Žymos archyvas: Prūsija

(V) Martyno Mažvydo Vaitkūno 500-osios gimimo metinės KAUNE (0)

2020 10 17 Martynas Mažvydas

Z. Kumetaitis. Lietuva ir Rytprūsių parceliavimo peripetijos (45)

Europos sienos po Antrojo pasaulinio karo | smp2014is.ugdome.lt nuotr.

Keičiantis jėgų pusiausvyrai antrajame pasauliniame kare, dar 1943 metų spalio 28 – gruodžio 1 dienomis antihitlerinės koalicijos sąjungininkai – SSSR, Didžioji Britanija ir JAV, vadovaujami šių šalių vadovų Josifo Stalino, Vinstono Čerčilio ir Franklino Ruzvelto, dalyvaujant diplomatijos ir karinių štabų vadams, susitiko Teherane aptarti pokarinės Europos ir nacistinės Vokietijos perspektyvų. Gruodžio 1 d. ketvirtajame posėdyje V. Čerčilis paaiškino kad Didžioji Britanija pradėjo karą su Vokietija dėl duotų Skaityti toliau

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? (154)

matulevicius3

Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“

Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką  seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500 metų, tą miestą padarė mūsų lietuviškosios tautinės kultūros lopšiu. Tai man buvo nauja ir netikėta. Apie tai niekada nebuvau giliau mąsčiusi ir domėjusis. Manau, kad ir daugelis mano knygų ir Skaityti toliau

Atgijusi Šilainės šventvietė (nuotraukos) (6)

Petras Lukoševičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Su jotvingių ir prūsų gyvenvietės Ožkinių (Šilainės) kaime netoli Punsko (Lenkija) atkūrėju Petru Lukošiavičiumi kalbasi Juozas Šorys.

– Kada, kuo remiantis Jums kilo sumanymas atkurti, kaip pats įvardijate, jotvingių ir prūsų gyvenvietę?

– Ir Prūsijoje, ir mūsų Sūduvos krašte – istorinėse aisčių žemėse – tikroji šeima Skaityti toliau

T. Baranauskas. Rūdavos mūšis – kieno pergalė, kieno pralaimėjimas? 650 metų mūšio jubiliejų pasitinkant (4)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Prieš 650 metų, 1370 m. vasario 17 d. Prūsijoje, prie Rūdavos, netoli Karaliaučiaus (Kionigsbergo), įvyko mūšis tarp Lietuvos ir Vokiečių ordino (kryžiuočių) kariuomenių. Jo baigtis seniai tapo ginčų objektu.

Dar XVI a. tarp Prūsijos kronikininkų kilo diskusija, kas laimėjo šį mūšį. Simonas Grunau vaizdingai rašė, kad tuokart prie Rūdavos stojo į mūšį Ordino maršalo Heningo Šindekopfo ir Kęstučio kariuomenės „ir kovėsi visą dieną sniege, nuo ko jis krauju pasruvo, ir broliai mūšį pralaimėjo“. Skaityti toliau

J. Basanavičius. O kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasia! (14)

Dr. Jonas Basanavičius | lrkm.lt nuotr.

Ištraukos iš įvairių raštų, surinktų leidinyje: Jonas Basanavičius. Raštai, II: „Publicistika, recenzijos. Iš gyvenimo kronikos ir laiškų“. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2004, p. 106, 143–146, 179, 180, 187, 194.

Dirstelėję ant mapos [žemėlapio] to kampo žemės, kurią šiandien gudai ir kiti slovėnai apgyvena, mes veik užtėmijame [pastebime] daugybę lietuviškų vardų vietų, upių ir t. t. visur ten, kur šiandien lietuviškos kalbos nė vieno žodžio neišgirsi. Kokiu būdu tie lietuviški vardai čion atsirado, mes gerai žinome: čion senovėje lietuviai gyveno, dabar į slovėnus (gudus, lenkus ir t. t.) Skaityti toliau

Kostas Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ SUVALKUOSE (0)

 

Kalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr.

Nuo šių metų birželio 6 d. iki rugsėjo vidurio Suvalkų apygardos muziejuje veikia paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ („Jaćwingowie. Zapomniani wojownicy“), kuri anksčiau buvo rodoma Norvegijoje. Šiame muziejuje panaši paroda „Kunigaikščio Šiurpos valdoje“ („We włości księcia Šjurpy“) veikė 2011–2012 m. Apie ją rašiau „Suvalkiečio“ 69 ir 70 nr. Dar anksčiau, tai yra 2000–2001 m., galima buvo apžiūrėti labai didelę parodą „Prūsai. Baltų tautos istorija ir kultūra“. Ją taip pat aprašiau „Suvalkiečio“ žurnale (25, 26 nr.).

Paroda surengta pagal Lenkijos ir Norvegijos inicijuotą bendrą projektą „Jotvos archeologija“ apie šiuolaikinius konservavimo būdus archeologijoje. Projektas įgyvendinamas remiantis programa „Europos kultūros paveldas. Kultūrinio ir meninio įvairumo populiarinimas“. Parodoje eksponuojami archeologinių kasinėjimų radiniai priklauso šiems muziejams: Varšuvos valstybiniam archeologijos, Suvalkų apygardos, taip pat Varmijos ir Mozūrijos Olštine.

Parodą ruošė Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus kuratoriai. Jiems talkino menininkai ir konsultantai. Išleistas parodos katalogas „Užmiršti jotvingių kariai“. Tekstų autoriai: Ana Bitner-Vrublevska  (Anna Bitner-Wróblewska), Marcinas Engelis (Marcin Engel), Cezarijus Sobčakas (Cezary Sobczak).

Vitrinos su archeologiniais radiniais | punskas.pl, K. Leončiko nuotr.

Remiantis archeologų atradimais, parodoje pristatoma galingiausios prūsų genties – jotvingių – trumpa istorijos apžvalga. Ankstyvaisiais viduramžiais jotvingių raiteliai kėlė siaubą savo kaimynams. Apie tai byloja metraščių ir kitų dokumentų puslapiai. Jotvingiams pralaimėjus lemtingas kovas, gyventojams išsisklaidžius, o jų teritorijas pasidalijus, ilgainiui užmiršta ir ši karinga gentis. Paskutiniai archeologų atradimai Šiurpilyje, Skomack Vielki ir kituose svarbiuose ankstyvųjų viduramžių Jotvos centruose patvirtino jotvingių genties karingumą, atgaivino jos atminimą.

Atkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas, rastas Šiurpilio kapavietėje. To paties laikotarpio šarvinių marškinių dalis iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.) | punskas.pl, K. Leončiko nuotr.

Seniausi, gerai datuoti radiniai siekia ankstyvuosius viduramžius – IX a. Tačiau jotvingių kraštas buvo apgyvendintas žymiai anksčiau. Baltų gentys čia gyveno nuo maždaug VII–VI a. prieš mūsų erą.

Nuostabiai besivystanti tuometinių gyventojų kultūra žlugo VII ir VIII a. sandūroje. Tuo metu ištiko aiški apgyvendinimo krizė, galimai susieta su klimato kaita, nors tikriausiai gyvenvietės visiškai neištuštėjo. Archeologų duomenimis, žmonių apgyvendinimo aktyvumas atgijo jotvingių laikais.

III–IV a. baltų genčių bendruomenėse formuojasi vietinis elitas, kurio buvimą patvirtina, tarp kitko, gausios įkapės. Tokiu pavyzdžiu laikytinas pilkapis Šveicarijos kapavietėje.

Projekto tikslas yra dviejų svarbių ankstyvųjų viduramžių Jotvos apgyvendinimo centrų – Šiurpilio (Jeleniavo valsčius, Suvalkų apskr.) ir Skomack Vielki (netoli Ostruv, Stare Juchy valsčius, Elko apskr.) – rekonstrukcija.

Tai įgyvendinti padeda plataus masto tyrinėjimai su įvairių sričių specialistais, taikant neinvazinius metodus – geofiziką, geomorfologiją, lazerinį skenavimą, planigrafiją; taip pat archeologinius kasinėjimus, gamtos analizę. Abu gyvenviečių centrai buvo naudojami daugelį šimtmečių. Projekto užduotis yra parengti tokių gyvenviečių ir radinių archeologinio konservavimo modernų modelį (pavyzdį).

Projekte dalyvavo Senovės mylėtojų draugija (k3p).

Ką joje galima pamatyti?

Pradžioje televizoriaus ekrane galima apžiūrėti Huberto Stojanovskio (Hubert Stojanowski) paruoštą filmuotą medžiagą apie Skomack Vielki, Dybovo, Poseinele, Šiurpilio, Rudaminos, Kaukų piliakalnius. Parodyta Šiurpilio gynybinės tvirtovės vizualinė rekonstrukcija.

Trijuose stendų komplektuose pateikta apie 30 spalvotų nuotraukų ir daug tekstų lenkų ir anglų kalbomis. Čia galima pamatyti: Jotvos gynybinių tvirtovių žemėlapį, Šiurpilio kapavietės radinius, bronzinius (žalvarinius) papuošalus, rastus Eglinės piliakalnyje, Eglinės piliakalnį, Šiurpilio ankstyvųjų viduramžių gynybinės tvirtovės rekonstrukciją.

Keturiose vitrinose sudėti tokie archeologiniai eksponatai: X–XI a. kalavijai ir jų fragmentai, kardo makšties žemutinis apkaustas, rasti Prūsijos teritorijoje, Cechanove, Šiurpilio piliakalnyje, Noviny Barglovskie (Augustavo apskr.); X–XII a. balno kilpos, pentinai, batų nagai, plokštelinio šarvo plokštelės, diržų sagtys, rasti Skomack Vielki (Elko apskr.), Šiurpilio piliakalnio kapavietėje ir gyvenvietėje, Eglinės piliakalnyje;     X–III a. iečių antgaliai, koviniai kirviai, strėlių antgaliai, kirvukas, rasti Šiurpilio piliakalnyje, Plocične (Suvalkų apskr.), Jalovo (Suvalkų apskr.), Kšyve (Suvalkų apskr.), Eglinės piliakalnyje; ankstyvųjų viduramžių vėrinys, grandinėlės, apyrankės, sąsagos, pakabučiai, kryželiai, skambučiai, rasti Seinuose, Eglinės piliakalnyje, Sapackinėje (Baltarusijoje), Šiurpilio, Eglinės piliakalniuose, Gavrych Ruda (Suvalkų apskr.), Skomack Vielki (Elko apskr.), Ščeberki (Augustavo apskr.).

Po stikliniu gaubtu pristatomi dar du eksponatai:

1. Atkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas, kūgio formos, viršuje su įvore ir plunksna arba karčių kuokštu. Šalmo rozetės apskritos, išsiskleidusios rožės formos (XI a.). Rastas Šiurpilio kapavietėje. Ankstyvųjų viduramžių šarvinių marškinių dalis yra iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.).

2. XIII–XIV a. prūsų vėrinys, rastas Bartošicuose. Vėrinių dalys, aptiktos Šiurpilio ir Eglinės piliakalniuose (XIII–XIV a.).

Pateikta medžiaga susijusi ne tik su jotvingiais, bet ir su prūsais.

G. Blažienė: Mėgstu avantiūrą moksle (0)

Grasilda Blažienė | Asmeninė nuotr.

Rugpjūčio 19 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta akademikės prof. Dr. Grasildos Blažienės jubiliejui skirta mokslo ir veiklos darbų paroda „Prarastos kalbos beieškant“. Paroda veiks iki 2019 m. rugsėjo 4 d.

Šiais metais akademikė prof. dr. Grasilda Blažienė švenčia jubiliejų. Tai proga apmąstyti kalbininkės nuveiktus darbus. Pokalbyje su mokslininke pasiteiravome apie kalbininkės kelią, akademinius Skaityti toliau

Kostas Leončikas. Paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ SUVALKUOSE (0)

 

Kalavijai ir jų dalys | K. Leončiko nuotr.

Nuo šių metų birželio 6 d. iki rugsėjo vidurio Suvalkų apygardos muziejuje veikia paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ („Jaćwingowie. Zapomniani wojownicy“), kuri anksčiau buvo rodoma Norvegijoje. Šiame muziejuje panaši paroda „Kunigaikščio Šiurpos valdoje“ („We włości księcia Šjurpy“) veikė 2011–2012 m. Apie ją rašiau „Suvalkiečio“ 69 ir 70 nr. Dar anksčiau, tai yra 2000–2001 m., galima buvo apžiūrėti labai didelę parodą „Prūsai. Baltų tautos istorija ir kultūra“. Ją taip pat aprašiau „Suvalkiečio“ žurnale (25, 26 nr.).

Paroda surengta pagal Lenkijos ir Norvegijos inicijuotą bendrą projektą „Jotvos archeologija“ apie šiuolaikinius konservavimo būdus archeologijoje. Projektas įgyvendinamas remiantis programa „Europos kultūros paveldas. Kultūrinio ir meninio įvairumo populiarinimas“. Parodoje eksponuojami archeologinių kasinėjimų radiniai priklauso šiems muziejams: Varšuvos valstybiniam archeologijos, Suvalkų apygardos, taip pat Varmijos ir Mozūrijos Olštine.

Parodą ruošė Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus kuratoriai. Jiems talkino menininkai ir konsultantai. Išleistas parodos katalogas „Užmiršti jotvingių kariai“. Tekstų autoriai: Ana Bitner-Vrublevska  (Anna Bitner-Wróblewska), Marcinas Engelis (Marcin Engel), Cezarijus Sobčakas (Cezary Sobczak).

Vitrinos su archeologiniais radiniais | punskas.pl, K. Leončiko nuotr.

Remiantis archeologų atradimais, parodoje pristatoma galingiausios prūsų genties – jotvingių – trumpa istorijos apžvalga. Ankstyvaisiais viduramžiais jotvingių raiteliai kėlė siaubą savo kaimynams. Apie tai byloja metraščių ir kitų dokumentų puslapiai. Jotvingiams pralaimėjus lemtingas kovas, gyventojams išsisklaidžius, o jų teritorijas pasidalijus, ilgainiui užmiršta ir ši karinga gentis. Paskutiniai archeologų atradimai Šiurpilyje, Skomack Vielki ir kituose svarbiuose ankstyvųjų viduramžių Jotvos centruose patvirtino jotvingių genties karingumą, atgaivino jos atminimą.

Atkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas, rastas Šiurpilio kapavietėje. To paties laikotarpio šarvinių marškinių dalis iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.) | punskas.pl, K. Leončiko nuotr.

Seniausi, gerai datuoti radiniai siekia ankstyvuosius viduramžius – IX a. Tačiau jotvingių kraštas buvo apgyvendintas žymiai anksčiau. Baltų gentys čia gyveno nuo maždaug VII–VI a. prieš mūsų erą.

Nuostabiai besivystanti tuometinių gyventojų kultūra žlugo VII ir VIII a. sandūroje. Tuo metu ištiko aiški apgyvendinimo krizė, galimai susieta su klimato kaita, nors tikriausiai gyvenvietės visiškai neištuštėjo. Archeologų duomenimis, žmonių apgyvendinimo aktyvumas atgijo jotvingių laikais.

III–IV a. baltų genčių bendruomenėse formuojasi vietinis elitas, kurio buvimą patvirtina, tarp kitko, gausios įkapės. Tokiu pavyzdžiu laikytinas pilkapis Šveicarijos kapavietėje.

Projekto tikslas yra dviejų svarbių ankstyvųjų viduramžių Jotvos apgyvendinimo centrų – Šiurpilio (Jeleniavo valsčius, Suvalkų apskr.) ir Skomack Vielki (netoli Ostruv, Stare Juchy valsčius, Elko apskr.) – rekonstrukcija.

Tai įgyvendinti padeda plataus masto tyrinėjimai su įvairių sričių specialistais, taikant neinvazinius metodus – geofiziką, geomorfologiją, lazerinį skenavimą, planigrafiją; taip pat archeologinius kasinėjimus, gamtos analizę. Abu gyvenviečių centrai buvo naudojami daugelį šimtmečių. Projekto užduotis yra parengti tokių gyvenviečių ir radinių archeologinio konservavimo modernų modelį (pavyzdį).

Projekte dalyvavo Senovės mylėtojų draugija (k3p).

Ką joje galima pamatyti?

Pradžioje televizoriaus ekrane galima apžiūrėti Huberto Stojanovskio (Hubert Stojanowski) paruoštą filmuotą medžiagą apie Skomack Vielki, Dybovo, Poseinele, Šiurpilio, Rudaminos, Kaukų piliakalnius. Parodyta Šiurpilio gynybinės tvirtovės vizualinė rekonstrukcija.

Trijuose stendų komplektuose pateikta apie 30 spalvotų nuotraukų ir daug tekstų lenkų ir anglų kalbomis. Čia galima pamatyti: Jotvos gynybinių tvirtovių žemėlapį, Šiurpilio kapavietės radinius, bronzinius (žalvarinius) papuošalus, rastus Eglinės piliakalnyje, Eglinės piliakalnį, Šiurpilio ankstyvųjų viduramžių gynybinės tvirtovės rekonstrukciją.

Keturiose vitrinose sudėti tokie archeologiniai eksponatai: X–XI a. kalavijai ir jų fragmentai, kardo makšties žemutinis apkaustas, rasti Prūsijos teritorijoje, Cechanove, Šiurpilio piliakalnyje, Noviny Barglovskie (Augustavo apskr.); X–XII a. balno kilpos, pentinai, batų nagai, plokštelinio šarvo plokštelės, diržų sagtys, rasti Skomack Vielki (Elko apskr.), Šiurpilio piliakalnio kapavietėje ir gyvenvietėje, Eglinės piliakalnyje;     X–III a. iečių antgaliai, koviniai kirviai, strėlių antgaliai, kirvukas, rasti Šiurpilio piliakalnyje, Plocične (Suvalkų apskr.), Jalovo (Suvalkų apskr.), Kšyve (Suvalkų apskr.), Eglinės piliakalnyje; ankstyvųjų viduramžių vėrinys, grandinėlės, apyrankės, sąsagos, pakabučiai, kryželiai, skambučiai, rasti Seinuose, Eglinės piliakalnyje, Sapackinėje (Baltarusijoje), Šiurpilio, Eglinės piliakalniuose, Gavrych Ruda (Suvalkų apskr.), Skomack Vielki (Elko apskr.), Ščeberki (Augustavo apskr.).

Po stikliniu gaubtu pristatomi dar du eksponatai:

1. Atkurtas ankstyvųjų viduramžių šalmas, kūgio formos, viršuje su įvore ir plunksna arba karčių kuokštu. Šalmo rozetės apskritos, išsiskleidusios rožės formos (XI a.). Rastas Šiurpilio kapavietėje. Ankstyvųjų viduramžių šarvinių marškinių dalis yra iš Baitkovo piliakalnio (Elko apskr.).

2. XIII–XIV a. prūsų vėrinys, rastas Bartošicuose. Vėrinių dalys, aptiktos Šiurpilio ir Eglinės piliakalniuose (XIII–XIV a.).

Pateikta medžiaga susijusi ne tik su jotvingiais, bet ir su prūsais.

D. Vaitkevičienė. Mitiniai tiltai – Velnio keliai per vandenis (1)

Antanas Žmuidzinavičius. „Nemunas prie Rumšiškių“ iš ciklo „Čia bus Kauno jūra“. 1953 m. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, ČDM Ž 730. https://www.limis.lt

Žiema, atnešanti sniegą ir šaltį, užpusto žmonių nutiestus kelius. Užtat pastato ledo tiltus ant upių ir ežerų, taip atidarydama kelius per vandenis. Dusetų, Daugėliškio apylinkėse sakoma, kad tai − Dievo tiltai: „Jau Dievo tiltas per Šventąją – nebereikės aplink važiuoti“. Ledo tiltai minimi mįslėse: „Be kirvio, be kirvelio, be grąžto, be grąžtelio, be pjūklo, be pjūklelio pastato tiltą (ledas)“.

Mitų pasaulyje galime rasti ir daug tvirtesnius tiltus − Tai Velnio tiltai iš akmenų. Vienas garsiausių tokių Velnio tiltų yra buvęs Nemune ties Rumšiškėmis (Dvareliškių rėva). Štai kaip jis atsirado: Skaityti toliau

I. Simonaitytės biblioteka Naujuosius metus pradės „Debesų menu” (0)

Jūratė Buožienė | asmeninė nuotr.

Sausio 2 d. 17 val. Klaipėdos I. Simonaitytės bibliotekos Galerijoje 13L vyks Jūratės Buožienės autorinės tekstilės parodos „Donelaitis“ atidarymas. Susitikime, skirtame Kristijono Donelaičio 305 gimtadieniui, kuriame dalyvaus parodos autorė ir aktoriai Virginija Kochanskytė, Sigutis Jačėnas, taip pat bus pristatyta ir VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ išleista unikali kompaktinė plokštelė „Metų“ Metai“, apipavidalinta Jūratės Buožienės paveikslais.

Praėjusiais metais šis sumanymas buvo dedikuotas Martynui Liudvikui Rėzai, kuris prieš Skaityti toliau

V. Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės (18)

Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės | voruta.lt nuotr.

Šių kančių ir Lietuvos katastrofos nėra mūsų istorinėje atmintyje. Dėl to daugiausiai kaltės tenka tyleniams istorikams, kurie iki šiol nepabandė patyrinėti šios skaudžios temos ir neatskleidė jos svarbos. Ką padarysi, kad dalis jų užsiėmę „svarbesniais“ dalykais – Lietuvos praeities, protėvių dergimu.

Kaip žinoma, 1655 m. rytinę LDK dalį užėmė Maskvos kariuomenė, o Žemaitiją – švedai. Įvairiais duomenimis, LDK Skaityti toliau

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose (24)

karaliaucius-respublika-lt-nuotr

Karaliaučiaus žemė labai reikšminga daugeliu požiūrių – nuo kultūros iki geopolitikos, –tačiau dažnu atveju ji lietuvių sąmoningai užmirštama, nes prisibijoma neadekvačių veiksmų iš Kremliaus. Dėl to visais laikais Karaliaučiaus priklausomybės klausimas buvo svarstomas atsargiai. Baimė šiuo atveju gali būti suprasta ir kaip yda, ir kaip atsargumo ženklas.

Tarpukariu visuomenė vokiškos Rytų Prūsijos atžvilgiu buvo kur kas drąsesnė, o dabar bet koks veiksmas, ginant Skaityti toliau

V. Deniušas. Dyvano kelionė (2)

Prūsija

Kalbėdami apie rytinės Baltijos jūros pakrantės praeitį, mes tradiciškai susiduriame su palygintinai vėlyvu šio regiono įamžinimu rašytiniuose šaltiniuose. Negana to, šiuose tekstuose, kraštas ir jame gyvenę žmonės, buvo aprašomi labai lakoniškai bei itin paviršutiniškai. Ir nors pirmasis mūsų pamario gyventojų paminėjimas (Ostiaioi [1]) yra siejamas su 325 m. pr. e. Pitėjo Marseliečio kelionės aprašymu, tačiau po to tęsėsi gan ilga pauzė ir tik I a. apie  šias žemes labai neapibrėžtai rašo Romos istorikai: Titas Pomponijus Mela [2], Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (I) (8)

Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus | mokslolietuva.lt nuotr.

Tai ne istoriko ir ne lingvisto žvilgsnis į sudėtingą kaimyninio krašto istoriją, sąsajas su baltiškuoju dėmeniu ir vietovardžių kaitą. Žinoma, ir be vilties negalime gyventi… Pirmoje dalyje – istorinis rakursas.

Apkarpyta didybė

Dažnas tik pasvajoja, kad kažkada LDK laikais Lietuvos kunigaikštystės ribos buvo nusitęsę iki Juodosios jūros, ir šioje milžiniškoje teritorijoje liko lietuviški pavadinimai, vardų ir pavardžių nuotrupos, Skaityti toliau

Žinomi mokslininkai siūlo fanatiško krikščionybės platintojo nukirsdinimo dieną skelbti Lietuvos diena (26)

„Šv. Brunono nukirsdinimas“, freskos dalis, tarp 1678–1685, M. Palloni | Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. T. 32. Vilnius, 2009, p. 184.

Rugsėjo 27 d. grupė žinomų mokslininkų kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininką Viktorą Pranckietį ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ragindami kovo 9-ąją paskelbti Lietuvos diena ir įrašyti šią datą į atmintinų dienų sąrašą, bei 2019-ųjų kovo 9 d. paminėti valstybės mastu kaip Lietuvos pirmojo paminėjimo 1010-ąsias metines.

„2019 metais sukanka 1010 metų nuo dabar žinomo seniausio rašytiniame Skaityti toliau

V. Deniušas. Trys šv. Adalberto gyvenimo aprašymai ir kelionės pradžia (0)

Šv. Adalbertas (Vaitiekus), vyskupas, kankinys. (956-apie 997) | Žiežmarių parapijos nuotr.

Iki šių dienų yra išlikę trys žinomi vyskupo Adalberto kelionės į Prūsiją aprašymai: 998-999 m.  Romoje, kaip manoma, Jonas Kanaparijus (Johannes de Cannapara) parašytas „Vita S. Adalberti episcopi“, tarp 1005-1008 metų Vokietijoje sukurtas Brunono Kvenfurtiečio (Bruno Querfurtensis) „Vita S. Adalberti“ ir vėliausiai (manoma, kad vis dar valdant lenkų karaliui Boleslovui I Narsiajam), nežinomo vokiečių vienuolio paliktas paliudijimas „Passio sancti Adalperti martiris“. Mokslininkų manymu pirmasis aprašymas, kuris buvo pradėtas rašyti iškart po tragiškos Prahos vyskupo žūties, labiausiai tiksliai atspindi tuos 997 m. balandžio įvykius. Skaityti toliau

Vilko vaikams skirta paroda atidaryta Berlyno Štazi muziejuje (0)

URM nuotr.

Gegužės 29 dieną Berlyno Štazi muziejuje pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

„Vilko vaikais“ yra vadinami asmenys bei 1945-1946 m. tėvų netekę našlaičiai, kurie sovietų armijai per Antrąjį Pasaulinį karą įsiveržus į Rytprūsius buvo priversti valkatauti, dirbti priverčiamuosius darbus, o vėliau pasiekę Lietuvą dažnai rasdavo prieglobstį lietuvių šeimose Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie vieną žymesnių XIX a. politinių įvykių Europoje – Vokietijos suvienijimą.

Kokia buvo Vokietijos padėtis po Vienos kongreso (1815 m.)? Kuo vokiečių valstybių tarpe išsiskyrė Prūsija ir Austrija? Kuri iš jų turėjo geresnes galimybes tapti Vokietijos vienijimo centru? Ar vokiška buvo Austrijos imperija? Kodėl Prūsija suvienijo Vokietiją be Austrijos? Kokią reikšmę vokiškajai Prūsijai turėjo baltiškos Prūsijos paveldas? Kodėl Prūsijos vokiečiai jautėsi esantys „kitokiais“ vokiečiais? Kokį vaidmenį Vokietijos suvienijimo procese suvaidino Skaityti toliau

VDU mokslininkas atskleidė didžiausią Lietuvos kariuomenės pergalę Kauno mieste (4)

Santaka. Neries žiotys. Numanoma Marienverderio pilies vieta | V.Almonaičio nuotr.

Kauno istorijoje verčiamas naujas puslapis – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas dr. Vytenis Almonaitis išsiaiškino daug iki šiol nežinotų detalių apie Nemuno ir Neries santakoje stovėjusią kryžiuočių pilį, kurios užėmimas 1384 metais lietuviams leido sustabdyti Vokiečių ordino žygį į rytus. Istoriniai faktai primena serialo „Sostų karai“ intrigas: Vytauto apgauti kryžiuočiai, žiauri pilies komtūro žūtis ir netikėtas pilies gaisras.

Skaityti toliau

A. Juzėnas: Anuomet atidavėme Lietuvą be kovos, be šūvio (video) (4)

Režisierius Audrius Juzėnas | L. Juzėno nuotr.

Trečią savaitę tarp žiūrimiausių filmų Lietuvoje išliekantis Audriaus Juzėno filmas „Pelėdų kalnas“ žiūrovų vis dar narstomas po kiekvieną kaulelį: kam filme apie Lietuvą buvo reikalinga Prūsijos tema, kam reikia finale mėnesienos ir gaidžio giedojimo simbolikos, ar partizanų pasipriešinimas tolygus tautos ginkluotam pasipriešinimui? Kokį įspūdį režisieriui paliko filmas ir ką kartais reikia suprasti tarp eilučių, pasitelkus istorines žinias? Apie tai pokalbis su pokario meilės dramos režisieriumi Audriumi Juzėnu. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip Vienos kongresas perbraižė Europos žemėlapį ir išsaugojo taiką? (0)

Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavicius | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir istorikas, Vilniaus universiteto docentas Algis Kasperavičius kalba apie tai, kaip buvo pertvarkyta Europa po Napoleono karų vykusiame Vienos kongrese.

Ar galima sakyti, kad 1815 m. Vienos kongresas pirmą kartą ilgam laikui perbraižė Europos žemėlapį? Kodėl nesiekta tiksliai atkurti iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos buvusią tvarką? Kaip Vienos kongreso nutarimai paveikė Lietuvos ir Lenkijos likimą? Kas pasikeitė Vokietijoje? Kaip po Vienos kongreso sustiprėjo Prūsija ir Austrija? Kokią naudą iš pergalės prieš Napoleoną turėjo Didžioji Britanija, neįgijusi reikšmingesnių valdų Europoje? Kokį vaidmenį suvaidino Šventoji Skaityti toliau

Rusai ketina sunaikinti pasaulinio garso prūsų archeologinių paminklų kompleksą (5)

Kaupo-Viskiautų archeologinių paminklų komplekso teritorija (balta spalva) ir numatoma gintaro gavybos vieta (mėlyna spalva) | V. Kulakovo sudarytas planas, paskelbtas Facebook.com

Archeologai skambina pavojaus varpais: Rusijos valdomoje Kaliningrado srityje gintaro gavybos sumetimais ketinama sunaikinti pasaulinio garso vikingų epochos (IX–X a.) Prūsijos miestą – Kaupą-Viskiautus.

Kaip praneša interneto portalas „Novyj Kaliningrad“, dar 2017 m. gruodžio 15 d. kompanija „Hermes“ gavo 20 metų naudingų iškasenų žvalgymo ir gavybos licenciją Višniovoje vietovėje prie Kranto (Zelenogradsko), kur ketinama pramoniniu būdu kasti gintarą. Tai pirmas kartas, kai tokia licencija suteikiama privačiai kompanijai. Numatoma, kad „Hermeso“ gautos licencijos jau 2019 m. leis privačiai kompanijai iškasti apie 150 tonų gintaro. „Novyj Kaliningrad“ pastebi, kad 19 proc. „Hermeso“ akcijų priklauso kompanijai „Ruskomresurs“, kurios vienas iš akcininkų Sergejus Karasis yra žinomas kaip Kaliningrado srities vyriausybės pirmininko pavaduotojo Gario Goldmano verslo partneris. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo įdomus Vytenio pralaimėtas Voplaukio mūšis? (video) (7)

Ričardas Dediala ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ Tomas Baranauskas su istoriku Ričardu Dediala kalbasi apie 1311 m. balandžio 7 d. įvykusį Voplaukio mūšį tarp Vytenio vadovaujamų lietuvių ir didžiojo komtūro Henriko Plockiečio vadovaujamų kryžiuočių, kuris buvo lietuvių pralaimėtas. Nors mes esame įpratę minėti lietuvių karines pergales, R. Dediala mano, kad neturime užmiršti ir pralaimėjimų, kurie taip pat byloja apie tai, kaip kovojo mūsų protėviai.

Ko siekė Vytenis, 1311 m. du kartus įsiverždamas į Prūsiją? Kokia buvo Vokiečių ordino padėtis tuo laikotarpiu, kuomet inkvizicija vykdė teismo procesą prieš tamplierius, o taip pat ir Vokiečių ordiną? Skaityti toliau

Luizė grįžta į Klaipėdos rotušę (0)

Klaipeda.lt nuotr.

Klaipėdos miesto rotušėje (Danės g. 17) nuo šiol galima iš arčiau susipažinti su Prūsijos karaliene Luize – merijos pirmojo aukšto posėdžių salėje įrengta „Rotary“ klubo „Karalienė Luizė“ pastangomis sukurta paroda.

Atverstos knygos formatu eksponuojami stendai pasakoja apie laikotarpį, kai Prūsijos karališkoji šeima gyveno Klaipėdoje. Parodos autorės – „Rotary“ klubo „Karalienė Luizė“ narės Andželika Baroti ir Jūratė Bizauskienė. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip XVIII amžiuje Lietuva išnyko iš žemėlapio? (video) (1)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė tęsia pokalbį apie dramatiškus XVIII a. įvykius, vedusius į Lietuvos valstybingumo sunaikinimą. Kalbamės apie 1793–1795 m. įvykius – Antrąjį ir Trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimus ir bandymą jiems pasipriešinti – pralaimėjusį Tado Kosciuškos 1794 m. sukilimą.

Kodėl 1793 m. vėl imta dalinti Respublikos teritoriją? Kas buvo šio padalijimo iniciatorius? Kodėl šio padalijimo rezultatus patvirtino paskutinis Respublikos seimas, sušauktas 1793 m. Gardine, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje? Skaityti toliau

J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai (9)

Potsdamo konferencijos dalyviai ir jų pagrindiniai patarėjai. Sėdi (iš kairės į dešinę): Klementas Etlas, Haris Trumenas, Stalinas. Stovi: admirolas Viljamas Lihis, Ernestas Bevinas, Džeimsas Byrnsas, Viačeslavas Molotovas | wikipedia.org nuotr.

I. Krauju ir ugnimi per rytprūsių žemes

Ar Rytprūsiuose (Karaliaučiaus krašte) vokiečių armijų grupuotės „Centras“ sunaikinimas turėjo strateginę reikšmę karo eigai, ar tai buvo Maskvos politinio plano karinė dalis, vykdant sąmoningą žmonių genocidą Karaliaučiaus žemėse ir kokią reikšmę turėjo Potsdamo konferencijai?

Į šį klausimą išsamiau galima atsakyti tik, kiek įmanoma remiantis abiejų kariavusių bei trečiųjų šalių prieinamais Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas trukdė sustiprinti XVIII amžiuje žlungančią valstybę? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Ramunė Šmigelskytė-Stukienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbame Lietuvos valstybės saulėlydžio epochą ir joje bandytas vykdyti reformas. Šia tema Tomas Baranauskas kalbasi su XVIII amžių tyrinėjančia istorike Ramune Šmigelskyte-Stukiene.

Ar Lietuvos ir Lenkijos valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – žlugimas XVIII a. pabaigoje buvo neišvengiamas? Kaip to meto šios valstybės piliečiai bandė gelbėti valstybę – pertvarkyti jos valdymą, sustiprinti kariuomenę, sukurti efektyvų biurokratinį aparatą? Kada kilo tokių reformų idėja? Kokie reformų sumanymai buvo įgyvendinami paskutinio karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdymo laikais? Skaityti toliau

Istorikė N. Strakauskaitė kviečia prisiminti „Užmirštąjį Rėzą“ (0)

Doc. dr. Nijolė Starkauskaitė_briai.ku.lt

Vasario 7 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks istorikės doc. dr. Nijolės Strakauskaitės paskaita „Užmirštasis Rėza“ ir Prūsijos lietuvių etninės tradicijos prezentacijos XIX – XX a. sandūroje“.

Liudviko Rėzos išleisto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio (1825 m.) pažadintas interesas lietuvininkų etninei tradicijai neblėso per visą XIX amžių, tačiau Rytų Prūsijos kultūros veikėjai rašę apie Prūsijos Lietuvos (Mažosios Lietuvos) Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau