Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visi įrašai

B. Volodzka. Lietuviškas kraštas svetimose rankose

Benas Volodzka, www.respublika.lt
2018 10 29 16:00
24
Respublika.lt nuotr.

Respublika.lt nuotr.

karaliaucius-respublika-lt-nuotr
Respublika.lt nuotr.

Karaliaučiaus žemė labai reikšminga daugeliu požiūrių – nuo kultūros iki geopolitikos, –tačiau dažnu atveju ji lietuvių sąmoningai užmirštama, nes prisibijoma neadekvačių veiksmų iš Kremliaus. Dėl to visais laikais Karaliaučiaus priklausomybės klausimas buvo svarstomas atsargiai. Baimė šiuo atveju gali būti suprasta ir kaip yda, ir kaip atsargumo ženklas.

Tarpukariu visuomenė vokiškos Rytų Prūsijos atžvilgiu buvo kur kas drąsesnė, o dabar bet koks veiksmas, ginant lietuviškojo Karaliaučiaus interesus, visuomenėje pasitinkamas kaip nereikalingas problemų kėlimas. Jokia paslaptis, šio krašto dabartinė valdytoja yra pretenzinga, o kartais netgi labai įnoringa praeičiai. Militarizuotas Kaliningradas šiandien kelia akivaizdų pavojų tiek Lietuvos, kaip valstybės išlikimui, tiek ir Europos saugumui.

1945 m. SSRS karinės pajėgos užėmė lietuvių ir vokiečių puoselėtą Rytų Prūsiją, išstumdamos nacistinę Vokietijos kariuomenę. Karo mūšiai buvo tokie intensyvūs, kad ištisi Prūsų Lietuvos miestai ir kaimai buvo visiškai sulyginti su žeme. Visi Rytprūsių gyventojai masiškai evakavosi į Piliavos (vok. Pillau) uostą, norėdami emigruoti į Vokietiją arba į Vakarus. Daugelis jų matė, kaip Adolfo Hitlerio šlovintas Vermachtas pralaimi, nors ir kovėsi iki paskutinio kraujo lašo. Neįprastai šaltą 1944-1945 metų žiemą rytprūsiečiai, norėdami persikelti per Kuršmares ir Aistmares, žingsniavo visiškai nekaltų žmonių krauju nudažytu ledu, kurį be gailesčio sprogdino rusų aviacija. Didelis vokiečių keleivinis laivas „Wilhelm Gustloff“ išplukdė daugybę Rytų Prūsijos gyventojų, tačiau Rusijos visuomenės šlovinamas „sovietinis didvyris“, povandeninio laivo S-13 vadas Aleksandras Marineska torpedomis jį nuskandino. Anksčiau buvęs Trečiojo Reicho pramonės ir darbininkijos pasididžiavimo simbolis nesėkmingai gelbėjo nuo raudonosios giltinės sprunkančių daugiau nei 10 tūkst. Rytprūsių gyventojų.

Po baisaus Antrojo pasaulinio karo Rytų Prūsijos laukė žiaurūs ir baisūs niokojimo laikai, kurie tebesitęsia iki šiol. Lietuvių ir vokiečių kurtas kraštas pasižymėjo itin stipria ekonomine pažanga, išsivystymu ir architektūra. Karo ir pokario metu svetimo ir priešiško krašto gyvenimo žymės buvo intensyviai naikinamos. Sprogdintos ir griautos nuostabios bažnyčios, istoriniai paminklai, niokotos kapinės. Naikinta viskas, kas sukurta per pusę tūkstančio metų. Žuvo daug vertingų Mažosios Lietuvos kultūros, prūsistikos ir lituanistikos paminklų. Sunaikinti vertingiausi architektūros ansambliai – senamiesčiai, kurie neabejotinai būtų pretendavę į pasaulinį UNESCO paveldo sąrašą. Socialistinis Kaliningradas, su kultūriškai brandžia praeitimi neturintis nieko bendra, lieka kaip rusiško pasaulio Vakarų salos eksperimentas, kurio padariniai yra aiškiai juntami. Itin didelę Kaliningrado keliamą grėsmę jaučia Lietuva.

Rytų Prūsijos statusą visiškai pakeitė Potsdamo konferencija. Šis 1945 m. nuo liepos 17-osios iki rugpjūčio 2-osios vykęs itin svarbus tarptautinis įvykis nulėmė Kaliningrado buvimą Lietuvos pašonėje. Destruktyvus Rusijos buvimas Karaliaučiuje kelia politinę psichozę regione ir didžiulį karinės intervencijos pavojų. Tiek J.Stalinas, tiek H.Trumanas, tiek V.Čerčilis tarpusavyje aršiai kovojo už kiekvieną žemės lopinėlį, o tai lėmė, kur bus demokratija, kur plieninis komunizmas. Buvo svarstomas ne tik Rytų Prūsijos likimas, bet ir visos Vokietijos teritorinis vientisumas. Priėmus nutarimą dėl Karaliaučiaus ir jo srities, jau ir visa Rytų Prūsija buvo suvokiama kaip rusų interesų zona. Sienos buvo perbraižytos pagal 1937 m. gruodžio 31 d. Vokietijos ir jos gretimų valstybių žemėlapį.

Tačiau SSRS teisė į Karaliaučiaus sritį nėra šventa. Pagal 1975 m. liepos 30 d. – rugpjūčio 1 d. Helsinkio konferencijos sutartį pripažintas sienų nepažeidžiamumo principas, bet sienų teisėtumo ir ginčijamų teritorijų priklausomybė visiškai nebuvo liečiama ir nustatinėjama. Visos kitos vėlesnės sutartys, sudarytos jau atsikūrusios Lietuvos Respublikos, nėra pripažįstamos kaip viršesnės už Helsinkio konferencijos susitarimo nuostatas. 1957 m. pagal pasidalijimo principą Lenkijai atitenka 21 950 kv. km, SSRS – 15 100 kv. km. Toks barbariškas šios užgrobtos žemės pasidalijimo principas yra neleistinas. Rytų Prūsija galėjo priklausyti SSRS sferai, bet ne šitaip barbariškai padalijama. Beje, karą laimėjusių valstybių susitarimas nebuvo pasirašytas amžiams. Pasibaigęs Karaliaučiaus krašto valdymo galiojimo laikas pagal sutarties sąlygas verčia susimąstyti iš naujo.

Kremliaus propagandos kanalai visa gerkle šaukia, kad Kaliningradui kyla pavojus iš Vakarų, tačiau visiškai nutyli apie realią praeitį. Ši vieta kaip tik ir buvo Vakarų skleidžiamas žiburys. Neretai Lietuva tokiam informaciniam užsipuolimui pasiduoda. Melas paverčiamas tiesa ir šiuo atveju atsiranda šimtai tiesų, kurios galioja kiekvienai atskirai valstybei. Rusų propagandistai dažnai meluoja, kad Prūsijoje prieš baltus gyveno slavai ir esą pagal pirmumo principą žemė priklauso tam, kuris gyveno pirmiau. Ne! Prūsai buvo patys pirmieji gyventojai šiame krašte, iki pat XVIII a. jie gyveno tarp Vyslos ir Nemuno. Apgyvendintas arealas buvo didesnis nei Lietuva. Baltiška gentis su savitomis tradicijomis ir kultūra Prūsijoje gyveno šimtus metų. Net ir po 1231-1274 m. legendinio prūsų ir kryžiuočių karo lietuviškumo apraiškų išliko nepaisant visos aršios germanizacijos, kuri tęsėsi iki pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Baltų tautos didvyris Herkus Mantas Didžiojo Prūsų sukilimo metu sustabdė nepažabotą kryžiuočių jėgą iš Vakarų ir apsaugojo Lietuvą nuo intensyvesnių puldinėjimų. Tuomet Prūsija buvo nuo ekspansyvios politikos Lietuvą saugojantis bastionas. Dabar Lietuva yra neabejotinai pavojingesniame geopolitinių iššūkių lauke.

Autorius yra Vilniaus ir Tautos forumų narys

Bus daugiau

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Šilas. Kraštas be savo žmonių
  2. Muziejuje – fotografijų paroda ,,Dingęs kraštas“
  3. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  4. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (II)
  5. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus kraštas: baltiškieji vietovardžiai pro istorijos brūzgynus (I)
  6. Karaliaučiaus studentams – Lietuviškas filmas
  7. Č. Iškauskas. Kaliningradas – Lietuvos sudėtyje. Vilioja?
  8. J. Užurka. Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus: faktai, dokumentai
  9. Č. Iškauskas. Ar Karaliaučiaus prisijungimo idėja galutinai mirusi?
  10. Būtojo Kenigsbergo paieškos Karaliaučiuje
  11. J. Užurka. Lietuviai kariai Rytprūsių karo operacijoje (1945 01 13 – 04 26). Karaliaučiaus krašto okupaciją prisiminus
  12. Lietuva ir Karaliaučius. Pokalbis su Aleksandru Štromu
  13. Keturi metai minant pedalus K.Donelaičio garbei (nuotraukos)
  14. Č. Iškauskas. Karaliaučiaus krašto statusas vėl svarstytinas
  15. Istorijos ugnies išlydytas prūsų gintaras
  16. Jie gyvena Mažojoje Lietuvoje – Karaliaučiaus krašte
  17. J. Užurka. Rytprūsių karo operacija 1945.01.13–04.26 ir Potsdamo konferencija
  18. B. Kuzmickas. Mažosios Lietuvos vokietinimas
  19. Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena
  20. M. Purvinas. Ar Mažoji Lietuva tebuvo miražas? (II)

ALKO TURINYS

Pastabos 24

  1. Tiesiai šviesiai says:
    2 m. ago

    tai va, vokiečiai (ordinas) išstūmė prūsus baltus (būtų dabar trečioji baltų šalis, be Lietuvos ir Latvijos), o po 700 metų tuos pačius prūsus išstūmusius vokiečius išstūmė rusai – kaip jūs padarėte, taip jums padarė, maždaug. Apokaliptiniai mistiniai reiškiniai kažkokie tame krašte.

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      2 m. ago

      ir prie žymiojo – “kryžiuotiškojo” ES žemėlapio vaikams:
      https://www.worldofmaps.net/typo3temp/images/kinderkarte-europakarte.jpg

      “prisegame” – dar žymesnį (ypač žymenų gausa SAVA) iš 1569-1573 ATR laikų:
      Original act of the Warsaw Confederation 1573. First act of religious freedom in Europe
      https://en.wikipedia.org/wiki/Polish%E2%80%93Lithuanian_Commonwealth#/media/File:Konfederacja_Warszawska.jpg

      Atsakyti
    • Giedrius says:
      2 m. ago

      Yra ir akivaizdžių dalykų -,
      “Map of Europe (Map for Children)”
      Europos, – t.y. ES šalių su vėliavomis žemlapis,
      kur… būtent ši nuo 1945-08-02 JAV (dabar D.Trump) ir Jungt. Karalystės (dab. T. May)
      vadovų administravimui “laikinai iki būsimo Taikos susitarimo”
      (provisionally …to the future Peace Settlement)
      žemė administruojama dar vis teisėto (vien pagal Potsdamo nutartį) SSSR prezidento-
      administratoriaus (nuo JAV su J.K. – ir Karalienės valia!!?) M. Gorbačiov.

      O žemė, kilusi iš po 1569 m. ATR kaimyninės “ramios globos’” su
      “The Warsaw Confederation, signed on 28 January 1573 by the Polish national assembly (sejm konwokacyjny) in Warsaw, was the first European act granting religious freedoms. It was an important development in the history of Poland and Lithuania that extended religious tolerance to nobility and free persons within the Polish-Lithuanian Commonwealth[1] and is considered the formal beginning of religious freedom in the Polish-Lithuanian Commonwealth. Although it did not prevent all conflict based on religion, it did make the Commonwealth a much safer and more tolerant place than most of contemporaneous Europe, especially during the subsequent Thirty Years’ War”

      Todėl net gorbačiovinis administravimas – nesant jau SSSR visai, –
      visai juokingas, esant tiek juokingiems “juokdariams” (dabar D.Trump & dab. T. May ??),
      kas visai visai nejuokinga, o GRAUDU, ŽEMA ir niekinga, – ypač iš pr0so palikuonio Donald Tr.
      “The President of the United States and the British Prime Minister have declared that they will support the proposal of the Conference at the forthcoming peace settlement.”
      …the forthcoming peace settlement
      …the forthcoming peace settlement

      argi tuo beužginčysim (Prūsiją, jos atietį)
      …the state of Prussia itself was abolished by decree of the Allied Control Council in 1947. Thus, technically, the Soviets may never have held legal title to territory.””

      Atsakyti
      • Giedrius says:
        2 m. ago

        Lapkričio 30-oji (ir prie žymiojo – “kryžiuotiškojo” ES žemėlapio vaikams):
        https://www.worldofmaps.net/typo3temp/images/kinderkarte-europakarte.jpg

        Atsakyti
  2. Žemyna says:
    2 m. ago

    Taip, žemė ten lietuviška. Bet ji netuščia. Kaip ir milžiniški kiti baltų žemių plotai.
    Ar norėtume, kad esamas tautiniu pagrindu sudarytas „partijas” papildytų naujos? Ar norėtume tapti tautine mažuma savo valstybėje?

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    2 m. ago

    Jeigu po karo nebuvo Lietuvai grąžinta Lenkijos Pilsudskio 1920 metais užgrobti Suvalkai, Augustavas, tai ką čia kalbėti dėl Karaliaučiaus Ordino užgrobto prieš 700 metų. Apskritai per 30 metų nesukūrėme net nuodugnesnės, mokslišksnės to krašto istorijos.

    Gal vietoje Volodzkos tipo verkšlenimų būtų tikslinga Lietuvai ieškoti galimybių Karaliaučiaus kraštą išsinuomoti kokiam 100 metų su galimybe po to jį iš Rusijos išpirkti. Nuomos sąlygose galėtų būti su Rusija sutarta, kad nuomos metu Karaliaučiaus kraštas taptų ES teritorija kaip laikina Lietuvos dalis. Yra ir kitas kelias tartis su Rusija, kad būtų leista Lietuvos žemvaldžiams nuomoti žemę įkuriant ten ūkius ir apsigyvenant.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 m. ago

      Pasaka. Kol gyvas maskovijos carukas – neįmanoma.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        2 m. ago

        Manau, kad geriau bandyti veikti tokiomis “pasakomis” – negu verkšlenti nieko nedarant…

        Atsakyti
        • Egidijus says:
          2 m. ago

          Geriau jau verkšlenti nieko nedarant, nei leistis į kažkokias avantiūras, kurios pasmerktos žlugimui

          Atsakyti
          • Kažin says:
            2 m. ago

            O kur čia tos avantiūros…, tai taikus teisėtas lietuvybės atsigavimo istorinis procesas protėvių žemėse. Jeigu taip būtų buvę manyta 1923 metais, tai šiandien Klaipėdą matytume, kaip savo ausis be veidrodžio. Nemanau, kad JAV, JK nepalaikytų tokių Lietuvos pasiūlymų. Galima būtų pradėti tariantis su Rusija dėl Tolminkiemio kaip lietuviškos Donelaičio salos režimo, dėl bevizio lankymosi ekskursijų iš Lietuvos Tolminkiemyje ir kitko. Grybauskaitei prezidentaujant tuo deramai nesirūpinta, Donelaičio, kaip ir viso Karaliaučiaus klausimas, sakytume, nusikalstamai apleistas. Antai, lenkai, regis, gal jau penkeri metai, kai Kaliningrade ir jo teritorijoje lankosi be vizų. Kaip šiuo atveju sekasi, kokie to rezultatai – mūsų “nepriklausomoje” žiniasklaidoje sutartinai tylu…

  4. Gustavas says:
    2 m. ago

    Paskirkime V.Landsbergį Karaliaučiaus garbės piliečiu. Ir pasakos neliks.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 m. ago

      Gera mintis.

      Atsakyti
  5. jurgis says:
    2 m. ago

    Helsinkio konferencija – sovietų fikcija. Po to Europa griuvo daugybę kartų, sienos pakeistos… Taigi, atskaitos taškas ne Helsinkis, o Potsdamas. Ir šiaip tekste yras liapsusų, kad ir šis: “Rytų Prūsija galėjo priklausyti SSRS sferai, bet ne šitaip barbariškai padalijama. Beje, karą laimėjusių valstybių susitarimas nebuvo pasirašytas amžiams. Pasibaigęs Karaliaučiaus krašto valdymo galiojimo laikas pagal sutarties sąlygas verčia susimąstyti iš naujo…” Mąstymo sutrikimai…

    Atsakyti
  6. Egidijus says:
    2 m. ago

    Dėkokime Vyckai ir Wladekui, kad šiandien Kaliningradas yra Rusijos dalis, o ne pavyzdžiui Lenkijos., nes tada būtų visai prasti popieriai Lietuvai. Turėdama savo rankose Karaliaučių Lenkija galėtų reikšti pretenzijas ne tik į Vilnių bet ir į sakykime visą Lietuvą. Ar jūs to norite? Aišku kad ne.

    Atsakyti
    • Kažin says:
      2 m. ago

      Nei kam dėkoti, nei ašaroti nederėtų. Lenkija ir taip po karo gavo kas jai nepriklausė, tas sakytų, kad tarp Lenkijos ir Rusijos tuo pagrindu yra radęsi ir egzistuoja ypatingi santykiai. Apeliavimai ašaromis dėl Karaliaučiaus nežinia į ką – tuščias reikalas…

      Atsakyti
  7. Joann says:
    2 m. ago

    Užuot ieškoję priešiškumų Rusijai, verčiau pasistengtume su ja sutarti, juk galų gale baltų tautos su slavais turi daug daugiau bendro, nei su kokiais germanais ar romanais.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 m. ago

      Malonėkit sąrašą bendrysčių.

      Atsakyti
    • Saulius says:
      2 m. ago

      O kodėl jūs manote, kad rusai – tai slavai? Du trečdaliai – finougrai (genetiškai tarp rusų ir suomių – 30 vienetų atstumas (artimi giminės :), o tarp rusų ir finougrų – komių, udmurtų,marių, vepsų, mordvos ir net vengrų – tik 2-3 vienetai, t.y., genetiškai identiškos tautos :)) , dar apie 20 procentų – vadinamoji uralo tautų grupė ir totoriai (tarp totorių ir rusų – tie patys 30 vienetų :)), likę 10% – kitos tautybės, tarp kurių gal koks procentas slavų. Ir dar – šitas tyrimas buvo atliktas pačios Rusijos mokslų akademijos.
      Beje, taip vadinamoj rusų kalboj 60-70% bazinių žodžių – ne slaviški.

      Atsakyti
      • Kažin says:
        2 m. ago

        Vengrų, kaip ir kitų ugrofinų genetinis artimumas rusams, nėra kas netikėto, nes jie 1-ojo tūkstantmečio viduryje kažkur nuo Valdajaus aukštumų, t.y. iš kaiminystės su ugrofinais, atsikraustė į ten, kur dabar yra Vengrija, ir ten sumušę avarus liko gyventi.

        Atsakyti
  8. Algis says:
    2 m. ago

    Kažkodėl, įdomu kodėl, naudojamas Rytų Prūsijos monarchistinis pavadinimas, nors visos pasaulio šalys žino, kad šios šalies vardas Prūsija kilęs nuo vietos gyventojų prūsų.
    Reikėtų ne dėl teritorijų eikvotis koks lopinėlis kam turi priklausyti, bet išsaugoti, įtikinti visuomenę atkurti senuosius vietovardžius, dėl ko laimės visi to krašto gyventojai, kultūros nebūna per daug. Destalizacija vistiek bus.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 m. ago

      Norėtumėt!
      Tačiau imperinių užmačių turinčių carų bei krulių tikslas – įrodyti, jog beveik ar visa Europa priklauso būtent jiems, tik štai po karo iš jų tiek atimta…
      Kad tai įrodytų, svarbiausia – kad vietovardžiai ir vandenvardžiai jų skelbiamai „tiesai” neprieštarautų. Kažkokioje apklausoje RU ir UA santykių klausimu, maskviečiai teigė, jog jie turį atsiimti „nuosavybę”, nes ten „всё равно там всё наше”…

      Atsakyti
      • Algis says:
        2 m. ago

        Patys supranta, buvo kalbos apie kažkokį baltijos kraštą. Jau dabar lyg ir užuomina dėl Kantogrado, iš “K” raidės vis gi. Na žinoma, kol didžianašistinis patriotizmas nepraeis, nieko nebus, bet tai tik paspartina pokyčius. Potsdamo tikslas ir buvo demilitarizuoti ir išvaduoti nuo fašizmo šį kraštą, kas žino, kažkada taip ir įvyks.

        Atsakyti
  9. Getas says:
    2 m. ago

    Taigi Čerčilis ir ypač Trumenas dar buvo apsėsti vokiečių baimės, todėl ir atidavė Stalinui šį Prūsijos kraštą. Dabar anglai ir amerikiečiai bijo vokiečių ir rusų bendradarbiavimo -senoji politika turi tęsinį.
    Koks galėtų būti tęsinys žiūrint iš Lietuvos? Manytina visų pirma derėtis su Rusija, prieš tai pranešant ir gaunant palaikymą iš Vokietijos. Su Rusija reikia derėtis dėl Stalino SULAUŽUSIO 1920 m. ir 1926 m. sutartis su Lietuva – kai jau abi BUVO TAUTŲ LYGOS NARĖS, o 1940 m. okupavęs ir prievarta inkorporavęs Lietuvą į Sov. sąjungą. Tai tarptautinės teisės klausimas. Juolab, kad Stalinas nurėžė beveik visą teritoriją ir atidavė Gudijai, kurią buvo pripažinęs 1926 ir 1939 m. Lietuvai. Todėl tartis reikia, kad dabartinė Rusija privalo gražinti už tą Gudijai atiduotą teritoriją, Karaliaučiaus kraštą Lietuvai. Juk Rusija, nenorės, kad šis kraštas atsidurtų didelėms valstybėms Vokietijai ar Lenkijai, ji turėtų būti siunteresuota atiduoti mažai Lietuvai ir tuo pačiu norėtų turėti jos palankumą ateičiai.

    Atsakyti
  10. okk says:
    2 m. ago

    В Литве предлагают отнять у России Калининградскую область

    https://fishki.net/2756224-v-litve-predlagajut-otnjaty-u-rossii-kaliningradskuju-oblasty.html

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

2021 04 09
Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus

Ruošiamasi įteisinti Etnografinių regionų heraldinius ženklus (nuotraukos)

2021 03 24
Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos likimas

2021 03 23
„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos istorinis kontekstas

2021 03 19
A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

A. Martinaitienė, I. Burdulytė. Užmaršties dulkes nuvalius

2021 03 07
Autonomininkų plakate užrašas: „Sąjūdis tai nacizmas“

V. Valiušaitis. Autonomijos DNR

2021 02 23
V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“ (nuotraukos)

V. Valiušaitis. Škirpa ir Gira: „liaudies priešas“ ir „liaudies poetas“ (nuotraukos)

2021 02 12
M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)

2021 02 08
Pokarvių mūšiui – 760

Pokarvių mūšiui – 760

2021 01 22
Punsko kraštas | punskas.pl nuotr.

Reto grožio kraštovaizdžiai Punsko-Seinų krašte

2021 01 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
Gamta ir ekologija

Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka

2021 04 10
V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
Architektūra

V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį

2021 04 10
Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys
Lietuvoje

Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys

2021 04 10
Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?
Lietuvoje

Kaip 5G ryšys pakeis automobilius?

2021 04 10
Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja
Lietuvoje

Prekybos žmonėmis atvejų nemažėja

2021 04 09
technologijos.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime pristatyti alkoholio vartojimo tyrimai

2021 04 09
Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves
Gamta ir žmogus

Vilnius kviečia kurti žaliąsias erdves

2021 04 09
Darbo partijos frakcija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją dėl apribojimų smulkiajam verslui
Lietuvoje

Privalomą darbuotojų tyrimą siūloma aiškintis KT

2021 04 09


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Varžytuvėse išrinkta gražiausia kraštovaizdžio nuotrauka
  • V. Šilas. Su Mažosios Lietuvos vėliava
  • V. Kuprevičiaus stipendija – fotografei M. Gineikaitei už darbą apie tarpukario modernizmo ir medžio santykį
  • Nuo šiol viešai prieinami paramos verslui duomenys

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 870; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 530; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 490; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 340; komentarų: 4
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 339; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Č. Iškauskas. Dar viena lietuvių kalbos naikinimo banga

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 09
8
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Gali būti, kad, išlaikę tris kalbines invazijas, neištversime visa šluojančio, dar pavojingesnio jos atoslūgio, su kuriuo į mūsų kalbą pateks...

Skaityti toliau

Ruošiamasi įteisinti Etnografinių regionų heraldinius ženklus (nuotraukos)

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 24
23
Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) jau seniai siekia, kad visi penki Lietuvos etnografiniai regionai turėtų savo įteisintus herbus ir vėliavas. ...

Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Gegužės 3-osios Konstitucija ir jos likimas

by Tomas Baranauskas
2021 03 23
5
Tomas Baranauskas ir Algis Kasperavičius | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime 230-ąsias Gegužės 3-osios Konstitucijos metines. Seimas šiuos metus yra paskelbęs šios Konstitucijos metais. Ta proga mes jau kalbėjomės...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žodžio laisvė... apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Bartas apie V. Valiušaitis. Kas buvo Petras Cvirka
  • Jonas Vaiškūnas apie Apie Alkas.lt
  • Kieno „nuopelnai” didžiausi? apie V.Visockas. Legalizuotas genocidas (video)
  • Žemyna apie Kokie paukščiai jau sugrįžo?
Kitas straipsnis
K. K. Šiaulyčio pieš.

M. Kundrotas. Pirmyn į Vakarus!

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai