Žymos archyvas: nepriklausoma Lietuva

V. Vasiliauskas. Šviesos spindulys tamsos karalystėje (nuotraukos, video) (0)

 Filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjera | Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 21 d.,Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos didžiausia salė lūžo nuo šviesuolių – o kur kitur inteligentams glaustis, jeigu ne čionai? Adolfo Damušio demokratijos studijų centro surengtai filmo „Dangus lageryje“ apie Nijolę Sadūnaitę premjerai Lietuvoje nesutrukdė  nei vasaros atostogos, nei gražus oras, nei platesnės  reklamos nebuvimas.

Vakarą vedė šio centro nepakeičiamas vadovas Vidmantas Valiušaitis, pasveikinęs žymiausią Lietuvos disidentę su neseniai praėjusiu 80-mečio jubiliejumi. Filmo autorių tėvynėje, Italijoje, Pezaro mieste premjera jau įvyko prieš metus. Skaityti toliau

Klaipėdoje bus atidaryta paroda „Su pirmojo Prezidento vardu“ (0)

Parodos plakatas | Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos nuotr.

Liepos 25 d., 16 val., Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos I-ojo aukšto fojė, vyks Lietuvos jūrų muziejaus parodos „Su pirmojo Prezidento vardu“ atidarymas.

Ši paroda – tai pasakojimas apie pirmąjį Nepriklausomos Lietuvos karo laivą „Prezidentas Smetona“.

Gestemiundėje (Vokietija) statytą minų tralerį „M-59“ 1927 m. pavasarį pakrančių apsaugos tikslams už 272 225 Lt įsigijo Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija. Skaityti toliau

Viso pasaulio Lietuva susitiks Vilniaus rotušės aikštėje (1)

Lietuvos dainų šventė | LNKC nuotr.

Liepos 1-ąją, Vilniaus rotušės aikštėje, trisdešimt lietuvių bendruomenių iš skirtingų pasaulio šalių ir 25 Lietuvos tautinės bendrijos kvies Lietuvos gyventojus susipažinti. Renginiu „Šimtas Lietuvos veidų – sujunkime Lietuvą“. Pasaulio Lietuvių bendruomenė ir Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės siekia padėti susitikti viso pasaulio lietuviams ir čia gyvenančios tautinėms mažumomis. Kartu Rotušėje ir jos prieigose vyks pasaulio lietuvių meno kūrėjų paroda ir koncertas. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę (24)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Mūsų kartai teko išskirtinė laimė sulaukti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio. Tai tikra likimo dovana, kuria galime džiaugtis ir didžiuotis laisvoje nepriklausomoje Lietuvoje. Tačiau ar džiaugiamės? Ar didžiuojamės? Ar Tauta, tikroji ir vienintelė Lietuvos valstybės steigėja, didžiuojasi savo kūriniu?

Juk nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo idėja, prieš šimtą metų subrendo ir iškilo iš pačių Tautos gelmių. Todėl nieko vertos buvo abejonės, ar Lietuvos Valstybės Taryba, paskelbusi Lietuvos nepriklausomybės aktą, išreiškė visos Tautos valią – Vasario 16-osios aktą kūnu pavertė Tauta, stojusi ginklu ginti trapios, ką tik užgimusios nepriklausomybės. Skaityti toliau

Šiandien prasidės Adolfo Ramanausko-Vanago 60-ųjų žūties metinių minėjimai (5)

Adolfo Ramanausko-Vanago 60-ųjų žūties metinių minėjimai | Rengėjų nuotr.

Šiemet, nuo lapkričio 29-osios iki gruodžio 3-iosios, vyksta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos signataro, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotųjų pajėgų vado, brigados generolo Adolfo Ramanausko-Vanago 60-ųjų žūties metinių minėjimai. Pagrindinis minėjimas vyks Adolfo Ramanausko-Vanago jaunystės krašte – Lazdijuose

Adolfo Ramanausko-Vanago puoselėta viltis ir nepalaužiamas tikėjimas Lietuvos ateitimi tesustiprina ir mus: „Mes visi teturime vieną troškimą: iškovoti Lietuvai laisvę ir, Skaityti toliau

Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas (0)

Raudondvaryje prisimintas Trijų lietuvių memorandumas | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Lapkričio 14 d., antradienį, Raudondvario pilyje, Kauno r., įvyko mokslinė konferencija, skirta Kazio Griniaus, Jono Prano Aleksos ir Mykolo Krupavičiaus memorandumo 75-osioms metinėms.

Renginio sumanytojas, Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Valentinas Aleksa tvirtino, kad trijų žinomų Lietuvos politinių veikėjų lietuvių tautos vardu vokiečių generaliniam komisarui Kaune, Teodorui Adrianui von Rentelnui 1942 m. lapkričio 14 d. įteiktas memorandumas, buvo svarbus tautos savigarbos ir pilietinio ryžto dokumentas. Istorikai dažnai jį vadina Trijų memorandumu. Skaityti toliau

Šeimų organizacijos ragina Prezidentę nepasiduoti piktybiškam klaidinimui (0)

Siaureslicejus.lt nuotr.

Daugiau kaip šimto šeimų organizacijų ir jų bendraminčių atstovai pritarė kreipimuisi į Prezidentę dėl Seimo priimto Šeimos stiprinimo įstatymo pasirašymo. Kreipimesi įstatymas apibūdinamas kaip trūkstamas įrankis, kurio dėka pagaliau nepriklausomoje Lietuvoje bus pradėta vykdyti nuosekli, kompleksinė, ilgalaikė ir koordinuota šeimos politika.

Lietuvos šeimų seniai nebetenkina padėtis, kai šeimos politika yra tapusi politikavimo įrankiu. Ji yra svarbi visuomenei, bet jai neskiriamas reikiamas dėmesys. Skaityti toliau

Dzūkijos muziejai kalba apie Nepriklausomos Lietuvos idėjos skleidėjus (0)

vasario 16-sios kūrėjai ir puoselėtojai_muziejai.lt

„Vasario 16-osios kūrėjai ir puoselėtojai“ – šios temos renginiai Lietuvos muziejuose vyksta jau beveik tris mėnesius. Šeštąjį kartą organizuojamas projektas „Lietuvos muziejų kelias“ į turiningas veiklas kviečia visuose šalies regionuose, o artimiausias tris savaites sutelks savo dėmesį į Dzūkiją ir čia esančius muziejus.

Pažinti Dzūkijos krašto iškilias asmenybes ir kalbėti apie Lietuvai svarbias asmenybes lankytojus kviečia 10 muziejų. Kasmet augant projektui, jo veikla apima vis platesnes auditorijas – kai kurie renginiai vyksta ne tik muziejų, Skaityti toliau

Užsienio baltistikos centrų studentai sveikina Lietuvą su Kovo 11-ąja (video) (0)

Baltistikos centru studentai_smm.lt

27-nių užsienio baltistikos centrų studentai iš Gruzijos, Ukrainos, Lenkijos, Prancūzijos, Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano Lietuvos edukologijos universitete baigę intensyvų lietuvių bendrinės kalbos ir kirčiavimo įvadinį kursą, palavinę tarimą, nutarė pasveikinti Lietuvą Nepriklausomybės atkūrimo proga – studentai dainuoja dainą „Oi neverk, matušėle“, sveikina lietuviškai ir savo gimtosiomis kalbomis (žr. video). Skaityti toliau

V. Jencius-Butautas. Kada statysime paminklą pirmajam LR Prezidentui Antanui Smetonai? (34)

Prezidentas Antanas Smetona

Geltona, žalia ir raudona –
Tai mūs Trispalvė vėliava.
Sugrįš iš užsienio Smetona,
Ir vėl bus laisva Lietuva !                          

1940 – 1941 metais sovietams okupavus Lietuvą, laisvės viltys buvo siejamos su Antanu Smetona. Kodėl Vilniuje, amžinojoje sostinėje, kurioje  1918 metais vasario 16 dieną buvo pasirašytas ir paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, yra užmirštas Lietuvos pirmasis Prezidentas.

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar 2015 metais, švenčių dienomis korektiškai pastebėjo, kad Vilniuje turi būti pastatyti paminklai Jonui Basanavičiui ir Antanui Skaityti toliau

V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos) (6)

Romualdas Ozolas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 6 d. sukako vieneri metai nuo tos dienos kai netekome Nepriklausomybės akto signataro, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir ilgamečio Lietuvos Respublikos Seimo nario, filosofo Romualdo Ozolo. Ta proga skelbiame per R. Ozolo laidotuves pasakytą įkvėptą prof. Vytauto Radžvilo kalbą.

Galima ilgai vardyti Romualdo Ozolo nuveiktus darbus ir nuopelnus Lietuvai. Tačiau jis buvo žmogus, kuris pats mokėjo kalbėti ir visada norėjo, kad būtų kalbama iš esmės. Tad norint apie jį pasakyti ką nors iš esmės, dera kalbėti apie Jo – Žmogaus rangą. Skaityti toliau

M. Rudnickis. Kaip šeštokas Lenkijoje rinko pinigus, kad padėtų Lietuvai (6)

M. Rudnicki. asmen. nuotr

„Ką aš, šeštokas, galėčiau padaryti Lietuvai“, – galvojau naktį, apsuptas nevilties, jausdamasis visiškai bejėgis… Ir sugalvojau!“, – feisbuke plintančiame įraše rašo Lietuvoje gyvenantis Michalas Rudnickis (Michal Rudnicki). Socialiniame tinkle jis pasidalijo prisiminimais, kaip jis, būdamas dar moksleivis Lenkijoje, padėjo Lietuvai.

„Norėčiau pasidalinti savo prisiminimu apie 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje.

Tada man buvo 12 metų. Aš – šeštos klasės, Varšuvos priemiesčių mokyklos mokinys. Asmeniškai labai stebėjau ir pergyvenau dėl to, kas vyksta Vilniuje Skaityti toliau

Pilietiškumo diena Vilniaus bastėjoje ir palinkėjimai Lietuvai (1)

LDS dailininku sajunga logotipasVasario 28 d. Lietuvos dailininkų sąjunga kviečia visus laisvę mylinčius žmones į tapybos akciją, kuri vyks Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje.

Dailės ir pilietiškumo akcija bastėjoje „Laisvė – tai mes“ skirta Lietuvos valstybingumo ir nepriklausomybės šventėms paminėti.  Jau savaitė 17 profesionalių dailininkų bastėjoje kuria tapybos darbus tema „Laisvė – tai mes“. Menininkai Romualdas Balinskas, Ričardas Bartkevičius, Ramūnas Čeponis, Algimantas Černiauskas, Saulius Dastikas, Kunigunda Dineikaitė, Tadas Gindrėnas, Evaldas Grinius, Aistė Kirvelytė, Meda Norbutaitė, Giedrė Riškutė Kariniauskienė, Vytautas Poška, Raimondas Savickas, Marius Strolia, Aleksandras Vozbinas, Ričardas Zdanavičius, Lina Žvirblytė

Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar Lietuvai reikia tokio lyderio kaip A. Smetona? (26)

Prezidentas Antanas Smetona

Ko gero, 2014-uosius metus galima vadinti Antano Smetonos metais. Taip jau sutapo, kad šiemet minėjome jo gimimo 140-metį, mirties 70-metį ir pirmo išrinkimo Lietuvos prezidentu 95-ąsias metines. Galbūt nė vienas Lietuvos vadovas taip prieštaringai nėra vertinamas kaip A. Smetona – šis kontraversiškas, gabus ir autoritarinis valstybės vadovas.

Bet į straipsnio pradžią norėčiau iškelti vieną Post Scriptum: 1944 m. JAV tragiškai žuvęs A. Smetona buvo palaidotas Klivlendo kapinėse. Tuomet planuota jo palaikus grąžinti į Lietuvą iškart atgavus nepriklausomybę. 1975 m. prezidento palaikai buvo perkelti į Ohajo valstijos Čerdono miestelio, kur gyvena jo giminaičiai, kapines „All Souls“. Skaityti toliau

Signatarų namuose bus pristatyta K.Nainio knyga „Gyvenimo metraštis“ (0)

Kazimiero Nainio knygos viršelis „Gyvenimo metraštis“

Lapkričio 14 d., ketvirtadienį, 17 val. Signatarų namuose (Pilies g. 26, Vilnius) bus pristatyta Kazimiero Nainio knyga „Gyvenimo metraštis“ iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo serijos.

Pasak knygos pratarmės autoriaus prof. habil. dr. Antano Tylos, nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio ir į patriotinę veiklą įsitraukusio Kazimiero Nainio, Pašvitinio apylinkių ūkininko sūnaus asmeniniuose atsiminimuose perteikiamas ir apmąstomas visos patriotiškos, savo Tėvynę mylinčios įvairių sluoksnių lietuvių inteligentijos lemtingas kelias nuo Lietuvos Tarybos 1918 m. vasario 16 d. priimto Lietuvos Nepriklausomybės Akto iki 1941 m. birželio, kai tūkstančiai lietuvių buvo ištremti į lagerius.

„Tai chrestomatinis SSRS okupuotos Lietuvos ir jos piliečių likimas. Dar nėra išsamių tyrimų apie lietuvių tautos jaunimo patriotinę raišką Skaityti toliau

V.V. Landsbergis. Pasaka apie Muliažą (28)

Vytautas V. Landsbergis | alfa.lt nuotr.

Pasaulyje jau dvidešimt su viršum metų egzistuoja savitas geopolitinis darinys, vadinamas Nepriklausoma Lietuvos valstybe. Jis turi mažne visus normalios valstybės požymius – sienas, pinigus, renkamą (neretai perkamą) valdžią, nepriklausomą (neretai perkamą) bulvarinę spaudą ir t.t. Tačiau kažkokio „x“ faktoriaus šiam gražiam dariniui visgi dar trūksta, idant jis taptų realiai egzistuojančia valstybe. O ko gi reikia, ko trūksta, kad minėtasis muliažas pavirstų realiu reiškiniu, kad Lietuvos dvasia prisikeltų bei apvaisintų valstybę kuriančių ir jai tarnaujančių sielas? Galbūt trūksta pačių apvaisinamųjų: valstybę kuriančių ir jai tarnaujančių… O ką daryt, kad jie atsirastų? Skaityti toliau

Lietuvos Sąjūdžiui birželio 3 d. sukanka 25 metai (11)

SąjūdisBirželio 1 d. 11 val. LR Seimo Kovo 11-osios salėje prasidės iškilmingas Lietuvos Sąjūdžio 25-mečio minėjimas ir XIV Sąjūdžio suvažiavimas.

Suvažiavimo išvakarėse gegužės 30 d., 13 val. naujienų agentūroje Elta bus pristatytas birželio 1 d., vyksiantis XIV Lietuvos Sąjūdžio suvažiavimas: jo programa, Sąjūdžio veikla, valstybės problemos, suvažiavimo rezoliucijos, naujas „Sąjūdžio žinių“ numeris. Kalbės Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Tarybos pirmininkas Vidmantas Žilius, vicepirmininkas Kazimieras Garšva ir kiti tarybos nariai. Skaityti toliau

Prof. Antanas Tyla apie Tartu universiteto istorinę reikšmę Lietuvai (0)

Tylos knygos viršelisPernai buvo išleista išsami akademiko prof. Antano Tylos monografija „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas. XVI amžiaus antroji pusė – XVII amžiaus vidurys“ (V., 2012, 224 p.), o visai neseniai, šių metų pradžioje, skaitytojus pasiekė nauja šio darbščiojo istoriko ir aktyvaus visuomenės veikėjo knyga „Lietuviai ir Lietuvos jaunimas Tartu universitete 1802 – 1918 m.“ (V., 2013, 192 p.). Abi šias knygas išleido Lietuvos nacionalinis muziejus, kiekvienos po 500 egzempliorių.

Antanas Tyla (g. 1929 m.) – vienas žinomiausių Lietuvos istorikų, tyrinėjantis  aktualius  XIX-XX  ir  XVI- XVII šimtmečių mūsų tautos istorijos klausimus. Mokslo darbus  rašo remdamasis kiek įmanoma platesne šaltinių baze, stengiasi kalbėti faktais, jais tvirtai grindžia savo apibendrinimus, išvadas. Todėl jo publikacijos yra patikimos, informatyvios, turi enciklopedinių bruožų. Skaityti toliau

J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis (11)

Vydūnas

Prieš gerą šimtmetį prasidėjo lemtingi Lietuvai laikai. Lietuviai ėmė jausti laisvės dvelksmą. Tai buvo panašu į mūsų laikų Sąjūdžio dvasią.

Vydūnas buvo tos dvasios reiškėjas ir pranašas, skelbęs svarbius žodžius tautai.

Jau 1902 m. Vydūnas pradeda kurti ugninę trilogiją, kurios įžanginė dalis buvo „Romuva“, apreikšta Tilžės scenoje 1903 metais. Vydūnas rašė  „Amžinos ugnies“ pratarmėje:„Beveik be perstojimo dirbau tam nuo rudens 1911 m. lig rudens 1912 m. Ir rodos, dabar laikas, kad veikalas pasirodytų viešai“.

„Pats pirmasis lietuvių kosminę moralinę viziją apie 1900 metus pradėjo kurti Vydūnas, Skaityti toliau

Nepriklausomybės 95-metį švenčiančiai Lietuvos valdžiai – daktaro J.Basanavičiaus iššūkis (video) (5)

Alkas.lt nuotr.

Vasario 16 d. rytą, švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės 95-tasias metines, Vilniaus Rasų kapinėse Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su Lietuvos Vyriausybės ir Seimo vadovais prie Lietuvos nepriklausomybės patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus kapo tylos minute pagerbė visų Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarų atminimą.Kariai prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo padėjo Prezidentės gėles.

Prieš Patriarcho Jono Basanavičiaus antkapį kartu su Prezidente D.Grybauskaite Skaityti toliau

V.Bagdonavičius. Nepriklausoma Lietuva Vydūno akiratyje (0)

Vydūnas

Vy­dū­nas, bū­da­mas pro­duk­ty­vus dra­ma­tur­gas, ori­gi­na­lus mąs­ty­to­jas bei Ma­žo­sios Lie­tu­vos kul­tū­ri­nin­kas – prak­ti­kas (re­ži­sie­rius, di­ri­gen­tas, švie­tė­jas, gim­to­sios kal­bos puo­se­lė­to­jas), kar­tu ste­bė­jo ir so­cia­li­nę, po­li­ti­nę bei kul­tū­ri­nę lie­tu­vių tau­tos ir vals­ty­bės rai­dą, pa­gal sa­vo ga­li­my­bes sten­gė­si ją įta­ko­ti, re­ko­men­duo­da­mas jo­je pri­tai­ky­ti sa­vo su­si­for­muo­tus hu­ma­niz­mo prin­ci­pus.

Šiai in­ten­ci­jai skir­ta be­veik vi­sa jo tiek Ma­žo­jo­je, tiek Di­džio­jo­je Lie­tu­vo­je, ypač ne­pri­klau­so­my­bės lai­kais, skelb­ta pub­li­cis­ti­ka bei eseis­ti­ka. Šios Vy­dū­no kū­ry­bos sri­tys iki šiol dar ne­nag­ri­nė­tos, dar ne­iš­ryš­kin­tas ir jo­se dės­to­mas po­žiū­ris į ne­pri­klau­so­mos Lie­tu­vos gy­ve­ni­mo ak­tu­a­li­jas. Dau­ge­lis iš tų ak­tu­a­li­jų bū­din­gos ir šian­die­ni­nei Lie­tu­vai. Tad ir vy­dū­niš­ka­sis po­žiū­ris į jas taip pat te­bė­ra ak­tu­a­lus. Skaityti toliau

Seinų kraštas „Vilniaus Golgotoje“ (0)

Seinai

Mykolo Biržiškos kronikoje „Vilniaus Golgota“, surinktoje iš 1919-1929 Vilniaus lietuvių laikraščių, Kauno spaudos („Lietuvos“, „Lietuvos aido“), taip pat lenkų ir rusų spaudos, randame ir minėtų datų su įvykiais Seinų krašte. Juos čia ir pateiksime skaitytojams. Kalba autentiška.

1921 m. rugsėjo mėn. 20 d. Klevų kaimo (Seinų aps., apie Kaletniką) J. Leončiką 3 lenkų kareiviai apiplėšė, nužudė ir pasiėmė arklius, kuriais jis juos vežė į Suvalkus.

1921 m. rugsėjo mėn. 30 d. Lenkų vyriausybė darė visuotinį gyventojų sąrašą savo valdomuose plotuose, išskyrus „Vidurinę Lietuvą“, ir sužymėjo lietuvių: Skaityti toliau

Karinių jūrų pajėgų laivai dalyvavo žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijoje (0)

M.Jasmonto nuotr.

Rugpjūčio 4 d. Karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis“ (P11) ir paieškos ir gelbėjimo laivas „Šakiai“ dalyvavo žuvusiųjų jūroje pagerbimo ceremonijoje, vadovaudami daugiau nei 30 kitų pagerbti žuvusių į jūrą išplaukusių laivų formuotei.

Ceremonijos metu nuo laivo „Žemaitis“ į jūrą iškilmingai buvo nuleisti Lietuvos Respublikos Prezidentės, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės, Susisiekimo ministerijos, užsienio šalių ambasadų ir konsulatų, Klaipėdos ir Telšių miestų savivaldybių, Skaityti toliau