Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

J. Survilaitė. Dvasinės šilumos ir bohemiškumo paieškos

Janina Survilaitė, vokietijoslietuvis.press, www.alkas.lt
2022-04-05 08:00:04
1
J. Survilaitė. Dvasinės šilumos ir bohemiškumo paieškos

„Konrado“ kavinė (Laisvės alėja 45) | vokietijoslietuvis.press nuotr.

Istorikas ir publicistas Juozas Brazauskas apybraižoje „Legendinė „Konrado“ kavinė“ (2022, Hambrueckenas: leidykla „Vokietijos lietuvis“) glaudžiai surikiuoja poros dešimtmečių Nepriklausomos Lietuvos sostinės kultūros veikėjų būrį prie Kauno miesto inteligentijai patrauklaus simbolio – „Konrado“ kavinės (Laisvės alėja 45).

Senajai kauniečių kartai „Konrado“ kavinės simbolis išliko ryškus, Autoriaus kruopščiai surinktas su senomis tarpukario melodijomis, žemiškųjų silpnybių bei idėjinių kultūrinių ir politinių prieštaravimų aštriomis ryškiomis arkomis.

Europoje praūžęs Pirmasis pasaulinis karas (1914–1918) ne tik keitė valstybių sienas, nusistovėjusias santvarkas, bet ir darė įtaką pilietinei visuomenei.

Lietuva nepasiliko nuošalyje: iš skurdaus užguito krašto Rusijos imperijos pakraštyje virto naujoviška Europos valstybe.

Visi Kauno gyventojai kūrė šalies gerovę ir kultūrą, o menininkai siekė gyventi laisvai. Salomėja Nėris ir Petronėlė Orintaitė nublokštos į provinciją visomis pastangomis veržėsi atgal į sostinę…

1933-aisiais „Konrado“ kavinėje atsirado orkestras su žinomu muziku Moše (Michaelis) Hofmekleriu. „Žmogaus asmenybė yra tikra vertybė, kuri pati savy susikuria tikslą“.

Poniškasis panelių ir ponių Kaunas per kelis metus praaugo savo galimybes ryškiausiais Vakarų Europos viražų potepiais.

Jauniausia geriausio Kauno stebukladario medicinos daktaro Jono Augevičiaus dukra gražuolė Irena Aldona, savo grožio ir protingumo kerais užkerėjusi Kauno Šveicarų konfederacijos konsulą, tapo ponia F. Kästli.

Pažinau ją senatvėje Berne pirmąjį 21-ojo amžiaus dešimtmetį kamuojamą visų senatvinių negalavimų, išlaikiusią blaivią ir skaidrią atmintį, praėjusią toli nuo Tėvynės visus pokario vėjus ir visus komunistinius ateizmo  prakeiksmus.

Lengvai juokavome su ponia Irena, lyg būtume per tuos skaudžius metus negyvenusios nei šveicariško elito pasparnėje, kaip gražioji Irena, nei aš nuo Sibiro kančių besiblaškydama karo bombų išraustuose Davainio apkasuose.

Tokia giliai išliko mūsų lietuviškumo samprata, neturėjusi nieko bendro nei su šovinistiniu nacionalizmu, nei  miesčionišku komformizmu, tačiau visada privalėjome galvoti tik lietuviškai…

Per laisvę ir originalumą tiktai gali atsiskleisti tikrasis Lietuvos genijus. Tiktai nereikia keliaklupsčiauti ir daryti kompromisus su savo sąžine.

Senajame grindinyje – „Tulpės“ plytelė (2012) | Vikipedijos nuotr.

Ar turime moralinę teisę smerkti aukas dėl jų pažeminimo? Lietuviškas susitaikėliškumas, baisus kaip P. Cvirkos Lenino anūkas: „Visuomet pasiruošęs“.

Knygos veikėjų nepaprastai daug ir jie visi – žymūs prieškario Lietuvos kultūrininkai, savo kūrybą ir gyvenimą pašventę Tėvynės Lietuvos valstybiniam sumanymui ir jos vystymosi tikslams.

Dėl spalvingų figūrų gausos įvertinti knygos turinį sunku, tačiau, pirma, knygos sumanymo svarba ir reikšmė patvirtina, kad tarpukaryje tobulo „Konrado“ kavinės saldumynais nusaldinto politinio-kultūrinio pasaulio nebuvo; antra, kad to pasaulio tobulumo buvo be galo ilgimasi ir siekiama; trečia, apybraiža skelbia gilų įsitikinimą, kad „lietuvišką kultūrą ugdyti ir jai vadovauti privalo tik lietuviškos kultūros tautos branduolys – lietuviai menininkai, turintys teisę ir sugebėjimą kurti savo nacionalinę kultūrą“ (J. Keliuotis, p. 56), „kad tik per laisvę ir originalumą gali atsiskleisti lietuviškas genijus, jo didybė ir teisė egzistuoti bei dalyvauti pasaulinės kultūros procese“.

Šias mintis radau skaitydama išskirtinę egzistencinę pasaulio lietuviškos išeivijos kūrybą.

Reikia tik nusistebėti nepaprastai kruopščiu istoriko J. Brazausko darbu – iš įvairiausių istorinių šaltinių, žymių tautos kultūros ir meno veikėjų dienoraščių ir prisiminimų surinkti visą galeriją girdėtų, mažai girdėtų ir visai užmirštų mūsų protėvių menininkų vardų.

Netgi tų vardų, kurie išgyveno savo ir tautos kultūros lemtį okupuotoje Tėvynėje, ir tų, kurių likimas pusę šimtmečio buvo priverstas alsuoti tragišku Tėvynės praradimu svetimybėse.

Jie suspindi ypač ryškiai – juk išeivijos veikla ir kūryba okupacijos metais užėmė pačią ryškiausią vietą Lietuvos politinėje-kultūrinėje arenoje.

Juozui Brazauskui tikrai pavyko išorinėmis ir gelminėmis literatūrinio pavaizdavimo priemonėmis ir spalvotais prieškarinio kauniečių miesto elitinio išskirtinio gyvenimo būdo vaizdais bei įvairialypių niuansų motyvacijomis pasiekti įtaigumo, į savo pusę pritraukiant kiekvieno skonio ir amžiaus Lietuvos skaitytoją.

Knygoje gaivaus gyvybiškumo ir būties slėpinio nuojauta yra ryški ir  jautri, o tautos istorinio laiko faktoriaus esmė patriotiškai reikšminga.

Pristatydamas savo istorinę apybraižą, Juozas Brazauskas aiškiai išsakė savo tautos valią šiuolaikinio karo akivaizdoje.

Juk iš tikrųjų niekas negali išsigelbėti nuo atsakomybės pardavinėti savo ir mūsų tėvų likimą. Nei Petras Cvirka, nei tautos duobkasiu gera valia pasireiškęs Antanas Venclova, nei kitas eilinis kolaborantas kagėbistas.

Prie tos suskilusios laiko geldos daugiau niekas nesiryš ilgiau pabudėti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Survilaitė. Atminties dienoraščiai
  2. J. Survilaitė. Šalis, kurioje ne vien kalnai užburia…
  3. J. Survilaitė. Kaip S. Gedos „Strazdas“ iki Berno universiteto nuskrido!?
  4. Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais?
  5. J. Užurka. Ar ilgai būsime postsovietiniu užkampiu?
  6. J. Užurka. Pravartu tai ne tik prisiminti…
  7. Č. Iškauskas. Kaip jie Stalino saulę vežė…
  8. D. Apalianskienė. Naujųjų „raudonarmiečių“ maršai per Lietuvą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Autorius says:
    3 metai ago

    Pirmosios istorinės apybraižos sutiktuvės Kaune balandžio 12 d. 17.30. Rengia Kauno miesto muziejus M. ir K. Petrauskų namuose ( K. Petrausko 31). Balandžio 13 d.17 val. knyga sutinkama autoriaus gimtuosiuose Kėdainiuose, “Smilgos” viešbučio konferencijų salėje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu
  • Švedijos vietos, kurias verta atrasti anksčiau už kitus

Kiti Straipsniai

Šarūnas Birutis | LRKM nuotr.

K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

2025 07 03
Geriau a girl

D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки

2025 06 10
Salomėja Nėris 1940 m.

K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (IV)

2025 04 13
Salomėja Nėris

K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (III)

2025 04 12
Salomėja Nėris

K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (II)

2025 04 11
Salomėja Nėris. Fotokopija iš studijų knygutės

K. Stoškus. Apie tautos poetę, išdavystę ir desovietizacijos politiką? (I)

2025 04 10
V. Jencius-Butautas. Ar buvo rasti Vytauto palaikai 2024 gruodį Vilniaus katedroje?

V. Jencius-Butautas. Ar buvo rasti Vytauto palaikai 2024 gruodį Vilniaus katedroje?

2025 02 17
Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viktorija Daujotytė: Kai rašai, nebijai

2024 11 29
Alkas.lt koliažas

M. Kundrotas. Nėrys, Nerijos ir Nerijai istorijos teisme

2024 11 13
S. Daubaraitė. Vilnius mūsų, o lietuvių kalba?

S. Daubaraitė. Vilnius mūsų, o lietuvių kalba?

2024 11 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kraštovaizdžio architektas – gamtos ir gyvenamųjų erdvių menininkas

Kraštovaizdžio architektas – gamtos ir gyvenamųjų erdvių menininkas

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai