Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos sutelkimo pagrindas

Ona Voverienė, www.alkas.lt
2019 01 25 21:25
8
Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Paradoksalu, kad Nepriklausomoje Lietuvoje kultūra ir visos jos problemos lieka visų mūsų valdžių dienotvarkių paraštėse: nesuvokiama kultūros svarba stiprinant ir telkiant tautą, mažinant properšas tarp valdančiojo elito ir inteligentijos, apgailėtini grašiai, trupiniai nuo sočiai valgančiųjų stalo, numetami kultūrai ir jaunimo ugdymui, dvasiniams visuomenės poreikiams. Dar prieš keletą metų buvo konstatuota, kad mūsų kaimynės Latvija skiria dvigubai daugiau lėšų kultūros plėtrai, o Estija – net 8 kartus daugiau negu Lietuva. Dabar, prie šitos valdžios padėtis dar žymiai pablogėjo.

Kitų metų mūsų valstybės biudžete kultūrai skiriamos lėšos sumažintos dar 6 milijonais eurų, lyginant su dabartiniu finansavimu. Mūsų valdantieji nenori ar apsimeta nenorinčiais suvokti, kad valstybės galia, tautos gyvybingumas ir ateitis slypi dvasinėse sferose, kad uždarant vaikų meno mokyklas, skriaudžiant bibliotekas, gailint lėšų teatrui, menui, kėsinantis į gimtosios kalbos statusą, baltistiką, lituanistinių institucijų veiklą, ne tik nesutaupomos biudžeto lėšos, bet ir prarandami patys didžiausi turtai – amžiais kurti ir saugoti tautos kultūros lobiai.

Kaip rašo, susirūpinęs mūsų kultūros tragiška situacija Juozas Nekrošius „Jubiliejinių metų pradžioje grupė nepriklausomos Lietuvos kultūros ministrų paruošė Deklaraciją, kurioje buvo rašoma, kad „Lietuvos kultūra yra nelygstamas Lietuvos valstybingumo pamatas, savo simboline galia per amžius įkvėpdavusi ir tebeįkvepianti kartų kartas didžiuotis savo valstybe, kurti jos labui ir ją ginti. Lietuvos kultūra yra svarbiausias Valstybės įvaizdžio garantas, nuo seniausių laikų Lietuvą glaudžiai susiejantis su Europos civilizacija ir, savo nepaprasta ideologija, ją praturtinanti.

Lietuvos kultūra esmingai prisideda prie Lietuvos žmonių tapatybės pojūčio formavimo, stiprina pilietiškumą ir bendruomeniškumą, sudaro prielaidas atsispirti Lietuvai nedraugiškų jėgų poveikiui. Lietuvos kultūra stiprina Lietuvos visuomenės galias, didele dalimi prisideda prie jos ekonominio klestėjimo ir socialinės gerovės.Deklaracijoje kviečiamos visos Lietuvos politinės partijos pasirašyti nacionalinį susitarimą „Dėl Lietuvos kultūros puoselėjimo“, kuriame,  be kitų nuostatų, būtų įrašytos: „Laikyti Lietuvos kultūros puoselėjimą vienu svarbiausių Lietuvos politikos prioritetų ir kad iki 2022 metų Lietuvos kultūros finansavimui būtų skiriami asignavimai ne mažesni nei 1,5 proc. nuo BVP“ (Juozas Nekrošius, Šauksmas tyruose // Lietuvos aidas. – 2018, spal. 23, p. 4). Ar pasirašys?

Filosofo Vytautos Radžvilo nuomone, „Kiekvienas atėjęs į šį pasaulį netampa tautos nariu savaime. Juo tampama ypatingu įsitautinimo ir įsivalstybinimo veiksmu – apsisprendimu“ (Vytautas Radžvilas. Kiek kartų gali atgimti tauta?. – V. – 2018). Tai, žinoma, naujoviškas, modernus požiūris į individo įsitautinimą, dar vis tramdomas baimės sovietmečiu pasmerktos fašistinės rasių teorijos. Mums lietuviams priimtinamesnė jau beveik šimtmetį gyvuojanti vydūniškoji  lietuviškoje šeimoje gimusio individo tapsmo lietuviu teorija. Tauta, anot Vydūno, tai žmonių bendruomenė, kurios narių gyslose  teka, tas pats kraujas, „tūno tautos slėpinys, jungiantis tautos gyvybę“. Istorijos tėkmėje tauta tai sustiprėja, tai susilpnėja, priklausomai nuo to, kaip jai pavyksta išlaikyti kraujo grynumą.

Vydūno nuomone, kraujyje yra užkoduoti ir biologiniai, ir psichiniai ir net intelektualiniai žmogaus ypatumai. Todėl vienos tautos individai ir skiriasi nuo kitų tautų žmonių savo kūno forma – ūgiu, galva, akimis, plaukais, kas reiškia kraujo gentiškumą. Nors vienos tautos žmonės ir skiriasi vienas nuo kito savo išvaizda, vis dėlto vienos tautos žmones atskirsi, kad jos yra to paties kraujo (Vydūnas. Raštai. T1,- V., 1990. – P. 237). Tačiau šalia kraujo žmoguje yra ir kitas toks pat, kaip ir kraujas svarbus slėpinys – žmogaus psichika, jo sąmonė, lemiantis ir tautos psichinį gyvenimą.

Kaip tik tas žmogaus slėpinys ir parodo, „kaip vienos tautos žmonės jaučia, ko ir kaip jie geidžia, kaip jie apsireiškia ir kaip jie vykina savo jausmų, – ūpų, troškimų, geismų ir minčių tikslus… Vienos tautos žmonių jausmai – ūpai, geismai, troškimai, linkimai  yra kitokie negu kitų tautų žmonių. Todėl, pasak jo, tauta yra bendruomenė, turinti ne vien tik „ypatingą kraujo ryšį, bet ir ypatingą psichinį pasaulį su ypatingų jausmų, minčių, norų – turiniu“ (Ten pat, p. 239).

Psichiniam žmogaus pasauliui priklauso jo gimtoji kalba- „vyriausioji žmogaus apsireiškimo priemonė – aiškiausias tautos žymis, tautos vėliava…“ Jo nuomone, „Kalba yra vyksmas, tvarkomas žmogaus kūno gyvumo, esmės, nuotaikos, nuovokos, protavimo ir sąmonėjimo dėsnių: vyksmas, kuriame dalyvauja panašių savitumų žmonės. Kitaip tariant, kiekviena tautų kalba yra atskira žmoniškumo giesmė…. Kalba yra tautų giesmė, jų himnas…. Ir tik su kalba išlieka tautų gyvata“ (Ten pat, p. 275)

„Kiekvienos tautos kalba gimsta… ne iš kūno, bet iš žmoniškos dvasios-sielos… Joje atsispindi tautos kultūra (Ten pat, p.52). Ir kuo ji aukštesnė, tuo stipriau ja reiškiasi žmoniškumas, tuo tvirčiau jaučiasi tauta ir tvirtesnė būna jos kalba… „Ir lieka mažajai tautai tik vienas kelias. Tiek auginti savyje žmoniškumą, kad  jo kuo daugiau atsispindėtų kalboje“ Todėl, Vydūno nuomone, „būtina žadinti savy tikrąjį žmogų, kuris gimtąja kalba apsireikštų ir ją pašventintų bei stiprintų“ (Ten pat, p. 487). Gi žmogaus dvasią-sielą formuoja kultūra, menas, mokslas, dora. Per kultūrą ir žmoniškumas nešamas į pasaulį. Menas, mokslas ir dora – „Šie trys žmogaus asmenybės reiškiniai yra kaip žmoniškumo požymiai, o kiekvienos tautos  gyvatos – tarsi dvasia-siela. Ir kiek toji yra gaivi, tiek aukštai žmonijoje stovi tauta“  (Ten pat, p. 275). (Voverienė Ona. Laisvės, žmoniškumo ir tautinės savigynos šauklys // Lietuvos aidas. – 2003, rugpj. 21, p. 12)

Išeidamas į Amžinybę Vydūnas mums paliko testamentinį  priesaką, akinantį mus vertinti savo tautą  ir jos galias objektyviai. Jo nuomone, „Mažosios tautos teturi tik vieną stiprybę, būtent dvasios žvalumą. Kada jose teisybės jausmas gyvas, budrus ir stiprus, kada jose Tėvynės meilė yra skaisti ir karšta, tada ta tauta savyje turi viską, ko jai reikia gyventi viduje ir pakelti pasitaikančias sunkių bandymų valandas“. Tauta yra laisva tik savo valstybėje. Todėl kova už savo kultūrą, kultūrines teises, už gimtąją kalbą ir tautos gyvastį visuomet yra teisėta ir morali. Kuriai tautai tą kovą pavyksta laimėti, ta išlieka, nors būtų ir visaip slegiama, varginama. Dvasinės galios nugali ir geležines naikinimo priemones. Kiekvienas tautietis jaučia stipriau ar silpniau, kad jis yra pašauktas gyventi dėl tautos. Tame mato savo gyvenimo prasmę. Tie, kurie tokį jausmą praranda, – nutautėja, pradeda ieškoti laimės kitų tautų sukurtuose gyvenimuose, tampa pasaulio klajokliu, bastūnu.

Vydūnas savo kūryba – dramomis, romanais, esė ir straipsniais viešojoje spaudoje visa savo kūrybine veikla siekė išryškinti savo tautos dvasinį potencialą, išmokyti ją orientuotis materialųjų ir dvasinių vertybių hierarchijoje, materialiąją kultūra subordinuojant dvasinei, sustiprinti tautos savigarbą, išugdyti atsparumą nutautinimo politikai, parodyti pasauliui lietuvių tautos gyvybingumą, skatinti  kuo geriau atskleisti lietuvių tautos dvasines vertybes,  paskleisti šitą pozityvią informaciją tarp kitų tautų. Būtent tokią jis matė lietuvių tautos išlikimo galimybę. Tame jis matė svarbiausią kultūros vaidmenį žmonių ir tautų gyvenime.

Dabartinėje Lietuvoje nykstant tautiškumui, nyksta ir žmoniškumas. Sparčiai vienišėjame, integruodamiesi į globalųjį pasaulį. Pasauliui vis labiau globalėjant ir tautoms sparčiai niveliuojantis, pagreitį įgauna atvirkštinis procesas – tautos viertimas liaudimi. Lietuvos „europėjimas“, kurio ryškiausias bruožas masiškas jaunimo, o dabar jau ir šeimų bėgimas iš Lietuvos (Vien tik Kanada pasiruošusi priimti, nustačiusi kvotas, kiekvienais metais 40-42 tūkstančius žmonių iš Lietuvos, įskaitant vaikus ir senelius) – tai mūsų tautos ir valstybės praradimai, kurie yra akivaizdūs ir dideli. Tauta nėra sutelkta savikūrai: tam nėra nei materialinių , nei moralinių paskatų valstybiniu mastu, net nei daugumos žmonių vidinių paskatų – puoselėti savo tautą ir stiprinti valstybę. Tėvynė, kaip vertybė, praranda savo vertybinį metmenį, kas ją išduoda, net nelaikomas išdaviku nei valstybiniu mastu, nei eilinių žmonių lygmeniu.

Tačiau nematyti nei valdžios, nei kultūrinio elito atstovų pastangų, kad mūsų žmonės būtų gerbiami ir vertinami savo tėvynėje, kurie mielai, esant kitokiai psichologinei ir socialinei atmosferai liktų tėvynėje ir stengtųsi kurti savo valstybę ir ją ginti. Paradoksalu, laisvoje Lietuvoje nyksta ir tautiškumas, ir žmoniškumas. Okupacijos metais turėjome tvirtus vidinius rezistencijos pamatus, atsiremiančius į tautinę savimonę, tradicijas, į tautos vertybių sanklodą, istorinę atmintį. Dabar visa tai prarasta. Norėdami būti visaverčiais pasaulyje savo kultūriniu savitumu stengėmis išlikti savimi. Ir išlikome, nežiūrint okupacijos. Kultūra tiesė tiltus tarp skirtingų įsitikinimų žmonių: į Justino Marcinkevičiaus dramas Nacionaliniame dramos teatre veržėmės visi: ir turintys raudonas komunistų knygeles, ir politiniai kaliniai, ir tuometiniai žiopliai indiferentai; visi vienodai iki plaštakų skausmo plojome atsistoję pasibaigus  spektakliams, „Mažvydas“, „Donelaitis“, „ Katedra“, o iš teatro išėjusi minia, plūstelėjusi į Gedimino prospektą  vieningai skandavome Lietuva!, Lietuva!  Ne mes pirmieji..

Pasirodo Lietuvos mąstytojai Andreas Volanus ir Augustinas Rotundas beveik visada susitardavo ir Lietuvos kultūros, ir Lietuvos valstybingumo bei jos ateities klausimais, nors  A. Volanas buvo katalikas, A. Rotundas – reformatorius, net knygą kartu parašė, kai tuo tarpu Vokietijoje – vyko Reformacijos karas, o Prancūzijoje katalikai žudė hugenotus. Prieškario Lietuvoje, tautinis atgimimas, kuris rėmėsi kultūra, reiškėsi, kaip lietuvių bendruomenės jungiamasis tiltas, stiprinantis lietuviškąją tapatybę, atvedė į Lietuvos nepriklausomybę visų luomų ir visų įsitikinimų lietuvius, susitelkusius po mūsų Trispalve, dainuojančius lietuviškas dainas ir giedančius lietuviškas giesmes.

Tas pats vyko ir Sąjūdžio dainuojančioje revoliucijoje, antrą kartą XX amžiuje, atkūrusioje nepriklausomą Lietuvos valstybę. Lietuvos intelektualai suvokdami realybę, kad kultūra visuomenėje gali reikštis, ypač, siekiant sustiprinti tautinę tapatybę, kultūrą naudojant, kaip efektingą politinės inžinerijos instrumentą. Deja, matyt, tą puikiai supranta ir valdantieji, kurie stengiasi išlaikyti Lietuvoje politinį chaosą, todėl jie ir varo kultūrą, kasmet mažindami jos finansavimą, į tamsiausius užkaborius.

Popiežius Pranciškus, neseniai lankydamasis Lietuvoje, Vilniuje ir Kaune, ragino prisiminti ir puoselėti savo Tautos praeitį, mokytis iš jos. Tik žinantys savo šaknis, gerbiantys tų, kurie gyveno prieš mus atminimą, gali daugiausiai nuveikti savo Tautos ir viso pasaulio pažangai ir būti tolerantiškais kitiems, neatsisakydami savųjų vertybių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Burneika. Kuo mažiau seki Biblijos mokymu, tuo daugiau išsaugai tautinės tapatybės
  2. Vyks XIV Prigimtinės kultūros seminaras – „Prigimtinė kultūra tautos glėbyje“
  3. V.Juozapaitis. Valstybės savigarba ar Karabaso kultūra?
  4. H. Gudavičius. Viskas yra viena: gamta, darbas, kultūra, etnografija
  5. Tautos atminties sargybiniai
  6. V. Bagdonavičius. Kristijonas Donelaitis Vydūno akimis
  7. V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“
  8. Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą
  9. V. Bagdonavičius. Tauta ir globalizacija Vydūno filosofijoje
  10. J. Trinkūnas. Vydūno „Amžinos Ugnies“ šimtmetis
  11. G.Songaila. Dieveniškėse – Lietuvos centras (audio)
  12. V. Bagdonavičius. Senoji baltų religija ir krikščionybė Vydūno žvilgiu
  13. L. Vilkaitė. Pasakyk, kokia kalba kalbi, pasakysiu – kaip matai pasaulį
  14. R. Baškienė: Ar savivaldybės imsis esminių sprendimų, kad žmonės nenusigertų?
  15. B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė
  16. G. Kuprevičius: Jeigu kalba formuotų žmonių mąstymą, aplink būtų labai tylu
  17. V. Bagdonavičius. Vydūnas ir jo veikalas „Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių“
  18. D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“
  19. G. Burneika. Kaip krikščionybė kėsinasi į lietuviškąją tautinę tapatybę
  20. A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas
  21. L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka…
  22. V. Vasiliauskas. Tauta nebuvo pakviesta į šimtmečio šventę
  23. M. Kundrotas. Sąvokų diktatūra
  24. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
  25. D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba
  26. J. Nekrošius. Šauksmas tyruose
  27. Dzūkuojanti Veronika Povilionienė: Jei pats mažas, tai ir tavo tėvynė – nykštukų namelis (video)
  28. V.Bagdonavičius. Ar pavyks išgirsti Vydūno balsą ?
  29. B. Kuzmickas. Tautiškumas – duotis ir projektas
  30. L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (II)

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. net neskaitau ką ji rašinėja says:
    2 m. ago

    Kuo įsimintina p. O. Voverienė? Ogi ši ponia nenuilstamai reiškėsi prezidentės D. Grybauskaitės rinkimų kampanijos metu. Ji – ištikima jos fanė. Turbūt ir šiandien, jei būtų galima Grybauskaitę rinkti trečiai kadencijai, ši ponia “gultų kryžium” už ją. Tačiau didelė dalis tautiečių mano, kad per 10 prezidentės valdymo metų Lietuva labai smuktelėjo žemyn, tiesiog degredavo tiek šalies viduje, tiek tarptautinėje plotmėje.
    Įdomu kurį pretendentą p. O Voverienė rekomenduos Tautai būsimuose rinkimuose?

    Atsakyti
    • Ūla says:
      2 m. ago

      manau, kad A.Š. 🙂

      Atsakyti
  2. jurgis says:
    2 m. ago

    jei neskaitai, tai iš kur žinai, ką ji rašo? vadinasi, įsidėmėjai, ką ji palaiko… ir už tai ačiū

    Atsakyti
    • Ūla says:
      2 m. ago

      ši ponia pradėjo reikštis tik paskutinėmis savaitėmis. Aš skaitau ką ji rašo, tačiau abejoju ar ji taip ir mąsto 🙂 Na, laikas – visagalis 🙂

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        2 m. ago

        Paskutinėmis savaitėmis ? ? ? 🙂 : ) 🙂

        Atsakyti
        • Ūla says:
          2 m. ago

          dar žinau, kad knygą parašė 🙂

          Atsakyti
          • jurgis says:
            2 m. ago

            žinoti nepakanka, verta įsigyti: “Lietuvos Respublikos šimtmečio didieji (1918-2018). Politinės asmenybės “, 2018.

          • Ūla says:
            2 m. ago

            manau, kad jos visą tiražą išpirks viena persona 🙂 Aš neinvestuoju į tokio turinio knygas 🙂 Beje, labiau vertinu iškilių žmonių mintis ir kūrinius 🙂

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio

Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio

2021 03 06
D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

2021 02 26
Vydūnas. Apie virusus

Vydūnas. Apie virusus

2021 02 23
Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

Vilnius paskirstė daugiau kaip 0,5 mln. eurų kultūros projektams

2021 02 23
V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

V. Juozapaitis. Esame tik tiek, kiek yra kultūros

2021 02 23
Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

Išleista knyga „Vydūnas. Pasirinkęs tautinės dvasios žadintojo kelią“

2021 02 22
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ir ponia Diana Nausėdienė nuotoliniu būdu susitiko su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojais-lrp.lt nuotr.

Pirmoji pora dėkojo nacionalinių premijų laimėtojams: Esate tautos pasididžiavimo žiedas

2021 02 16
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

K. Skrupskelis. Kritinė istorija ir 1941 metų sukilimas

2021 02 13
Rodyti daugiau

Naujienos

am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
Lietuvoje

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

2021 03 06
Mankštinkimės namuose pandemijos metu
Gamta ir žmogus

Atėjus pavasariui vis daugiau susirūpinimo kelia papildomi kilogramai

2021 03 06
Kokie lietuviški suvenyrai keliaus į Dubajų: mediniai šaukštai ar gintaro karoliai?
Lietuvoje

Kokie lietuviški suvenyrai keliaus į Dubajų: mediniai šaukštai ar gintaro karoliai?

2021 03 06
Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje
Lietuvoje

Pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge VDU pateko tarp 350 geriausiųjų žemės ūkio srityje

2021 03 06
Lietuva skyrė lėšų humanitarinei pagalbai Italijai ir Ispanijai
Lietuvoje

Naujų paskolų pernai sumažėjo ketvirtadaliu

2021 03 06
Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio
Kultūra

Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio

2021 03 06
Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas
Lietuvoje

Sapiegų parko architektūriniam konkursui pateiktas vienas projektas

2021 03 05


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Memelschvanz apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • mociute apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Prigimtinė teisė svaigintis apie A. Kubilienė. Lietuva ruošiasi tapti pirmąja ES šalimi, kurioje įstatymais bus legalizuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų naudojimas
  • Jonas Vaiškūnas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės
  • Dirbtinį intelektą kurianti lietuvė: jei moki parašyti rašinį, pavyks ir programuoti
  • Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
  • Atėjus pavasariui vis daugiau susirūpinimo kelia papildomi kilogramai

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1277; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1208; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 928; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 527; komentarų: 8
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio

by Kristina Aleknaitė
2021 03 06
0
Vienijasi šalies kultūros ir kūrybinis sektorius – sieksime laipsniško kultūros įstaigų atvėrimo nuo balandžio

Penkiolikos įvairias sritis vienijančių kultūros ir kūrybinio sektoriaus asociacijų atstovai vienija jėgas, siekdami padėti LR Vyriausybei priimti būtinus sprendimus šio...

Skaityti toliau

D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

by Kristina Aleknaitė
2021 02 26
7
D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna

Dažnai naujoviškus sumanymus lydi žmonių nerimas ir abejonės, ne išimtis – miestų kultūrinės vietos. Lietuvoje gausu pavyzdžių, kai noras atnaujinti...

Skaityti toliau

Vydūnas. Apie virusus

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
3
Vydūnas. Apie virusus

Reikėtų žinoti, kad visa gamta yra tokia, kokie yra žmonės. Dažnai žmonės skundžiasi, kad visas gyvenimas, visas pasaulis tesąs visokių...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Memelschvanz apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
  • mociute apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Prigimtinė teisė svaigintis apie A. Kubilienė. Lietuva ruošiasi tapti pirmąja ES šalimi, kurioje įstatymais bus legalizuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų naudojimas
  • Jonas Vaiškūnas apie Žymų etnoastronomą, baltų kultūros tyrinėtoją Joną Vaiškūną 60-mečio sukakties proga sveikina Romuva
  • T0mas J. apie Lenkija ragina Stambulo konvenciją pakeisti Šeimos teisių sutartimi
Kitas straipsnis
Statybos | am.lt nuotr.

Padaugėjo atvejų, kai privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai