Ketvirtadienis, 30 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

Česlovas Iškauskas, www.alkas.lt
2021-04-09 07:53:01
14
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Šis straipsnis buvo paskelbtas dar 2014 m. gegužę, per lietuviškos spaudos laisvės dieną, kuri beveik sutampa su tokia pat pasauline diena. Šiandien, kai naujoji liberalioji valdžia vėl bando uždėti jai apynasrį, minėta publikacija apie germaniškąją lietuvių kalbos suvaržymų bangą neprarado savo svarbos.

Lietuvių kalba išgyveno keletą sunkių jos niokojimo laikotarpių. Ji kentė ir garbingai ištvėrė ne tik jos rusifikaciją ir polonizaciją, bet ir germanizaciją. Tiesa, germaniškosios represijos prieš lietuvišką raštą, kalbą ir spaudą vyko kur kas mažesniame regione negu carinė Rusijos imperija arba nelygiateisė ATR. O ir apynasris lietuvių kalbai vokiečių buvo uždėtas laisvesnis, ne taip griežtai varžomas.

Nuo Lietuvos atplėštas kraštas

Kalbėtume apie Mažąją Lietuvą, arba Prūsų Lietuvą  (vok. Preussisch Litauen, rečiau – Litauischer Kreis, Litauische Ämter, Provinz Litthauen). Kaip aiškina Wikipedia, tai istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis, kuriose gyveno vadinamieji lietuvininkai (mažlietuviai) – vakarų lietuvių etninė grupė. Iki Kalavijuočių Ordino invazijos XIII a. vėliau Mažąja Lietuva tapusio regiono gyventojai buvo daugiausia skalvių ir nadruvių gentys. Vykstant kovoms tarp Lietuvos ir Ordino ši teritorija prarado didelę dalį savo gyventojų.

Regionas vėl pradėtas apgyvendinti po 1422 m. rugsėjo 27 d. sudarytos Melno taikos tarp LDK ir Ordino, kai kalavijuočiai atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją, bet pasiliko Klaipėdos kraštą, tačiau nustatė ir valstybinę sieną, kuri išliko iki pat 1919 m. (Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir tapo tarptautinės kontrolės objektu).

Tada gyventojų pagrindą sudarė likusieji baltai, naujai atsikėlę lietuviai ir iš kitų Prūsijos regionų grįžtantys gyventojai. Buvusiose baltų žemėse, daugiausia Nadruvoje, Skalvoje, Lamatoje ir Klaipėdos apylinkėse, kūrėsi kolonistai iš LDK, kurie maišėsi su menkais vietos baltų likučiais. Vokiečių Ordinas šiuos kolonistus noriai priėmė, nes karinių nesėkmių nustekentam Ordinui jie įdirbo iki šiol nenaudotas žemes (dykras) bei mokėjo mokesčius ir duokles.  

„Mažosios Lietuvos“ sąvoka pirmą kartą paminėta tarp 1517 ir 1526 m. Šiuo metu jo dauguma priklauso Kaliningrado sričiai, dalis – Lietuvai (Klaipėdos kraštas) ir Lenkijai. Siaurąja prasme taip vadinamas tik Klaipėdos kraštas – vienas iš penkių dabartinės Lietuvos etnokultūrinių regionų.

Čia tiktų Post Scriptum: me­tus del­su­si šį vasarį Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja į Lie­tu­vos vie­to­var­džių są­ra­šą įtrau­kė ir Ma­žą­ją Lie­tu­vą. Iki šiol tu­rė­ju­si tik is­to­ri­nės vie­to­vės sta­tu­są Ma­žo­ji Lie­tu­va ta­po ofi­cia­liu mū­sų ša­lies et­nog­ra­fi­niu re­gio­nu. Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Sta­sys Kas­pa­ra­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad klai­pė­die­čius, ši­lu­tiš­kius ar Pa­gė­gių žmo­nes pa­kak­tų va­din­ti že­mai­čiais, o ne kaip kitaip. Tad ir kalba jų nesikeis.

Angliškas Prūsijos žemėlapis 1799 m. Mažoji Lietuva (Little Lithuania) nuspalvinta žaliai | wikipedia.org nuotr.
Išskirtiniai kultūros ir kalbos paminklai

Paradoksalu, kad šis iš rankų į rankas ėjęs ir suskaldytas kraštas valstybei davė pagrindinius rašto ir kultūros paminklus. Prof. Zigmas Zinkevičius, tyrinėjęs Mažosios Lietuvos reikšmę Lietuvos istorijoje, išvardina juos. Prisiminkime ir mes:

Mažojoje Lietuvoje 1547 m. buvo išleista pirmoji lietuviška knyga – Martyno Mažvydo katekizmas.

Mažojoje Lietuvoje 1653 metais pasirodė ir pirmoji lietuvių kalbos gramatika, kurios autorius buvo mažlietuvis Danielius Kleinas. Visi pripažįsta, kokia svarbi yra pirmosios knygos ir pirmosios gramatikos reikšmė tautos kultūrai.

Mažojoje Lietuvoje pirmą kartą į lietuvių kalbą buvo išversta ir visa Biblija. Šį darbą 1579–1590 m. atliko mažlietuvis Jonas Bretkūnas. Biblijos vertimas į liaudies kalbą padarė didelę įtaką visai to meto kultūrai. Pakaktų priminti, kad M. Liuterio atliktas Biblijos vertimas į vokiečių kalbą iš esmės davė pradžią dabartinei bendrinei vokiečių kalbai. J. Bretkūno vertimas tokios reikšmės lietuvių kalbai neturėjo, kadangi nebuvo išspausdintas. Pirmą kartą lietuviška Biblija buvo išleista Mažosios Lietuvos autorių kolektyvo praėjus pusantrui šimtui metų po Bretkūno Biblijos vertimo – 1735 m.

Mažojoje Lietuvoje pasirodė ir pirmasis lietuvių grožinės literatūros kūrinys – Ezopo pasakėčių vertimas, parengtas mažlietuvio Teofilio Šulco 1706 m.

1718 m. Mažojoje Lietuvoje, Karaliaučiaus universitete buvo įsteigtas pirmasis lietuvių kalbos seminaras, dabar sakytume – pirmoji lietuvių kalbos katedra. Didžiojoje Lietuvoje tai įvyko tik po dviejų šimtmečių, tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo.

Mažojoje Lietuvoje 1747 m. buvo išleistas pirmasis mokslinis veikalas apie lietuvių kalbą, parašytas mažlietuvio Pilypo Ruigio.

Čia 1811 m. buvo įsteigta pirmoji lietuviška mokytojų seminarija.

Čia pasirodė pirmieji lietuviški eilėraščiai, pagaliau – pasaulinės reikšmės literatūros šedevras ,,Metai“, sukurtas mažlietuvio Kristijono Donelaičio, o išleistas 1818 m.

Būtent čia, Mažojoje Lietuvoje, pirmiausia pradėta rinkti lietuvių tautosaka, 1825 m. išleistas pirmasis lietuvių liaudies dainų, surinktų Mažojoje Lietuvoje, rinkinys.

Čia 1822 m. pradėtas leisti pirmasis lietuviškas periodinis leidinys ,,Nusidavimai Dievo karalystėje“, o nuo 1883 m. buvo leidžiamas ir pirmasis lietuvių tautinis laikraštis-žurnalas ,,Aušra“, skirtas visai Lietuvai.

1885 m. įsteigta pirmoji lietuviška pasaulietinė draugija „Birutė“.

Mažojoje Lietuvoje 1905 m. įsteigtas pirmasis lietuvių etnografinis muziejus.

Paskui profesorius pabrėžia, kad Mažoji Lietuva davė pradžią dabartinei bendrinei lietuvių kalbai. Būtent Mažojoje Lietuvoje, o ne Lietuvos valstybėje leistose knygose apčiuopiame mūsų bendrinės kalbos ištakas. Mažlietuvių vartota kalba pasižymėjo archaiškumu, kurį lėmė prūsų kalbos substratas, jo poveikis vietinių lietuvių kalbai, o mažlietuvių knygų kalba buvo gana gryna.

Prasidėjus tautiniam atgimimui Mažosios Lietuvos rašomoji kalba buvo perkelta į Didžiąją Lietuvą, kalbininkams, ypač Jonui Jablonskiui, pritaikius ją mūsų poreikiams, pasinaudojus vakarų aukštaičių tarmės pietinės dalies – vadinamųjų suvalkiečių – kalbiniais duomenimis.

Tokį kultūrinį pakilimą greičiausiai lėmė ir tai, kad Mažojoje Lietuvoje jau 1807 m. buvo panaikinta baudžiava, tad visuomenės modernizacija čia buvo spartesnė: greičiau nyko senoji luominė socialinė struktūra, rinkos ekonomika ir modernizacija aktyviau skverbėsi į žemės ūkį. Todėl neretai Prūsų lietuviai laikė carinės Rusijos lietuvius „atsilikusiais“, pašiepiamai vadino juos „žemaičiais“ (suprask – žemo luomo, kokybės).

Politinio suartėjimo klausimas tarp abiejų Lietuvų iškilo tik per Pirmąjį pasaulinį karą, tačiau jo siekė tik nedidelė mažlietuvių inteligentų dalis,  daugiausia esanti šio krašto šviesuolio, spaustuvininko Martyno Jankaus aplinkoje. Didžiajai visuomenės daliai dvikalbystė ir priklausomybė Vokietijos valstybei buvo tapusi jų kultūrinio savitumo dalimi.

Sunaikinti kalbą trukdė karai

Lietuvių, kurių skaičius po 1709 – 1711 m. maro ėmė labai mažėti, germanizavimas vyko gana sumaniai. 1733 m. lietuvių valstiečius pradėta imtis į rekrūtus (karinėn tarnybon iki 25 metų) į Prūsijos kariuomenę, o, nuo 1736 m. įgyvendinant visuotinio pradinio švietimo nuostatus, Prūsų Lietuvoje buvo smarkiai išplėstas kaimo mokyklų skaičius.

Kaimo mokyklos didino raštingumą, tačiau XVIII a. pabaigoje Prūsijoje suvalstybinus švietimą, mokyklos, kaip ir tarnyba Prūsijos kariuomenėje, formavo lietuvių požiūrį į Prūsiją jau kaip į savą valstybę, ugdė jų ištikimybę monarchijai, paklusnumą, discipliną.

Tačiau, kita vertus, prievartinė lietuvių asimiliacija prasidėjo tik po Vokietijos suvienijimo 1871 m., kai Vokietijos imperija pradėjo įsakymais siaurinti lietuvių kalbos viešojo vartojimo sferą, pirmiausia išstumdama ją iš mokyklų. Tada lietuvių kalba vis labiau virto „namų kalba“, plačiau vartota tik bažnyčiose. Kaip ir rusifikacijai Rusijos imperijos valdose, taip ir Mažojoje Lietuvoje kilo kultūrinis pasipriešinimas.

Čia prasidėjo vadinamasis peticijų sąjūdis: net devyniomis peticijomis iki pat 1900 m., įteiktomis Vokietijos kaizeriui, reikalauta grąžinti lietuvių kalbą į mokyklas, sustiprėjo pasaulietinių inteligentų veikla, aktyviai kūrėsi kultūrinės draugijos („Birutė“, Tilžės giedotojų draugija, „Sandora“, „Santara“ ir kt.).

Paskui kaizeris lietuvių kalbos ir kultūros klausimą paliko savieigai, nes jam labiau rūpėjo imperinis karas ir išlikimas: reikėjo ryžtis pasauliniam žygiui į Rytus, paskui reichą užklupo gėdingas pralaimėjimas, revoliucija, kitos lemtingos permainos, susijusios su vokiečių nacionalistų brovimusi į valdžią. Mažoji Lietuva tapo tarsi „keičiama moneta“.

Z. Zinkevičius rašo, kad po Pirmojo pasaulinio karo lietuviškiausia Mažosios Lietuvos dalis – Klaipėdos kraštas – buvo atskirtas nuo Vokietijos ir autonomijos teisėmis prijungtas prie Lietuvos. Bet būtent taip šiame krašte buvo išgelbėta lietuvybė, nors vokiečių įtaka ir toliau nesilpnėjo. Likusi Mažosios Lietuvos dalis – vadinamieji Rytprūsiai (dabar Kaliningrado kraštas) – toliau kentė brutalų vokietinimą, kuris valdant A. Hitleriui dažnai peraugdavo į smurtą.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui Mažąją Lietuvą ištiko dar baisesnis smūgis: dauguma gyvenviečių buvo neapsakomai suniokotos, gyventojai išžudyti, o likę gyvi išsisklaidė po visą pasaulį. Po karo senųjų klaipėdiškių tebuvo likę gal tik apie 10–20 proc. Daugeliui jų sovietų valdžia neleido grįžti į gimtuosius namus, jie kentė persekiojimus, trėmimus. Į ištuštėjusias sodybas buvo keliami žmonės iš kitų Sovietų Sąjungos regionų, po pergalės grįžtantys kareiviai.

Senieji klaipėdiškiai, nusivylę tuo, kad jiems reiškiamas priešiškumas, jog jie laikomi vokiečiais („fricais“), su širdgėla traukėsi iš protėvių žemės, nemažai jų išvyko į Vokietiją. Likusieji gyventojai ilgainiui susimaišė giminystės ryšiais su atsikėlusiais iš kitur. Dabar, telikus tik atskiroms autochtonų šeimoms, baigia išnykti kalbos mokslui labai įdomi senoji klaipėdiškių tarmė, reziumuoja Z. Zinkevičius.

Panašus likimas ištiko ir kitą tuometinės Lietuvos dalį – Užnemunę, dažnai tapatinamą su Suvalkija. Ji po trečiojo ATR padalijimo irgi priklausė Rytų Prūsijai, tačiau po 20 metų atiteko Rusijos imperijai. Tiesa, šiame regione, kuris šiaurinėje dalyje buvo susimaišęs su žemaičiais (vienu metu ji priklausė Žemaitijos seniūnijai), lietuvių kalbos skurdinimas buvo švelnesnis, o ją daugiau veikė lenkai negu vokiečiai.

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.
Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

***

Taigi, lietuvių kalbai XIX-XX a. teko didžiuliai išbandymai.

Telieka stebėtis, kaip ją iki šiol išsaugojome unikalią, turtingą ir gyvybingą.

Deja, priešinimasis pavojams slopsta. Inteligentija tyli, kultūros šviesuliai, tokie aktyvūs buvę Atgimimo metu, nuobodžiauja prie savo ikitvaninių rašomųjų mašinėlių, tesikauna keli politikai, visuomenininkai, tautininkai, paniekinamai vadinami „nacionalistais“.

Gali būti, kad, išlaikę tris kalbines invazijas, neištversime visa šluojančio, dar pavojingesnio jos atoslūgio, su kuriuo į mūsų kalbą pateks visokios kalbinės sąšlavos: svetimas raidynas, keliakalbystė, liberalus lietuvių kalbos traktavimas pagrindiniuose teisiniuose dokumentuose.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Č. Iškauskas. Trečioji banga – lietuvių kalbos germanizacija
  2. Č. Iškauskas. Išmėžkime lietuvių kalbos arklides (pirmadienio mintys) (video)
  3. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  4. Č. Iškauskas. Kas užsimojo prieš lietuvių kalbą?
  5. Įgyvendinamos Valstybinės kalbos politikos gairės sustiprins lietuvių kalbos įtaką
  6. P. S. Krivickas. Lietuvių kalbos riktai ir reikalai
  7. E. Jovaiša. Konservatoriai politizuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sudarymą
  8. L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą
  9. Lietuvių kalbos draugijos skaitymuose – apie lietuvių kalbą visuomenėje ir mokykloje
  10. Č. Iškauskas. Apie pofik, kalbos eroziją ir britų užsispyrimą… (pirmadienio mintys)
  11. Karaliaučiaus Lietuvių kalbos seminarui – 300
  12. G. Songaila. Lietuvių kalbos trypimo dramaturgija
  13. J. Marcinkevičius. Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje
  14. Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai (nuotraukos)
  15. Ignalina kviečia į Lietuvių kalbos dienų renginius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Taip says:
    2 metai ago

    II -ąjam pasauliniui karui pasibaigus Prūsų Lietuvos pietinė didžiulė dalis atiduota Lenkijai,kuri daugumą lietuviškų-baltiškų vietovardžių pavadinimų iškeitė ,deja ,į lenkiškus.Tad,liūdna ir graudu.

    Atsakyti
    • Dvi seselės per kalnelį says:
      2 metai ago

      Dvi per kalnelį (Lietuvą) nesueinančios seselės tą baltų žemę pasidalino ir toliau tyko progos likusią pasidalinti, o tada meiliai apsikabinti, ištirpti meškos glėbyje… …

      Atsakyti
  2. Elgetas says:
    2 metai ago

    Ka tik perskaiciau:”Viesulas Perkuno zirgas”.

    Atsakyti
  3. Jonas says:
    2 metai ago

    Nuostabu

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    2 metai ago

    Ar Iškauskai matei Melno taikos sutartį, konkrečiai nors originalo kopiją, kad joje būtų užrašytas pavadinimas Žemaitija ir išvardinti konkretūs į jos teritoriją įeinančių vietovių pavadinimai, kad iš šių duomenų būtų galima spręsti, kurioje vietoje tada buvo žemė Žemaitija vadinama. Pasakius, kad Ordinas atsisakė bet kokių teisių į Žemaitiją, žmonės supranta, kad atsisakyta tų žemių, kurios dabar Žemaitija vadinamos. Betgi, jos Ordinui niekada nepriklausė ir pretenzijoms į jas nebuvo istorinio pagrindo, o ginčas ėjo dėl dabar Suvalkija vadinamos ir į Vakarus nuo jos esančios teritorijos, dėl jų ėjo nuolatinė Lietuvos kova su Ordinu ir Mozūrais nuo Mindaugo laikų. Ypač daug kovota buvo Vytenio laikais.Taškas Lietuvos naudai buvo padėtas Žalgirio pergale 1410 m. Kryžiuočiai būtent jas vadino Žemaitija, kad taip įrodinėtų, jog jos ne Lietuva. Taigi, kalbant reikalingas aiškumas, priešingu atveju tarnaujama Lietuvos istorijos klastotojų užmačioms.

    Atsakyti
    • Pajūrietis says:
      2 metai ago

      Yra trys rūšys žmonių, kurie viską žino ir gali pakalbėti apie bet ką. Tai politikai, taksistai ir žurnalistai.

      Atsakyti
  5. Elgetas says:
    2 metai ago

    Va dar:”Velykos teismas, i desine sauja biciu”.

    Atsakyti
  6. Bartas says:
    2 metai ago

    Ar šiais laikais Lietuvoje, kas nors užsiima žemėlapių leidyba?

    Atsakyti
  7. Česlova Zukulienė says:
    2 metai ago

    Kiekvienam lietuviui šiandien yra šventa pareiga išsaugoti lietuvių kalbą ir saugoti ją nuo svetimybių.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      + + + !!!!!!!!!!!

      Atsakyti
  8. Paminklas J. Marcinkevičiui says:
    2 metai ago

    Vitas Tomkus: IR ŽODIS TAPS KŪNU!
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/vitas_tomkus_ir_zodis_taps_kunu/
    „„Vitas Tomkus, sąskaitos Nr. LT 24 7044 0600 0780 3510, AB SEB bankas. Mokėjimo paskirtis: Justino Marcinkevičiaus įamžinimas.”
    žr. You Tube
    – youtube.com/watch?v=n0e4_I7zer4&feature=emb_imp_woyt

    Daugiau skaitykite:
    Nacionalinė idėja vaduojasi iš vystyklų!
    Danutė ŠEPETYTĖ: Nacionalinė idėja vaduojasi iš vystyklų!
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/tautos_skola_just_marcinkeviciui_bus_grazinta/

    Atsakyti
    • Svajonė says:
      2 metai ago

      OhohoHO ..niekintojas V.Kavaliauskas po VYČIO pavarymo Ant RINKOS ir Kaunan proto-tipą raiteliui išikišus (visgi verslas), metus jau Vyčio nuograužą, su niekšu A. Juozaičiu
      jau ir ant Sigito LASAVICKO atminimo, apginti jo Gyvybę Vilniaus vietos lipą.
      Lipni masė, masių valdymo, na panašiai bolševikams būdu.
      Dabar S. Lasavicko ir Juostinio Marcinkevičiaus supriešinimui net Antano Smetonos valkiojimas pagrioviu link Odminių nesipriešins. Gaila
      …Justino Marcinkevičiaus, jo Atminimo ir visų Sąjūdžio vadų atminties pagerbimo grobiu virstančio.

      Kavaliausko GROBIU Vytis vos netapęs, bet Alkas, garbiai Alko ir Romuvos bendruomenei bent ginant Žynį Sigitą Lasavickoą nuo turginių pavyzdiniu nepagarbos, ir susitelkti dėl Antano Smetonos fondo galėtų, tuo pat užkardant J. Marcinkevičiaus pavertimą GROBIU!

      Atsakyti
  9. Brangioji LRT TV says:
    2 metai ago

    Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, kur premjerė išvyko, TM surado! Kažin, kokia jų pilietybė, kad jiems skirtą informaciją kitomis kalbomis rašys?

    Atsakyti
  10. Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    ATĖJO LAIKAS SU LIETUVIŲ KALBĄ SUSIPAŽINTI, bent jau nuo 15-jo šimtmečio PRIEŠ MŪSŲ ERĄ!
    Tai galima padaryti, pažinus KRIVIŲ KRIVAIČIO VANDENORIAUS EPUS “ILIADĄ” IR “ODISĖJĄ”!
    ANOT KRIVIŲ KRIVAIČIO VANDENORIAUS EPO “ILIADA” , 1365 m.pr.m.e. buvo įvykęs eilinis TERO – ATLANTO ugnikalnio sprogimas. Tuo metu DIEVŲ OLIMPO VALDOVU buvo DZEUSAS! Jis, neva, davė nurodymą – JASONUI, HERAKLIUI, ir TĘSĖJUI, vykti į KOLCHIDĄ auksinės vilnos!
    Pasirodo, kad JASONAS simbolizavo ŽEMĖS DREBĖJIMĄ! HERAKLIS – ugnikalnio pelenus! TĘSĖJAS buvo jūrų dievo POSEIDONO ANUKAS ir simbolizavo – CUNAMĮ! ir.t.t. ir t.t.
    Kaip žinome, JUODĄJĄ JŪRĄ PASIEKĖ TIKTAI JASONAS IR TĘSĖJAS! TUO METU, NUO ŽEMĖS PAVIRŠIAUS, CUNAMIS – “TĘSĖJAS”, “NUŠLAVĖ” VISAME REGIONĘ KLESTINTI PREKYBOS CENTRĄ – OLBIJĄ!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams | ŠMSM nuotr.

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams

2023 03 30
Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

2023 03 27
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

2023 03 26
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Lietuvių kalbos žodynas (20 t. 1941–2002) | T. Paulauskytės nuotr.

Č. Iškauskas. Lietuvių kalbos menkinimas – grėsmė nacionaliniam saugumui

2023 03 17
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
Unsplash.com, M. fentono nuotr.

R. Jezukevičienė. Nigro notanda lapillo dies*

2023 03 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
VMI nuotr.
Lietuvoje

Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas

2023 03 30
ltou.lt vizualizacija
Lietuvoje

Kauno oro uosto laukia pokyčiai

2023 03 30
Sporto aikštynai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje bus atnaujintas 21 stadionas

2023 03 30
Morgana Danielė | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Morgana Danielė išsaugojo postą Seime

2023 03 30
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus

2023 03 30
Moksleiviai įprato plauti rankas, bet neramina pavojingos bakterijos ant kompiuterio klaviatūros
Lietuvoje

Pataisos padės kovoti su internetiniais sukčiais

2023 03 30
Autobusas | sumin.lt nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas patvirtino pakyčius keleivių vežėjams

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • jo apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Tadas apie Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Aktualioji istorija“: Dainava prieš 770 metų ir dabar – ar galima tapatinti?
  • Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus
  • Būtina deklaruoti ir užsienyje gautas pajamas
  • Kauno oro uosto laukia pokyčiai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams

by Kristina Aleknaitė
2023 03 30
0
ŠMSM finansuos lituanistikos studijas užsieniečiams ir užsienio lietuviams | ŠMSM nuotr.

Aukštosios mokyklos ir mokslo institutai užsieniečiams ir užsienio lietuviams rengia lituanistikos studijas, kurias finansuos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Susidomėjusieji...

Skaityti toliau

Papunkčiui su Vytautu Sinica: Valstybinės kalbos nebereikia

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 27
5
Dr. Vytautas Sinica | Alkas.lt ekrano nuotr.

Daugelį metų Seime bandyta priimti Konstitucinį valstybinės kalbos įstatymą, kuris iš tiesų saugotų valstybinę kalbą, plėstų jos vartojimą ir įtvirtintų...

Skaityti toliau

S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 26
44
Stanislovas Buškevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Gimtoji kalba turi įtakos mūsų smegenims - tai patvirtina tyrimai. Mokslininkai iš Makso Planko Instituto Leipcige priėjo išvados, kad kalba,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • jo apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Tadas apie Prezidentas: didžiuojamės, kad esame NATO nariai
  • Rimgaudas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • „laukia mūšis“? apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

A. Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai