidomėti ugnies gerbimo tradicijomis baltų kraštuose. Tai padaryti padės patyrę baltų kultūros tyrinėtojai, kurie Skaityti toliau

M. Valaitienė. Koks turėtų būti naujas krivis? (47)

Krivis J. Trinkūnas per Žolinės apeigą | Alkas.lt, V.Daraškevičiaus nuotr.

Neseniai praradome Romuvos krivį Joną Trinkūną, kuris daugumai iš mūsų buvo autoritetas, Mokytojas, bičiulis ir bendražygis. Jo netektis paliko ne tik skausmą, bet ir nerimą dėl bendruomenės ateities, viltį, kad Romuvoje gali atsirasti pokyčių į gera. Svarbiausia, kad tie pokyčiai neišeitų į bloga, kad jie dar labiau suvienytų bendruomenę, sustiprintų ją, įneštų naujų vėjų ir mes tinkamai pratęstume J. Trinkūno darbą, taip įvykdydami jo valią.

Šis tekstas – tai panegirika J. Trinkūnui, kuris buvo nuostabus dvasinis vadovas, turėjęs visas reikiamas savybes dirbti šiam darbui. Skaityti toliau

Žemaičių alkui iškilo grėsmė – medinius stulpus ardo drėgmė (4)

Žemaičių Alka. „Wikipedia“ nuotr.

Vienam iš ne daugelio atstatytų baltų tikėjimo maldos vietų Lietuvoje – Žemaičių alkui – iškilo grėsmė. Prieš beveik du dešimtmečius Šventojoje ant kopos pastatyti mediniai stulpai ėmė pūti, skelbia LRT televizijos naujienų tarnyba.

Ant kopos prie jūros pastatyti dvylika ąžuolinių stulpų – Žemaičių alkas, kurioje melstasi ir aukota dievams. Atstatytas jis prieš šešiolika metų pagal XV amžiuje stovėjusį Palangoje ant Birutės kalno. Kiekvienas stulpas skirtas vienai baltų dievybei, įkaltas taip, kad leidžiantis saulei pagal krentančius šešėlius galima nustatyti vietinių švenčių datas. Skaityti toliau

Baltų tikėjimo tęsėjai Žemaitijoje atšventė Amžinosios Ugnies šventę (79)

 Amžinosios Ugnies šventė | K.Šukevičiaus nuotr.

Liepos 20 d. ant Šatrijos kalno senojo baltų tikėjimo tesėjai iš Žemaitijos surengė Amžinosios Ugnies šventė. Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvare nuolat degančią  Amžinąją Ugnį Šventės dalyviai  nugabeno ant  Šatrijos kalno. Po Amžinosios Ugnies sutikimo ir eisenos į Šatrijos kalną vyko Amžinosios Ugnies atnaujinimo apeiga, skaistinimasis ugnimi, žemynėliavimas, įšventimas tų kurie trokšta eiti Baltų tikėjimo keliu.

Amžinoji Ugnis nuo kalno buvo  perduota jos globėjui Adolfui Gedvilui ir grąžinta į Žemaičių Karaliaus Ringaudo dvaro židinį. Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis (11)

Vydūnas

Prieš gerą šimtmetį prasidėjo lemtingi Lietuvai laikai. Lietuviai ėmė jausti laisvės dvelksmą. Tai buvo panašu į mūsų laikų Sąjūdžio dvasią.

Vydūnas buvo tos dvasios reiškėjas ir pranašas, skelbęs svarbius žodžius tautai.

Jau 1902 m. Vydūnas pradeda kurti ugninę trilogiją, kurios įžanginė dalis buvo „Romuva“, apreikšta Tilžės scenoje 1903 metais. Vydūnas rašė  „Amžinos ugnies“ pratarmėje:„Beveik be perstojimo dirbau tam nuo rudens 1911 m. lig rudens 1912 m. Ir rodos, dabar laikas, kad veikalas pasirodytų viešai“. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Pora žodžių apie Nerijaus Šepečio šventadienio mintis (38)

Inga Baranauskienė

Paskutinį paėjusių metų sekmadienį LTV rodė laidą „Šventadienio mintys“, skirtą žurnalui „Naujasis Židinys-Aidai“, kuris, kaip žinome, orientuojasi į katalikų intelektualų auditoriją.

Kadangi laidą mažai kas žiūri, nusprendžiau šičia pacituoti kelias laidoje nuskambėjusias Nerijaus Šepečio giliai katalikiškas (?) ir ne mažiau intelektualias (?) šventadienio (!) mintis, gražiai atskleidžiančias jo redaguojamo leidinio tikslus.

„Aišku, Valdovų rūmų jau nenugriausime, bet apie Justiną Marcinkevičių vis dar galima šį bei tą parašyti, nes jis yra simbolis tos nugludintos Lietuvos, kuri kritiškai neužlaužia savo Skaityti toliau

J. Trinkūnas: Mane išaugino močiutės (video) (I) (11)

Jonas Trinkūnas | Alkas.lt, V.Kašinsko nuotr.

Etnologas, folkloristas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva” Krivis Jonas Trinkūnas ir apeigų folkloro grupės „Kūlgrinda“ vadovė, vaidilė Inija Trinkūnienė kalba apie savo gyvenimo kelią, apie apie lietuvių etninės kultūros ir senosios lietuvių religijos neatsiejamumą, religinį išgyvenimą kaip aukščiausio dvasinio būvio jausmą.

Jonas Trinkūnas savo gyvenimo esme laiko dalyvavimą etnokultūros pavelde: „Reikia mokėti būti tame liaudies dainų kosmose. Buvimas reiškia, kad tu jas pažįsti, supranti jų prasmę. Tas tekstas gali būti dešimtmečiais nesuvokiamas.“ Skaityti toliau

J.Trinkūnas. Statistikos metraštis paliudijo – baltų tikėjimo pasekėjų daugėja (50)

Įšventimas į romuvius | V.Daraškevičiaus nuotr.

Šių metų lapkričio 19 d. buvo paskelbti 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenys. Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš 10 metų jų buvo užsirašę tik 1,3 tūkstančiai. Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija, o beveik visos kitos bendrijos sumažėjo.

Toks Baltų tikėjimo suklestėjimas per praėjusį dešimtmetį yra tikrai stebinantis.

Senasis lietuvių tikėjimas oficialiai buvo uždraustas 1387 metų Lietuvos valdovų aktu. Todėl, kai po penkerių šimtmečių bundantys lietuviai  Skaityti toliau

Bus paminėtos Krivio įšventimo metinės (13)

Krivis

Šiemet sukanka 10 metų nuo to kai 2002 spalio 19 d. Vilniuje ant Gedimino kapo kalno buvo iškilmingai įšventintas Lietuvos Romuvos Krivis.

Spalio 19 d., penktadienį 17.30 val. Kaune, ant Veršvų piliakalnio vyks Krivio dienos minėjimas.

Prieš šventę bus padėta gėlių ir uždegtas žiburėlis ant vaidilos Jono Gedimino Beržanskio-Klausučio kapo. Jis pirmasis naujausioje istorijoje 1905 10 22 d. parašė prašymą pripažinti jį senojo lietuvių tikėjimo išpažinėju ir po 12 metų tokį pripažinimą gavo iš caro valdžios Petrapilyje. Skaityti toliau

Kauno pilyje skambėjo baltų maldos (nuotraukos) (9)

Vaidilė | Š.Smalakytės nuotr.

Praėjusį šeštadienį Nemuno ir Neries santakai teko prisiminti prieš 650 metų Kauną drebinusius įvykius. Baltiška dvasia persismelkusioje upių sankirtos vietoje buvo paminėta Kauno pilies gynybos sukaktis, skirta pagerbti lietuvių drąsai ir atsidavimui kovoje prieš kryžiuočius XIV amžiuje.

Kauno pilies fone liepsnojantis aukurų ratas kūrė mistišką atmosferą, o pučiamo rago gausmas ir kūną virpinantys būgno dūžiai nukėlė į Gediminaičių dinastijos laikus kuomet mūsų šalyje vyko nuolatinės kovos dėl išlikimo bei tikėjimo laisvės. Skaityti toliau

Ketvirtadienio Perkūnkalbė (33)

Šiandien gana populiaru įvariomis moralinėmis temomis kalbant, kai kalba pasisuka ir apie religijas, panarstyti statistiką, ją supriešinti su realybe. Turbūt kiekvienas esame girdėję, galbūt ir patys ne kartą sakę, kad Lietuvoje daugiausia krikščionių, nors krikščionimis daug kas save linkę vadinti ir apklausose tokiais užsirašyti, tačiau realybėje mažai lietuvių vaikšto į bažnyčią ir nuoširdžiai išpažįsta (krikščionišką) religiją. Aš šio teiginio nebandysiu Skaityti toliau

Ar įmanoma krikščioniška Europa ir krikščioniška Lietuva? (audio) (76)

www.ziniur.lt

Jonas Vaiškūnas
Egidijus Vareikis
Algimantas Kvedaravičius

Gegužės 12 d. „Žinių radijos“ laidoje „Raktas“ žurnalistas Audrys Antanaitis apie Europos ir Lietuvos krikščioniškumą kalbėjosi su etnologu, Lietuvos Romuvos Vaidila Jonu Vaiškūnu, politologu, Seimo nariu Egidijumi Vareikiu, Generaliniu superintendentu kunigu Algimantu Kvedaravičiumi.

Klausykite laidos įrašo: