Šeštadienis, 2 gruodžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Kionigraco arba Sadovo mūšis – didžiausias Čekijos žemėje

Gerimantas Statinis, www.alkas.lt
2022-11-15 06:00:26
1
Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

Kionigraco mūšis,  didžiausias Austrijos–Prūsijos karo mūšis, 1866 07 03 vykęs tarp Sadovos ir Kionigraco (dabar Hradec Kralovė) Čekijoje. Tai buvo didžiausios kautynės prieš pirmąjį pasaulinį karą ir jame buvo daugiausia sutelkta kavalerijos.

Czech Tourism agentūros organizuotas karinis turas prasidėjo būtent Hradec Kralovė mieste, Rytų Čekijos muziejuje, kuriame galėjome susipažinti su barokiniu miestu, paverstu bastionine tvirtove.

XIX a. besiplečiant miestui tvirtovė imta griauti, o plytos panaudotos naujoms statyboms. Maršrutą žurnalistams parengė didelis savo krašto istorijos ir karinio paveldo žinovas ir entuziastas, 1866 metų mūšio  muziejaus, įsikūrusio Chlumece, vedėjas, ponas Janas Hrubeckis.

Jo klausytis įdomu – įtaigiai ir jausmingai pateiktas pasakojimas, nors ir čekiškai, nereikalauja netgi vertimo, nes čekų ir lenkų kalbos turi panašumų. O lenkiškai mes suprantame…

Karas, kuris vyko Čekijos teritorijoje tarp Prūsijos karalystės ir Austrijos imperijos, buvo karas dėl hegemonijos Vokietijos erdvėje. Apibendrinant galima pasakyti, kad tai buvo Vokietijos susivienijimo vyksmo dalis.

Be šio fronto, karinės operacijos taip pat vyko Vokietijos konfederacijos teritorijoje, kur Prūsija kovojo su Bavarijos, Viurtembergo, Badeno, Heseno ir kitomis Vokietijos valstybėlėmis, kurios užėmė Austrijos pusę.

 

1 of 12
- +
Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Hradec Kralovė bastioninės tvirtovės maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Mūšio maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.
Paminklas mūšiui atminti Chlume | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.
Vaizdas į mūšio lauką | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

1. Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

2. Generolas ir mirštantis žirgas | Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Chlumo apžvalgos bokštas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

3. Hradec Kralovė bastioninės tvirtovės maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Hradec Kralovė bastioninės tvirtovės maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

4. Mūšio maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Mūšio maketas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

5. Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

6. Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

7. Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

8. Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

Mūšio rekonstrukcija | kudyznudy.cz nuotr.

9. Paminklas mūšiui atminti Chlume | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Paminklas mūšiui atminti Chlume | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

10. Svib – mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

11. Svib – mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Mirties miškas | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

12. Vaizdas į mūšio lauką | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Vaizdas į mūšio lauką | Alkas.lt, G. Statinio nuotr.

Platesniame istoriniame kontekste būtina grįžti į Napoleono karų laikotarpį, kai 1806 m. buvo panaikinta Šventoji Romos imperija. Po galutinio Napoleono pralaimėjimo 1814-15 m. buvo suformuota Vokietijos konfederacija, kuri tapo nepriklausomų Vokietijos valstybių ir laisvųjų miestų asociacija Šventosios Romos imperijos vietoje.

Pagrindinis žodis šioje erdvėje visada liko Austrijos imperijai. Prūsija, įgijusi galios poziciją jau XVIII a., visada buvo linkusi daryti įtaką įvykių eigai Vokietijoje savo požiūriu.

Todėl ginčas tarp Austrijos ir Prūsijos kilo dėl to, kas turės galutinį žodį Vokietijos konfederacijos teritorijoje. Iš esmės tai buvo Prūsijos karas ne su Austrija, bet su visa Vokietijos Sąjunga.

Kionigraco mūšis įvyko 1866 m. liepos 3 d. prie Kionigraco, jungtinėje Austrijos ir Saksonijos kariuomenėje buvo 240 000 žmonių, 924 pabūklai, o vadovavo armijai L. von Benedekas. Prūsijos kariuomenę sudarė 221 000 žmonių, 770 pabūklų ir jiems vadovavo H. K. B. fon Moltke.

Prūsijos Elbės armija apėjo austrų kairįjį sparną, Silezijos armija smogė į dešinįjį sparną ir užnugarį. Iškilus apsupimo grėsmei Austrijos kariuomenė, dengiama 170 pabūklų, išdėstytų 4 km į šiaurės vakarus nuo Kionigraco, ėmė trauktis, bet prastai organizuotas atsitraukimas siauru tarpupiu netrukus virto netvarkingu bėgimu.

Mūšio išsekinta Prūsijos kariuomenė bėgančio priešo nepersekiojo, bet Austrijos ir Saksonijos kariuomenė ir taip patyrė didelių nuostolių – neteko 44 100 karių, 116 pabūklų. Prūsija neteko 8975 karių.

Kasmet į mūšio lauko vietą Chulme, kur šiandien įsikūręs 1866 metų mūšio muziejus, liepos pradžioje suvažiuoja iki 25 000 žiūrovų stebėti mūšio rekonstrukcijos.

Tai įspūdingas reginys, pasakoja mūsų gidas Janas. Ypač įdomu jį stebėti nuo apžvalgos bokšto, mes dairomės po aplinkines kalvas ir akys krypsta į Svib – mirties mišką kuriame palaidota virš 2000 žuvusių karių ir karininkų.

Miške Austrijos kariai, kurių gretose kovėsi ir čekai, netikėtai buvo užklupti prūsų kariuomenės, todėl šis liūdnai pagarsėjęs miškas ir vadinamas Mirties mišku. Išlikę gražūs paminklai verčia prisiminti ne tik čia žuvusius žmones, tačiau ir žirgus – tai buvo didžiausios kavalerijos kautynės.

Įspūdingas, atsisveikinančio generolo su savo žirgu, paminklas, tačiau po karo jo pastatyti nespėta. Pagal išlikusį paminklo modelį pagamino Petras Novakas iš Jaromeržo 2009 metais.

Pasaulyje paskutiniu metu populiarėja karo turizmas, tačiau Lietuvoje jis dar nėra itin mėgiamas. Kaimo, kultūrinis, ekstremalusis, gydomasis, karinis, poilsinis ir ekoturizmas – taip išsidėsčiusios turizmo populiarumo grupės Lietuvoje.

Taigi, karo turizmas yra trečias nuo galo ir jis paplitęs daugiausia tarp jaunų žmonių, kurie domisi istorija, nori pamatyti fortifikacijas, mūšio laukus, karo nusikaltimų vietas, šis skaičius vis auga.

Pasaulio globalizacija ir liberalių vertybių sklaida skatina ieškoti naujų turizmo formų, postmodernizmas naikina bet kokias ribas, todėl šis Hradec Kralovė krašto turizmo agentūros parengtas maršrutas įgauna kitokią prasmę – domėtis, ieškoti, pažinti pasaulį ne vien iš gražiosios pusės, narplioti istoriją ir kelti klausimą kodėl ir šiandien žmonės kariauja, yra itin aktualu…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos ir Čekijos diplomatinių santykių sukakties proga Prahoje atidaryta paroda „Čekijos ir Baltijos šalių šimtmetis“
  2. T. Baranauskas. Žalgirio mūšis
  3. Vyks Čekijos Karlovi Varų kino šventė
  4. A.Mišeikis. Apie vietovių pavadinimus arba kas geriau: autonomija ar protektoratas?
  5. Vilnius įtrauktas į UNESCO maršrutą „Romantiškoji Europa“
  6. G. Statinis. Beskidų kalnai – dievo Radegasto buveinė
  7. „Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video)
  8. „Aktualioji istorija“: Kaip Prūsija suvienijo Vokietiją? (video)
  9. M. Lučka. Kęstučio laikų Romuva (video)
  10. „Aktualioji istorija“: Užmirštieji prūsai
  11. „Aktualioji istorija“: Prūsijos paveldo dalybos
  12. V. Justickis. Vydūno idėjos V. Falkenhano novelėse apie aisčius (I)
  13. Č. Iškauskas. Kam mums reikalinga suniokota Karaliaučiaus žemė?
  14. „Kelionių kompasas“: Atsakingas keliavimas (video)
  15. Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti!

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Vilna says:
    1 metai ago

    Kadangi valstybė nesirūpina, kad šios dienos mokslo ir archeloginių tyrimo galimybėmis būtų ištirta 1236 metų įvykusio vadinamo Soule mūšio vieta, tai tų tyrimo darbų galėtų imtis turizmo verslas. Juk šio mūšio lietuvių pergalė lėmė ne tik Regiono, bet ir nemažos dalies Europos krikščionybės, valstybių plėtojimosi istoriją. Akivaizdu, kad su tuo procesu susijusiais karais globalizuojantis pasauliui susidomėjimas tik didės.
    Derėtų pradėti nuo paties to mūšio vardų kalbinio, geografinio, istorinio ištyrimo. Dėl mūšio vietos daug kas paaiškėtų vien sugretinus Livonijos eiliuotosios kronikos ir Rusų metraščių šiuose šaltiniuose minimus jos vardus, atitinkamai – Soule ir “na Kamne ar Kamene”.
    Kronikoje sakoma, kad buvo eita prieš lietuvius, t.y. prieš jų etniškai gyvenamą šalį, o atėjus – deginta, naikinta viskas iš eilės- lietuvių gyventos teritorijos materialioji pusė, taigi ėmusis karinguosius, kietasprandžius lietuvius palaužti per jų karo resusų sunaikinimą.
    Pagal archeloginių tyrimų duomenis tais laikais Šiaulių krašte gyventa žiemgalių, be to, tuo metu Šiaulių vietovė Livonijos supratimu buvo Žiemgalos vyskupystės teritorija, todėl veikiausiai jau buvo tuščia – ta dalis žiemgalių, kuri nepasidavė Livonijai jau buvo pasitraukusi į Lietuvą, tikėtina į vietas prie Maišiogalos, Nemenčinės, net ir į kairįjį Neries krantą, kuris pagal archeologų duomenis buvo to meto etninių lietuvių ūkiškai gyvenamas.
    Taigi ieškant 1236 metų mūšio vietos dairytumemės – į tai atsižvelgę. Bet va, – kaip dabar šitas teritorijas ims Valdžia ir pavadins nuo seno lietuvių gyventomis… Tai ir kiurkso su tuo lenkišku primetimu, kad Soule, tai Šiauliai.
    Taigi turizmo versle, – gal tu sukrustum…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Prekės ženklas | Shutterstock nuotr.

Norinčių kopijuoti sėkmingus prekių ženklus netrūksta, svarbu neleisti to daryti

2023 12 02
Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui | aaa.lrv.lt nuotr.

Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui

2023 12 02
Tvarkomas Ginučių ąžuolynas | vstt.lrv.lt nuotr.

Tvarkomas Ginučių ąžuolynas

2023 12 02
Kviečiama į parodos „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“ atidarymą | Panevėžio kraštotyros muziejaus nuotr.

Kviečiama į parodos „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“ atidarymą

2023 12 02
Numizmatinės plaketės | koko.lt nuotr.

Pristatytas naujai išleistas J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumas“: sostinės peizažai atgimė numizmatinėse plaketėse

2023 12 02
Šiuolaikinės kultūros paveldo žinių sistemos atitiks šiandieninius poreikius | lrkm.lrv.lt nuotr.

Šiuolaikinės kultūros paveldo žinių sistemos atitiks šiandieninius poreikius

2023 12 01
Estijos Kultūros ministerijoje vykusio baigiamojo darbo grupės posėdžio dalyviai: Agrita Ozola ir Baiba Molnika (LV), Miglė Mašanauskienė (LT), Milena Chorna (UA), Margit Siim, Kerli Gutman-Normak, Patrick Rang, Mari Luukas ir Martin Vaino (EE) | unesco.lt nuotr.

Į UNESCO registrą pateikta penkių šalių paraiška įtraukti ant beržo tošies Sibire rašytų laiškų rinkinį

2023 12 01
Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius | E. Kinaitis, lrp.lt nuotr.

Prezidentas apdovanojo geriausių 2022 metų mokslinių disertacijų autorius

2023 12 01
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

Švietimo ir mokslo komitetas: Lietuvos švietimo tarybos panaikinti negalima

2023 12 01
Psichologinė būklė | visikreditai.lt nuotr.

Kas padeda priimti pasąmonėje pasislėpusias patirtis?

2023 11 30
Rodyti daugiau

Naujienos

Prekės ženklas | Shutterstock nuotr.
Lietuvoje

Norinčių kopijuoti sėkmingus prekių ženklus netrūksta, svarbu neleisti to daryti

2023 12 02
Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui | aaa.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui

2023 12 02
Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Policija paskelbė gruodžio patikras

2023 12 02
Tvarkomas Ginučių ąžuolynas | vstt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Tvarkomas Ginučių ąžuolynas

2023 12 02
Valdovų rūmuose Ritai Urnėžiūtei bus įteikta 2023 m. Kalbos premija | Rengėjų nuotr.
Kalba

Valdovų rūmuose R. Urnėžiūtei bus įteikta 2023 m. Kalbos premija

2023 12 02
Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniuje – Tarptautinė Kalėdų labdaros mugė

2023 12 02
Numizmatinės plaketės | koko.lt nuotr.
Lietuvoje

Pristatytas naujai išleistas J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumas“: sostinės peizažai atgimė numizmatinėse plaketėse

2023 12 02
V. Zelenskis susitinka su kariais | president.gov.ua nuore.
Ukrainos balsas

(Ne)linksmi ir (ne)juokingi politinio cirko numeriai

2023 12 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Jonas Vaiškūnas apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • P.Skutas apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Rimgaudas apie Putinas nori užbaigti karą ar išmuilinti Vakarus?
  • >>>Žemynai apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Norinčių kopijuoti sėkmingus prekių ženklus netrūksta, svarbu neleisti to daryti
  • Kaip atskirti saldžius ir be sėklų apelsinus?
  • Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui
  • Policija paskelbė gruodžio patikras
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Norinčių kopijuoti sėkmingus prekių ženklus netrūksta, svarbu neleisti to daryti

by Kristina Aleknaitė
2023 12 02
0
Prekės ženklas | Shutterstock nuotr.

Žinomas ir sėkmingas prekių ženklas suteikia gaminiams didelę pridėtinę vertę ir vartotojų pasitikėjimą, todėl nenuostabu, kad neretai tokie prekių ženklai...

Skaityti toliau

Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui

by Kristina Aleknaitė
2023 12 02
0
Geoportale – erdviniai duomenys ir smalsuoliui, ir profesionalui | aaa.lrv.lt nuotr.

Nuo 2009 m. veikiančiame Lietuvos erdvinių žinių portale www.geoportal.lt tiek žemėlapių mėgėjas, tiek ir geografinės žinių sistemos (GIS) profesionalas gali...

Skaityti toliau

Tvarkomas Ginučių ąžuolynas

by Kristina Aleknaitė
2023 12 02
0
Tvarkomas Ginučių ąžuolynas | vstt.lrv.lt nuotr.

Aukštaitijos nacionaliniame parke įgyvendindamas gamtotvarkos projektas - „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“, kurio metu tvarkoma Buveinių apsaugai svarbi teritorija...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Jonas Vaiškūnas apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • P.Skutas apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Rimgaudas apie Putinas nori užbaigti karą ar išmuilinti Vakarus?
  • >>>Žemynai apie V. Valiušaitis. Kokio prezidento reikia Lietuvai?
  • Rimgaudas apie Putinas nori užbaigti karą ar išmuilinti Vakarus?
Kitas straipsnis
Pirmoji ponia D. Nausėdienė: džiaugiuosi lietuvių bendruomenės Varšuvoje aktyvumu | lrp.lt nuotr.

Pirmoji ponia D. Nausėdienė: džiaugiuosi lietuvių bendruomenės Varšuvoje aktyvumu

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai