Birželio 17 d. 18 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks naujo vadovėlio „Nacionalinis saugumas ir krašto gynyba“ pristatymas ir vieša diskusija, kurioje dalyvaus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos žinovai, vadovėlio autoriai.
Renginyje bus pristatytas pirmasis šiam mokomajam dalykui skirtas vadovėlis III–IV gimnazijos klasėms ir aptariama, kaip mokyklose ugdyti mokinių gebėjimą suprasti šiuolaikines grėsmes.
Renginio dalyviai
Dr. Mindaugas Nefas (šaulys, mokytojas ir pagrindinis vadovėlio redaktorius), dr. Ieva Gajauskaitė (Nacionalinio krizių valdymo centro Analizės biuro vadovė ir vadovėlio autorė), mjr. dr. Gintautas Jakštys (Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, vadovėlio autorius), dr. doc. Ramūnas Trimakas (Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, vadovėlio autorius) bei istorijos mokytojas Antanas Jonušas.
Pokalbį moderuos Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centro vyriausioji tyrėja Laura Charbakaitė.
Saugumo tema reikalauja naujų įgūdžių
Karas Europoje, dezinformacija, kibernetinės atakos, visuomenės atsparumo išbandymai – temos, kurios dar prieš dešimtmetį dažniausiai buvo aptariamos žinovų, politikų ar kariškių diskusijose, šiandien tampa ir mokyklos kasdienybės dalimi.
Jauni žmonės su šiomis temomis susiduria socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešajame gyvenime, tačiau ne visada turi pakankamai žinių ir įgūdžių jas kritiškai vertinti.
Leidinyje aptariamos svarbiausios šiuolaikinio saugumo temos – nuo globalių geopolitinių procesų ir hibridinio karo iki visuomenės atsparumo, pilietinio pasipriešinimo, informacinio saugumo ir pasirengimo ekstremaliosioms padėtims.
Vadovėlyje daug dėmesio skiriama ne tik žinioms, bet ir praktiniams gebėjimams, padedantiems atsakingai veikti neapibrėžtumo ir krizių sąlygomis.
Vadovėlis ugdys mokinių pilietinį atsparumą
Tai pirmasis vadovėlis, skirtas III–IV gimnazijos klasių pasirenkamajam Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalykui, parengtam pagal 2022 m. patvirtintą bendrojo ugdymo programą.
Jo tikslas – stiprinti mokinių pilietinį atsparumą, kritinį mąstymą ir supratimą apie Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą bei kiekvieno piliečio vaidmenį užtikrinant valstybės saugumą.
Programa apima nacionalinio ir tarptautinio saugumo, hibridinių grėsmių, informacinio ir kibernetinio saugumo, pilietinio pasipriešinimo, civilinės saugos bei pasirengimo ekstremaliosioms padėtims temas.
Mokiniai mokosi atpažinti propagandą ir dezinformaciją, analizuoti geopolitinius procesus, susipažįsta su Lietuvos nacionalinio saugumo sistema bei ugdosi praktinius gebėjimus, reikalingus įvairių krizių metu.
Mokytojai ieško būdų kalbėti apie grėsmes
Tačiau naujo dalyko atsiradimas mokyklose kelia ir svarbių klausimų. Kaip kalbėti apie karą, autoritarinius režimus ar visuomenės pažeidžiamumą taip, kad būtų ugdomas ne nerimas, o supratimas?
Kaip mokyti kritiškai vertinti žinias nuolat besikeičiančioje medijų aplinkoje? Kaip teorines žinias susieti su praktiniais įgūdžiais? Ir ar šiandienos mokytojas jaučiasi pasirengęs dėstyti tokį tarpdisciplininį dalyką?
Diskusijoje bus aptariama, kokį vaidmenį šiandien atlieka mokykla ugdant pilietinį atsparumą, kokių gebėjimų reikia mokytojams ir mokiniams, kaip klasėje kalbėti apie sudėtingus geopolitinius procesus bei kokių mokymo priemonių ir pagalbos tikisi mokytojų bendruomenė.
Taip pat bus diskutuojama apie nacionalinio saugumo temos vietą bendrojo ugdymo sistemoje ir jos reikšmę stiprinant demokratinę visuomenę.
Renginys skirtas mokytojams, švietimo bendruomenei, mokiniams, studentams, viešojo sektoriaus atstovams ir visiems, besidomintiems pilietinio ugdymo, saugumo bei demokratijos klausimais.
Suprasti ir gerbti.
O tam baimė visiškai neparanku
(čia apie du bevardžius skydus, beveidžius = niekieno, –
/1=2 ar 2=1 trečiokams, ką Alkas ištaisys lengvai/ be žymenų/??/).
Taigi – ir pažeminimai “galvų”, kad ir vis nepaskelbiamo Valstybės Vadovo,
su pripažinto ir skelbiamo kito Vadovo profiliais …žemiau Žalgirio tvirtovės
(aprašytos 1414 m., bet neviešintos t.p.) kontūrų, palei Galingojo Vytenio
piliakalnio Vilniuje supilto – Gedimino ten Sosto apsaugai mūro bokštų simbolika.
Kai Vėliavos “subenieko” (kaip Jūratės Statkutės de Rosales mėgiama kava
– tikra), ta ką rengtis ginti?? Tikrai. Mūsų Vėliavas, – 1795 m. griūties paveldą.
Pirmiausia tam – REIKĖS SAVOS VĖLIAVOS (ne laikinos moderntrispalvės iš
1918 m. “bėdelės-skubelės”) VĖL. Prielaida aiškiai aiški nuo šių keturių viršų:
trečiaklasiams-ketmaklasiams.
Jie išlikę, išmokę ir užaugę turės ir vadovauti, ir vadovautis.
Dėkokim už šį pradžios veiksmą (vadovėlį) žinovams-sudarytojams.
Pradėkim ir tuo visi deramai atminkim ką paliko Sigitas Lasavickas
(rasite lengvai jo viešinamus užrašus apie tvirtoves, jau), ir ne vien.
O Žodis yra toks lietuviškas – keblu (dabar tai) – apie demokratijos
išraišką eurotaboro laisvo klestėjimo sąlygomis; taip – PILIŲ taboras
– šiandienos Sąjunginė Europoje santvarka, ir jame gilius pamatinius
gynybos pradmenis itin jautrios atidos būdu kurt privalu.
Atsakingiau nei atsakingai. Ir žinia, – su Dievų palaima bei pagalba.
Tam duoti nuo pat pradžių mus SAUGANTYS ŽYMENYS!
Gerbti ir saugoti.
Buvom, esam, būsim!
2011 m. lapkričio 25 d. laidoje „Gyvoji istorija“ (LRT radijuje, vedėja Inga Berulienė) buvo minimos architekto restauratoriaus Sigito Lasavicko 85-osios gimimo metinės. Laidoje aptarti unikalūs jo tyrinėjimai, pasiekimai ir įžvalgos, kurios ilgą laiką buvo nepripažintos, tačiau tapo itin svarbios senosios architektūros paveldui.
Istorija 2011-11-25 16:03 Gyvoji istorija
T,p Alkas 2013-10-24 13:30:26
85-tieji, o jau tuoj ir 100-ieji metai nuo gimties, po 9-mečio
– trečiaklasio Sigito grįžimo iš…
Tiesiog – nuo keturių viršelių – Žynio 100-mečiui:
verta paklausyt tos laidos, ir po rytojaus pristatymo rengtis
100-mečio iškilmėms.