Šeštadienis, 21 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Z. Kumetaitis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patriarchas užribyje

Zenonas Kumetaitis, www.alkas.lt
2021-11-16 09:00:31
657
PERŽIŪROS
0
Z. Kumetaitis. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patriarchas užribyje

Lietuvos sienų sankirtų komisija prie „Prostken“ sienos ženklo | Autoriaus nuotr.

LDK valstybės siena Vakaruose

Ji buvo nustatyta dar 1422 metų rugsėjo 27 dieną tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino Melno sutartimi.

Įteisinta sienos padėtis beveik nepasikeitė ir pagrįstai laikoma viena iš seniausių ir stabiliausių sienų Europoje, keitėsi tik valstybių, esančių abipus sienos, pavadinimai.

Politiniame-administraciniame kontekste ši siena vienoje pusėje nuo 1422 iki 1525 metų buvo Kryžiuočių ordino siena, vėliau ji nustatė Prūsijos hercogystės, Prūsijos karalystės, o nuo 1871 iki 1945 metų – Vokietijos ribas.

Kitoje pusėje nuo1422 iki 1569 metų buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, nuo 1569 m. – Abiejų tautų Respublika, o carinės okupacijos laikotarpiu 1795–1916 metais – jau Rusija.

1918–1941 metais Vokietija vėl turėjo sieną su Lietuva ir Lenkija.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Kryžiuočių ordino siena ženklais buvo pradėta žymėti 1529 m. birželio 21 dieną ir nekito iki 1923 m., o Užnemunėje ir toliau į vakarus išliko iki šiol.

Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei buvo priskirtos sūduvių žemės „pradedant nuo Mozūrijos (Mazovijos) kunigaikščių ribų pabaigos, nuo Luko [Elko] upės, nuo bras­tos, vadinamos Akmenine Brasta (Kamienny bród), kuri yra Luko aukštupyje, aukščiau už Grajevą ir Točilovo ežerą; nuo tos vietos einant tiesiai per dykrą iki pat ežero, kuris vadinamas Raigardo (Rogors), taip, kad pusė to ežero priklausytų viešpaties Lietuvos kunigaikščio žemėms, o kita pusė – Ordino žemėms. (Maksimaitienė O., Lietuvos istorinės geografijos ir kartografijos bruožai. Vilnius, 1991.)

Akmeninė brasta per Luko/Elko upę. Kitoje upės pusėje – Prostki gyvenvietė, kurios viduryje dar matosi neužstatyta erdvė, išlikusi buvusios sienos vietoje | Autoriaus nuotr.
Karališkas ženklas – taikos vardan

Beveik prieš 500 metų delimituojant sieną, ginčas kilo dėl valstybės sienos ruožo tarp Elko ir Grajevo miestų.

Ginčas užsitęsė iki 1545 metų, kol galiausiai Lietuvos karalius Žygimantas Augustas nusileido, ir valstybės siena buvo pastūmėta į pietryčius Prūsijos naudai.

Ant naujai suformuotos valstybės sienos linijos kaip taikos tarp dviejų valstybių simbolį Lietuvos karaliaus Žygimanto Augusto ir Prūsijos hercogo Albrechto I įsakymu nuspręsta pastatyti valstybės sienos ženklą.

Vieta prie Elko upės pasirinkta neatsitiktinai – čia kirtosi pagrindiniai prekybiniai keliai, beje, kai kurių istorinių šaltinių teigimu, XVI šimtmetyje čia ribojosi jotvingių ir mozūrų žemės.

1545 metų rugpjūčio mėnesį buvo pastatytas valstybės sienos ženklas, kuris pavadintas arčiausiai esančios gyvenvietės, esančios kitoje Elko upės Prostken (lenkiškai Prostki) vardu. Šis ženklas išliko iki šiol nepakitęs.

Ant ženklo iš Lietuvos (rytų) pusės juodo marmuro plokštėse buvo išgraviruoti Lietuvos ir Prūsijos herbai bei užrašas lotynų kalba.

Spėjama, kad šio teksto autoriumi galėjo būti Georgijus Sabinus Šuleris (Schuler), pirmasis Albrechto karališkojo universiteto Karaliaučiuje rektorius, filologas, poetas, diplomatas.

Heraldika su užrašu ant „Prostken“ sienos ženklo | Autoriaus nuotr.
Užrašo vertimas:

Kai Žygimantas Augustas valdžią vykdė tėvo valstybėje, o (kartu) magistras Albertas I-asis valdė, pirmasis – du Jogailos senuosius sostus, o pastarasis Prūsų krašte taikiai valdžią vykdė, 1545 metų rugpjūčio mėnesį buvo pastatytas šis stulpas, kuris turėjo žymėti abiejų šalių sienos liniją bei atskirti abiejų valdovų teritorijas. (Vertėja Inga Tuliševskaitė).

Vokietijos ir Rusijos paskutinė sienos apžiūra ir šio ženklo remontas buvo atlikti 1904–1907 metais.

Vienintelis reikšmingesnis pakeitimas šio remonto metu – ant ženklo neliko anksčiau jį puošusios juodo marmuro plokštės, kurią 1907 metais prūsai demontavo ir išvežė į Prūsijos muziejų Karaliaučiuje.

Jos vietoje buvo pritvirtinta kopija iš smiltainio, ant kurios smulkiu šriftu vyčio ženklo apačioje. Atliktas plokščių pakeitimas.

Užrašas vyčio apačioje – apie plokščių pakeitimą 1907 metais | Autoriaus nuotr.

Tuo metu ženklas žymėjo valstybės sieną tarp Vokietijos ir Rusijos. Atkreiptinas dėmesys, kad po Abiejų Tautų Respublikos padalinimo Rusija per pakankamai ilgą laikotarpį, net keičiant plokštes, nepakeitė heraldikos ant ženklo, ir Lietuvos vytis išliko iki šių dienų!

Vokietijos ir Rusijos atstovai atlieka ženklo remonto darbus 1904 metais | Autoriaus nuotr.

Vokietija, puikuodamasi šiuo ženklu, išleido daug nuotraukų, atvirukų, pašto ženklų ir kitokių suvenyrų su jo atvaizdu.

Iki šiol Vokietijos, Lenkijos internetiniuose puslapiuose galima rasti daug šio ženklo nuotraukų, darytų XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiaus pradžioje.

XIX amžiuje Vokietija savo sienas sausumoje pradėjo ženklinti sausgrioviais tarp sienos stulpų. Dar iki šių dienų išlikę jų liekanos, vienur matomos miško proskynose, kitur – apaugusios medžiais.

Abipus ženklo taip pat matomi išlikusių griovių pėdsakai.

Išlikę sausgriovių pėdsakai prie ženklo | Autoriaus nuotr.
Išlikę sausgriovių pėdsakai prie ženklo | Autoriaus nuotr.
Sienų patriarcho migracija ir jo reikšmė

XX amžius prasidėjo audringais įvykiais: I-asis pasaulinis karas, Rusijos imperijos krachas, naujų valstybių „paradas“, kurie lėmė ir valstybių sienų perbraižymą.

Mūsų nagrinėjamoje teritorijoje susikūrė/atsikūrė Lenkija ir Lietuva, turėjusios pretenzijų į senąsias sienas ir tuo pačiu į Prostken sienos ženklą. Iš kitos sienos pusės liko Vokietija.

Sovietinė Rusija desperatiškai bandė susigražinti prarastas teritorijas, o Lenkija, suvaidinusi derybas su Lietuva, bandė atkurti/įkurti naują/senąją valstybę su sostine Varšuvoje.

Lietuvai labiau rūpėjo atgauti Vilniaus kraštą, negu Suvalkų žemes, o ženklas liko ant Vokietijos–Lenkijos sienos. Įgyvendinant 1939 metais Maskvoje pasirašytą Vokietijos–SSRS draugystės ir sienos sutartį, Lenkija buvo okupuota ir ženklas atsidūrė Vokiečių okupuotoje teritorijoje.

Jaltos ir Potsdamo konferencijose buvo perbraižomas Europos politinis žemėlapis. Lenkijos egzilinė vyriausybė reziduojanti Londone per Britaniją ženkliai prisidėjo prie Lenkijos teritorijos kūrimo, kai Lietuvos atstovų pastangos įtakoti šį procesą buvo bevaisės.

Ir taip Potsdamo konferencijos pasekmėje Prostken ženklas buvo priverstas „migruoti“ į Lenkiją.

Jei Vokietijai šis ženklas turėjo valstybinę reikšmę, tai Lenkijoje jis įtrauktas tik į Varmijos–Mozūrijos vaivadijos lankytinų vietų sąrašą.

Vėlesnio laikotarpio Lenkijos šaltiniai aiškina, kad tai ženklas, žymėjęs LDK, Prūsijos ir Lenkijos valstybių sienų sankirtą, kiti – kad tai Lenkijos sienos su Prūsija ženklas, tačiau ženkle pavaizduotas vytis sumažina įvairių interpretacijų galimybę.

Mums lietuviams šis beveik 500 metų senumo ženklas yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės brandumo simbolis.

Jis byloja, kad jau tuomet Lietuva net šių dienų bruožais buvo išmani valstybė, turėjusi diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu ir kaimyninėmis valstybėmis bei nustatytas valstybės sienas.

Tokiu simboliu gali pasididžiuoti ne visos Europos valstybės, turinčios ne mažiau turtingą istoriją.

Jei važiuosite Augustavo–Grajevo–Elko keliu, pervažiavę tiltą per Elko upę priešingame krante nuo Prostki gyvenvietės pamatysite kvadrato formos koplytstulpį, iš viršaus uždengtą raudonų čerpių stogeliu.

Stabtelėkite, kad pajustumėte didingos Lietuvos istorijos dvelksmą, ir nusifotografuokite. Įsiamžinsite su neįkainojamu mūsų valstybės istoriniu paveldu.

Autorius yra technikos mokslų daktaras, docentas, ambasadorius. Dalyvavo atkuriant ir nustatant Lietuvos sienas 1990–2015 metais eidamas valstybės sienų ir jų sankirtų delimitavimo ir demarkavimo komisijų pirmininko ir pirmininko pavaduotojo pareigas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Z. Kumetaitis. Karalių miestas politiniame ir geografiniame užribyje                         
  2. Z. Kumetaitis. Lietuva ir Rytprūsių parceliavimo peripetijos
  3. E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo
  4. A. Mickūnas, V.Savukynas. Didžiosios Lietuvos projektas
  5. L. Kasčiūnas. Nei Lenkija, nei Lietuva, nei Latvija neleis pažeisti savo sienų
  6. M.M. Kolionko. Ar įmanoma Lenkijos sienų revizija? (video)
  7. Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas
  8. Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos: R. Žepkaitė. Rytų Lietuvos užgrobimas ir naikinimas XX a.
  9. O. Voverienė. Lietuvos bajorija
  10. T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai
  11. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  12. G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija
  13. Č. Iškauskas. Kad nepasikartotų Lietuvos tragedija
  14. A. Butkus. Lietuvos valstybingumo pobūdžiai ir jų interpretacijos
  15. J. Basanavičius. O kad taip jau prašvistų Lietuvos dvasia!

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
  • Kęstutis K.Urba apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ima aiškėti, kaip keisis erdvė prie Vilniaus TV bokšto
  • Susisiekimo ministerija planuoja stiprinti elektrinių paspirtukų kontrolę
  • Medikai proteste prie Seimo gruodžio reikalaus stabdyti baudų įstatymą
  • SADM: piktnaudžiavimas valstybės parama netoleruotinas

Kiti Straipsniai

Senosios knygos, istoriniai raštai ir Lietuvos žemėlapis Vilniaus panoramos fone

Seimas nusprendė, kokias istorines sukaktis Lietuva minės 2028 metais

2026 11 20
Benediktas Algimantas Masaitis

In memoriam – Palydint į Amžinybę Benediktą Algimantą Masaitį

2026 11 12
Rankoje laikomas išmanusis telefonas, jo ekrane – banko ryšio sutrikimo ženklas, šalia – eurai ir mokėjimo kortelė

Pinigai banke, bet nepasiekiami: kas vyksta pasaulyje ir ar tai gresia Lietuvai?

2026 11 10
Vytauto Sinicos portretas, fone – iliustracinis Krokuvos išpuolio vietos vaizdas su policijos pareigūnu

V. Sinica. Atgaila apie dešinįjį ekstremizmą Lenkijoje

2026 11 09
Simbolinis Krokuvos žudynių aukų atminimo vaizdas – žvakės ir baltos gėlės senamiesčio aikštėje.

Krokuvos žudynės: užpuolikas įtariamas nužudęs ir savo tėvus bei seserį

2026 11 08
Ginkluoti Lietuvos policijos pareigūnai prie atitvertos gatvės; iliustracinis kadras, ne iš Krokuvos

Šaudynės Krokuvoje: šeši nužudytieji, 15 sužeistų

2026 11 07
Diskusijos dalyviai konferencijoje „Klaipėdos kraštas Lietuvos istorijos vadovėliuose: ko trūksta?“

Kada Lietuvos istorijos pamokose atsiras vietos visai Lietuvai?

2026 11 07
JAV kariai kovinėse pozicijose šalia šarvuotosios technikos per 2024 m. pratybas Lenkijoje

Lenkija stiprina pajėgas prie Rusijos sienos: perspėjama apie ginkluotas provokacijas

2026 11 03
F. Mercas ir G. Nausėda

Prezidentas susitiko su Vokietijos Kancleriu 

2026 11 03
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda kalba Berlyno saugumo konferencijoje 2026 m. lapkričio 3 d.

G. Nausėda Berlyne: Europos saugumas, Vokietijos brigada ir parama Ukrainai

2026 11 03

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
  • Kęstutis K.Urba apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Ką gi apie I. Vėgėlė pristatys „Piliečių Lietuvos“ programą: 11 įsipareigojimų Lietuvai
Kitas straipsnis
Cukrinis diabetas | rengėjų nuotr.

Šiuolaikiškas ligos nustatymo būdas ateityje padės lengviau atpažinti diabetą

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai