Penktadienis, 26 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Gorodeckių giminės pėdsakai Lietuvos laisvės kovų istorijoje (nuotraukos)

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2020 10 08 14:44
3
Sakalas Gorodeckis | asmeninė nuotr.

Sakalas Gorodeckis | asmeninė nuotr.

Sakalas Gorodeckis | asmeninė nuotr.
Sakalas Gorodeckis | asmeninė nuotr.

Šiandien, spalio 8 d. Lietuvos ypatingasis archyvas viešai paskelbė paskelbė Lietuvių tautinės tarybos narių Jono Noreikos (veikusio „Generolo Vėtros“ slapyvardžiu), Onos Lukauskaitės-Poškienės, Stasio Gorodeckio (veikusio Stasio Radžiūno slapyvardžiu), Zigmo Šerkšno-Laukaičio, Viktoro Ašmensko ir kitų (iš viso 11 žmonių) baudžiamąją bylą. Ta proga Alkas.lt vyriausiasis redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina vieno iš Lietuvių tautinės tarybos (LTT) nario Stasio Gorodeckio sūnų, žinomą visuomenininką, Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos pirmininką Sakalą Gorodeckį.

– Pastarieji keleri metai Lietuvos sostinėje buvo pilni visuomenę įaudrinusių ginčų ir abejotinų veiksmų dėl istorinės atminties įpaminklinimo ženklų. Kas nulėmė, kad atsiradote daugelio šių įvykių sukūryje?

– Tikriausiai reikėtų pradėti nuo to, kad Lietuvos žemaičių bajorų Gorodeckių giminės atstovai visais laikais neliko nuošalyje nuo Lietuvos  valstybės reikalų. Kiek domiuosi šeimos genealogija, tai giminės atstovų dalyvauta visuose įmanomuose sukilimuose, ne kartą susilaukta skaudžių represijų. Tad ši gija tęsiasi iki šiol, neaplenkiant ir mano šeimos linijos, įtraukiant taip pat ir mane į Lietuvai svarbius įvykius šioje epochoje.

– Gal galėtumėte daugiau papasakoti apie sąsajas su istoriniais įvykiais?

– Giliau nekapstyčiau, bet pradėčiau nuo senelio Kosto Gorodeckio, kuris dar lietuviškos spaudos draudimo metu XX amžiaus pradžioje mokėsi Šiaulių berniukų gimnazijoje kartu su broliais Biržiškomis, jau tuo metu būdami sąmoningais lietuviais. Vėliau Kostas Gorodeckis mokslus pratęsė Maskvos universitete, kur už lietuvišką veiklą carinės valdžios buvo įkalintas. Biržiškoms pavyko išsisukti nuo ilgesnės bausmės, o seneliui teko keliauti į tremtį ant Šiaurės Dvinos kranto Archangelsko gubernijoje.

37062805_10216009772588103_9061336273830019072_o
1904 metų Šiaulių gimnazijos laida davusi Lietuvai eilę žymių žmonių, kurių virsmas iš lenkakalbių žemaičių bajorų į lietuvybę jau tada buvo sąmoningas. Šioje nuotraukoje S. Gorodeckio senelis Kostas Gorodeckis/Horodeckis ir Viktoras Biržiška. Gretimoje klasėje mokėsi vyresnis Mykolas Biržiška, būsimas Vasario 16-osios signataras, su kuriuo K. Gorodeckis kartu mokėsi Maskvos universiteto Teisės fakultete, kūrė lietuviškas organizacijas, buvo pašalintas ir gavo Sibiro tremtį ir įkalinimus | Archyvinė nuotr.

Paskui Kostą Gorodeckį į tremtį pasiaukodama nusekė jo meilė Ugionių bajoraitė Elvyra Jagučianskytė, kur jiems gimė mano tėvas (g. 1915) ir dėdė. Per bolševizmo teroro apimtą Rusiją į Lietuvą pavyko sugrįžti tik 1920 metų pabaigoje, kuriam laikui įstrigus Maskvoje, kuriant vieną pirmųjų Lietuvos atstovybių ir organizuojant visus įmanomus sutiktus lietuvius sugrįžimui. Jei ne tremtis, atskyrusi beveik 10-mečiui nuo aktyvios tautinės veiklos, senelis galėjo atsirasti tarp Vasario 16-osios akto signatarų kartu su kitais žymiais savo bendramoksliais. Gyvenimo linijų spiralės taip tampriai susisuko, kad tėvui teko nukeliauti į stalinius lagerius beveik šalia savo gimimo vietos, o man Sąjūdžio atgimimo metais studijuoti Maskvos universitete senelio išvaikščiotomis vietomis ir vėl lygiai taip pat rinkti lietuvius sugrįžimui į Nepriklausomybę atkūrusią Tėvynę.

– O kaip šis giminės užtaisas pasiekė Jus?

Laisves-kovu-archyvas-7-1993-87-ed
Stasys Gorodeckis okupantų nelaisvėje | partizanai.org nuotr.

– Pirmosios nepriklausomos Lietuvos metu mano tėvas Stasys Gorodeckis aktyviai skautavo, buvo vienas iš pripažintų vadų Kaune. Tačiau Europos geopolitiniai vėjai vis labiau pradėjo pūsti ir Lietuvoje. Taip 1938 metais Lietuvai teko priimti Lenkijos ultimatumą, sukeliant didelį patriotiškai nusiteikusio jaunimo nusivylimą dėl valstybės negebėjimo apginti savo interesus ir garbę. Skautų tarpe kilo jaunatviškas noras protesto būdu žadinti visuomenę ir kaip nors keisti padėtį be išeities. Skautų vadovybė nutarė, kad atėjus šaukiamajam amžiui suaugę skautai viešai atsisakys eiti į kariuomenę, reikalaudami reformuoti kariuomenę, pasirengiant visuotinei gynybai ir įtraukiant visus neabejingus piliečius.

Pirmasis, kuris viešai protestuodamas prieš sustabarėjusį neveiklumą buvo mano tėvas, kuris atsisakė vykdyti karo prievolę, taip norėdamas viešai atkreipti institucijų dėmesį. Tėvą suėmė, paskyrė karo lauko teismą. Pagal teismo nuosprendį kelis mėnesius pralaikė Kauno IX-ajame forte, vėliau šauktiniu paėmė į tarnybą ryšininkų batalione. Tačiau įdomiausia, kad valstybės kaltintojas teisme buvo tuo metu dar niekam nežinomas karo juriskonsultas leitenantas Jonas Noreika. O kad tėvas susipažino su J. Noreika dar iki II pasaulinio karo, atradau tik po tėvo mirties, skaitydamas jo paliktus, jo paties aprašytus jaunystės nuotykių prisiminimus.

– O kaip gi tai susiję su Lietuvos sostine Vilniumi?

– Atgavus Vilnių 1939 metais, senelis Kostas, atsiliepdamas į kvietimą tarnautojams vykti į atgautą sostinę, tapo miško urėdu Jašiūnuose, o tėvas Stasys ir dėdė Zigmas ėmėsi kurti lietuviškas mokyklas apylinkėse ir patys jose mokytojauti. Taip dirbdamas vienoje iš mokyklų šalia Dieveniškių, tėvas, atėjus sovietams, įsitraukė į Lietuvos aktyvistų fronto veiklą. Kilus karui ir praradus ryšį su likviduota LAF vadovybe Vilniuje, jis ėmėsi veikti savarankiškai ir subūręs sukilėlių būrį atkūrė lietuvišką valdžią Dieveniškėse bei aplinkiniuose bažnytkaimiuose (anapus net dabartinės valstybinės sienos su Gudija). Nepaklusęs atvykusiai vokiečių vadovybei, slapčia sukilėlius paleido, liepdamas vyrams kiek įmanoma daugiau išsigabenti ginkluotės ateičiai ir savo šeimų ramybės dėlei. O pats pasišalino į sostinę, slėpdamasis nuo galimo nacių persekiojimo.  Visi šie įvykiai yra liudijimas to, kad net vieno žmogaus aktyvus pasiaukojantis veikimas neaiškiose  aplinkybėse geopolitiškai išsaugojo Lietuvai gerą gabalą teritorijos.

– Kaip klostėsi toliau giminės istorija Vilniuje?

– Tėvo teta Regina Nurkienė-Gorodeckaitė buvo Lietuvos kariuomenės karininkų žmona ir motina. Jų autorinktinės dalinį 1939 rudenį dislokavus dabartiniame Olandų gatvės miestelyje, ji įsikūrė dabartiniame Užupyje, Baltajame skersgatvyje. Mamos Onos giminė irgi sugrįžo į sostinę, iškart, kai tik ji buvo atgauta 1939 metais. Tėvai, būdami studentais literatais, susipažino 1945 tarybinių rašytojų sąjungos suvažiavime. Taigi, esame senieji vilniečiai.

– Kaip sovietinė okupacija palietė jūsų šeimą?

– Tėvo tetos šeimai priklausiusius Lietuvos kariuomenės karininkus suėmė 1941 metais, įtarus juos jų veiklą LAF’e. Apie tikrąjį jų likimą taip teta ir nesužinojo iki pat savo mirties. Tik jau po 1992 metų iš Rusijos archyvų nuotrupų sužinojome, kad jie buvo sušaudyti netrukus po suėmimo. Sovietams užėjus antrą sykį, senelis ir tėvas, kaip dirbę prie miškų, įgavo šiokį tokį tarybų valdžios pasitikėjimą ir buvo priimti į valdišką tarnybą. Gyvendami Vilniuje, gavo galimybę legaliai judėti po okupuotą Lietuvą lankant urėdijas, taip susižinant tikruosius sovietinio teroro mastus bei užmezgant pirmus kontaktus su kylančia ginkluota rezistencija. Netikėtai tėvas, lankydamasis Vrublevskių bibliotekoje abiejų džiaugsmui susitinka su iš Štuthofo lagerių pargrįžusiu Jonu Noreika. Šis puola atsiprašinėti kažkada teisto jauno skauto ir prisipažįsta, kad jie buvo jaunatviškai teisūs, kad Lietuvos valstybė nebuvo pasirengusi šioms negandoms, o daugelis kadrinių karininkų šių pavojų net neįtarė, besirūpindami savo gerove.

– Kaip išsivystė rezistencinė veikla pokaryje?

– Susitikę jie realiai matė padėtį, kas vyksta Lietuvoje, ir ėmėsi burti rezistencijos organizaciją. Su planais supažindinę būsimą Helsinkio grupės steigėją Oną Lukauskaitę-Poškienę, visi trys 1945 rudenį įsteigė Lietuvių tautinę tarybą (LTT), siekdami ją padaryti Lietuvos rezistencijos vadovybės centru.

LTT įkūrimo iniciatorius J.Noreika pasirašinėjo įsakymus ir instrukcijas kariniais klausimais, veikdamas kaip Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vyriausiosios vadovybės vyriausiasis vadas generolo Vėtros vardu.

Stasys Gorodeckis, veikdamas kaip generalinis sekretorius S. Radžiūnas, paruošė kitus plačiai paskleistus programinius dokumentus: teisines normas, nurodymus, įsakymus, direktyvas, instrukcijas, verbavimo tvarkas, žvalgybos ir politines apžvalgas.

Šie dokumentai, net ir likvidavus LTT, tapo norminiais ir tvirtu pagrindu tolimesnėje kovoje. Pagal juos buvo organizuojamas tolimesnis rezistencinis pasipriešinimas. Buvo užmegzti tamprūs ryšiai su daugeliu tada veikusių partizanų štabų, perėjusių į LTT pavaldumą.

Vykdant pareigas, Stasiui Gorodeckiui teko lankytis Žemaitijos ir Dzūkų partizanų apygardose, asmeniškai tartis su jų vadovybe – majoru J.Semaška – Liepa ( „Žemaičių legiono“ vadu), pulkininku J.Vitkumi-Kazimieraičiu, išgarsėjusiais savo koviniais žygdarbiais. Partizanų tarpe buvo diegiama drausmė ir konspiracija, nepagrįstai kerštaujantiems ir susitepusiems plėšikavimais partizanams buvo vykdomi karo lauko teismai.

Išleistas ir „Atsišaukimas į laisvąsias pasaulio tautas“, žinomas kaip memorandumas. Buvo suburta diversinė partizanų grupė veikimui Vilniuje, kuriai vadovavo Z.Laukaitis-Šerkšnas, sėkmingai be nuostolių patvarkiusi daugelį  okupantų kontorų, perimant dokumentų blankus, ginklus, spausdinimo įrangą.

Jonas-Noreika-partizanai-org-nuotr
Jonas Noreika okupantų nelaisvėje | partizanai.org nuotr.

J.Noreika ir tėvas (susikūręs S.Radžiūno slapyvardį), abu puikiai valdydami plunksną, pagal šių laikų terminiją buvo puikūs troliai sovietinės valdžios propagandos erdvėje. Priešpastatydami Lietuvoje siautėjusiui MGB generolui Vetrovui, sukūrė Noreikai dabar jau visiems, net neprieteliams, žinomą generolo Vėtros slapyvardį, klaidinusį tarybinius organus.

Deja, LTT išdavė tardymų neatlaikęs, tėvo į šią veiklą įtrauktas bičiulis, kuriuo tėvas per daug pasitikėjo.  

Suimti nariai beveik metus buvo žiauriai tardomi KGB rūsiuose. LTT rezistentų grupei, kurioje be 3 vadų dar buvo teisiami 8 asmenys, sovietų valdžia surengė parodomąjį teisminį farsą, nes teisiamieji nepripažindami tarybinio legitimumo, laikėsi nuostatos, kad veikė teisėtai – kaip tikri Lietuvos piliečiai vykdę savo pareigą.

Pagrindinius kaltinimus prisiėmė vadų trijulė. Stasio Gorodeckio bendražygiai Jonas Noreika-generolas Vėtra, atlaikęs tardymus ir prisiėmęs visą kaltą sau, ir jo adjutantas Zigmas Laukaitis-Šerkšnas buvo nuteisti myriop. Jonas Noreika, būdamas juriskonsultu, teisme pasakė sovietų valdžią kaltinančią kalbą, kurios paviešinimas ir dabar gąsdintų mūsų priešus. Kiti gavo įvairias bausmes lageriuose su teisių suvaržymais. Etapuojant kalinius, tėvas buvo paskutinis matęs gyvą Joną Noreiką. Tik praėjus 45 metams, plačiai pagarsėjusios Vilniaus inteligentų bylos dalyviai 1991 buvo reabilituoti.

Tėvas tikriausiai buvo vienintelis iš partizanų vadų sulaukęs Lietuvos valstybės atkūrimo, kuris  gyvai matė J.Noreiką, J.Vitkų, J.Semašką.  Keista, nors jo liudijimai svarbūs Lietuvos istorinei atminčiai, bet visą tą laiką, kol jis buvo gyvas ir liko sąmoninngas iki pat gyvenimo galo 2002 metais, jie niekada nesudomino jokių rezistencijos tyrinėtojų.

– Kaip Vėtros likimas paveikė jūsų šeimą?

– Mama ir tėtis vienas kito laukdami susitiko tik po dešimties metų išsiskyrimo, praleidę ilgus metus lageryje. Grįžę į Lietuvą, jie šiaip ne taip įsikūrė šalia Vilniaus Grigiškėse. Mano vyresnei sesei davė Aušrinės vardą, kaip sugrįžtančios vilties simbolį, broliui Aringui aro sinonimą, o jau kai aš gimiau išdrąsėjo visai ir nesislėpdami davė partizanų slapyvardžiams įprastą Sakalo vardą, kuris ir lydi mane šiame gyvenime.

Likimas lėmė, kad Užupiui, kuriame tenka gyventi, buvo priskirta seniūnaitija, kurios erdvėje ir yra pirmojo savanorio Kazio Škirpos alėja ir čia pat ant ribos Vrublevskio biblioteka, kur pažymint LTT įkūrimo vietą generolui Vėtrai-Jonui Noreikai, yra skirta atminimo lenta. Taigi, viskas šalia – čia pat, po akyla mūsų priežiūra ir globa.

– Gal galėtumėt trumpai papasakot kokius mokslus esate baigęs, ką veikėte ir kuo dirbate šiuo metu?

– Buvau gabus moksleivis, todėl po mokyklos baigimo man pavyko įstoti į Maskvos universitetą ir baigti jo studijas, nes vakarai tuo metu buvo už geležinės uždangos. Laukiama Sąjūdžio atgimimo banga mūsų šeimoje palietė visus narius, pačiam teko ją kelti Maskvoje – tarp lietuvių tremtinių ir jaunimo. Prisidėjau kuriant lietuviškas mokyklas, dirbau kartu su Sąjūdžio deputatais, buvau ne tik šių stebuklingų įvykių liudininkas, bet ir aktyviai juose dalyvavau. Likau visam gyvenimui idealistu, kuriam Lietuvos valstybės egzistencijos ir tautos gerovės siekis yra svarbiausi.

Grįžęs į Lietuvą, tapau savanoriu–kariu. Dirbau mokslinius darbus geografijos srityje, vėliau tapau civiliu Krašto apsaugos ministerijoje NATO integracijos srityje. Partnerių teikiamos žinios ir patirtis, deja, kėlė pavojų daugeliui biurokratų, savo aiškiais reikalavimais tvarkytis ir susitvarkyti iš tikrųjų krašto apsaugos sistemoje. Čia patyriau ir suvokiau, kad lemiamas dalykas visų mūsų organizacijų vystyme yra žmonės ir jų motyvacija (vieniems idėjinė, o kitiems – tik piniginė). Tai atvedė į personalo vadybos konsultacijų verslą, kurį išauginau iki amerikiečių pasaulinės kompanijos padalinio HayGroup dirbdamas su daugiau nei 300 Lietuvos ir kitų šalių įmonių. Siekiau būti praktiku, ne vien patarėju – krizės išvakarėse priėmiau pasiūlymą pertvarkyti Maximos grupės holdingo įmonių personalo vadybą. Per kelerius metus pavyko vadovus atvesti iki supratimo, kas yra teisingas atlygis savo darbuotojams ir kodėl reikia socialinės atsakomybės.

Vėliau teko pertvarkyti Europos Sąjungos finansinę paramą administruojančią Lietuvos verslo paramos agentūrą prie Ūkio ministerijos. Išskaidrinus jos veiklą, sutvarkius procesus, sustiprinus darbuotojų motyvaciją ir metams sustabdžius lengvatinį finansinės paramos teikimą institucijai „palankiems“ subjektams, pavyko sutaupyti daugiau nei 200 mln. Lt valstybės lėšų. Deja, mūsų valdžios atstovams to nereikia, nes tai kelia didelį pavojų jų veiklai. Šiuo metu teikiu personalo vadybos konsultacijas dirbdamas su Lietuvos įmonėmis, kurių dalis – strateginės.

Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Sakalas Gorodeckis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visuomeninė ir savanorystės veikla buvo ir yra dalis mano gyvenimo nuo pat mažumės. Žygeiviai, keliautojai, romuviečiai, studentų sąjungos lijot‘ai, vilnijos lietuvybės puoselėtojai, kariai–savanoriai. Taip nuo 1998 metų įsijungiau į Užupio Respublikos kūrimą, tapdamas jos premjeru. Su užupiečiais pavyko pakelti sparnus Užupio angelui, nors ne visi po „šiais sparnais kilo aukštyn“. 20 metų paskyriau tvarios Užupio bendruomenės subūrimui, kurios įdirbį daliname kaimynams – Rasų, Senamiesčio, Žvėryno, Šnipiškių ir kitoms bendruomenėms. Per 15 metų organizavau daugiau nei 100 renginių, neatlygintinai gyniau paveldosaugą ir žmonių interesus agresyvių statybų atvejais, kurių skaičius jau viršijo 40. Vadovauju Vilniaus bendruomenių asociacijai, telkdamas aktyvius vilniečius bendruomenininkus nepriklausomai nuo jų partinių simpatijų.

Kėdžių gyvenime nekaitalioju – seneliai ir tėvai buvo tautininkai. Į Užupį laimingai atsikėliau užkuriomis pas savo žmoną Onutę 1993 metais, turime tris dukras ir vieną sūnų.

qahL_JGZ
VTVnsV37
X50NNeS4
Gcbta9mE
YHN_ftJ2
YBg1RpNo
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. L. Veličkaitė. Lietuvos laisvės kovų atmintį būtina išsaugoti ateities kartoms (nuotraukos)
  2. A. Ramanauskaitė-Skokauskienė: Visą sovietmetį buvo klastojama mūsų laisvės kovų istorija
  3. Pristatytas leidinys „Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte“
  4. Vilniuje telkiamas mitingas prieš laisvės kovų atminties trynimą ir šliaužiančią okupaciją (apklausa)
  5. Ginkluotu žygiu pagerbti laisvės kovotojai (nuotraukos)
  6. V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos)
  7. Lietuvos ypatingasis archyvas viešai paskelbė Lietuvių tautinės tarybos narių bylą
  8. A. Juozaitis: Žvaigždžių valanda tautos istorijoje būna retai.
  9. Netekome laisvės kovotojos Genės Grebliauskienės–Žičkutės (nuotraukos)
  10. Siūloma nuosekliai minėti partizaninio pasipriešinimo kovų istoriją
  11. Mitinge pasmerktas Šimašius ir pareikalauta atstatyti sunaikintus Lietuvos didvyrių atminimo ženklus (nuotraukos, video)
  12. „Aktualioji istorija“: Karas dėl Lietuvos istorinės atminties – šių dienų Laisvės kova
  13. A. Zolubas. Jonas Noreika-Generolas Vėtra pelnė Laisvės kovotojo vainiką ir Amžiną atminimą
  14. V. Rubavičius. A. Smetonos reikšmė Lietuvos valstybės atgimimui ir lietuvybės įtvirtinimui
  15. V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana?
  16. P. S. Krivickas. Nepamirštami metai su Lietuvos radiju
  17. R. Ozolas. Istorikų galvose Lietuvos valstybės nebėra
  18. Kas kur kada apie Vakarų Lietuvos istorinį kostiumą (nuotraukos)
  19. Mirė Lietuvos partizanė Liudvika Kaminskaitė – Kelpšienė (1930-2018)
  20. Tarptautinėje konferencijoje bus nagrinėjama garsios LDK didikų Radvilų giminės įvairiapusė veikla
  21. V. Vasiliauskas. Slavino sąrašas
  22. Užulėnyje atidengtas Prezidento A. Smetonos paminklas (nuotraukos, video)
  23. V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
  24. V. Šilas. Lietuvos dvasinio atgimimo šauklys
  25. D. Apalianskienė. Šiandieniniai Lietuvos istorijos kraipymai
  26. V. Sinica. „Savi šaudė į savus“? Kas rašo Lietuvos istoriją?
  27. Nacionalinės premijos laimėtojas R. Adomaitis: Truputį gaila lietuvių ir Lietuvos
  28. Birželio 14-ąją tremtinių ir politinių kalinių pavardės bus garsiai ištariamos net 10-yje Lietuvos miestų
  29. O. Voverienė. Tautinė valstybė – brandžios tautos politinis idealas
  30. V. Valiušaitis. Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Senis says:
    5 mėn. ago

    Žaviuosi Gorodeckių šeimos ištikimybe Lietuvos valstybei. Tai geras pavyzdys abejojantiems ar neryžtingiems. (Savo rinkiminėj apylinkėj aš jau pabalsavau už Sakalą. Žinoma, ir už tautininkus (kompanijoje su centristais). Norėtųsi, kad pavyktų prasimušti į Seimą. Būkim optimistai.

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    5 mėn. ago

    Tikrų Lietuvos šviesuolių giminė. Esu laimingas, kad gyvenimas suvedė su Stasiu Gorodeckiu, džiaugiuosi, kad Sakalas Gorodeckis eina savo tėvų pramintais takais. Palaiminta Tauta turinti tokius Didžiavyrius.

    Atsakyti
  3. Algimantas says:
    5 mėn. ago

    Pagarba kovotojams už Lietuvos laisvę. Pagarba tiems, kurie apgintą laisvę brangina.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

2021 02 25
Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

2021 02 24
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

2021 02 22
A. Aleksandravičius. Lietuviai – ne karių, bet partizanų tauta?

Valstybės garbės reikalas – surasti tuos, kurie paaukojo gyvybes už valstybę

2021 02 21
Vilnius pirmasis šalyje mokiniams atveria mokyklos duris

Vilnius pirmasis šalyje mokiniams atveria mokyklos duris

2021 02 20
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (V)

2021 02 18
dr. Algimantas Matulevičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

A. Matulevičius. Šventės ir kasdienybė

2021 02 18
Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

Vydūnas. Tautos ir laisvės reikšmė

2021 02 18
Patriotai tradiciškai paminėjo Vasario 16-ąją (nuotraukos)

Patriotai tradiciškai paminėjo Vasario 16-ąją (nuotraukos)

2021 02 16
post.lt nuotr.

Kokią istoriją apie Vasario 16-ąją pasakoja pašto ženklai?

2021 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

2021 02 26
Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

2021 02 26
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
Lietuvoje

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
VĮ „Oro navigacija“ logo
Gamta ir žmogus

„Oro navigacijoje“ įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema

2021 02 26
Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus
Gamta ir žmogus

Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus

2021 02 26
Kuriama nemokama mobiliosios jausminės savipagalbos programėlė
Lietuvoje

Lietuvos bankas įspėja apie padažnėjusią sukčių veiklą

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Virš 50 Baltijos šalių organizacijų kviečia Baltijos šalių vadovus kovoti su klimato kaita
  • Perkūnas trenktų - apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Vaje! apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines (video)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Darbuotojų atranka – kaip įveikti šį etapą?
  • Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
  • URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1588; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 1006; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 873; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 806; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 675; komentarų: 18
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 669; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Brandos egzaminai prasidės anksčiau

by Ditė Česėkaitė
2021 02 25
0
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?

Valstybiniai brandos egzaminai šiemet prasidės birželio 7 dieną arba dviem savaitėmis anksčiau nei pernai. Pagrindinė egzaminų sesija baigsis liepos 2...

Skaityti toliau

Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

by Kristina Aleknaitė
2021 02 24
0
Ypatingasis archyvas paskelbė saugumiečio, agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimą

Lietuvos ypatingasis archyvas pristatė Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) specialiosios grupės vado agento smogiko Rudolfo Ottingo-Kirvio 1948 m. gruodžio...

Skaityti toliau

Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 22
10
Atminties archyvai | Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuotr.

Aprimo dar neseniai visuomenę drebinęs triukšmas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre (Centre), kurį sukėlė 17-os šio centro mokslininkų...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Virš 50 Baltijos šalių organizacijų kviečia Baltijos šalių vadovus kovoti su klimato kaita
  • Perkūnas trenktų - apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • Žemyna apie Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime
  • Vaje! apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines (video)
  • Šaltis - kilmės ženklas? apie S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje
Kitas straipsnis
Šeštadienį bus renkama nauja LATGA Taryba, Prezidentas bei apdovanoti Lietuvą garsinantys autoriai

Šeštadienį bus renkama nauja LATGA Taryba, Prezidentas bei apdovanoti Lietuvą garsinantys autoriai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai