Sekmadienis, 26 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Dzūkuojanti Veronika Povilionienė: Jei pats mažas, tai ir tavo tėvynė – nykštukų namelis (video)

www.voruta.lt
2018-12-29 12:20:05
3
Veronika Povilionienė | Wikipedia.org nuotr.

Veronika Povilionienė | Wikipedia.org nuotr.

Nors kalendorius šiais laikais – retenybė, jis ne tik padeda nepasimesti laike, bet yra ir jauki namų ar biuro puošmena, leidžianti iš naujo ir žaismingai atrasti regionų papročių, tarmių skirtumus. Vienas tokių pavyzdžių – tai asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ išleisti 2019 m. „Dzūkų kalendorai“ – stalinis ir sieninis.

Pastarąjį puošia šmaikštūs dzūkiški frazeologizmai ir dzūkiškų gėrimų receptai, o kiekvieną mėnesį „atverčia“ istorinių ar garsių šių dienų Dzūkijos asmenybių veidai. Tarp jų – ir fotografo Algimanto Aleksandravičiaus įamžintas dainininkės ir etnologės Veronikos Povilionienės portretas.

Jis – tarsi natūrali dzūkiško kalendoraus nuo pirmo iki paskutinio mėnesio ir nuo pirmo iki paskutinio žodžio dalis. Juk V. Povilionienė – lietuvių liaudies folkloro ambasadorė pasaulyje ir dzūkiškų tradicijų bei dainų ambasadorė Lietuvoje.

Pokalbį ji pradeda dzūkuodama – dar nuo vaikystės įsimintomis istorijomis, o sulig kiekvienu išlikusiu įspūdžiu iš Kapčiamiesčio, kuriame augo, ištraukia vis daugiau epizodų, primenančių kaimo žmonių pasipriešinimą sovietų represijoms ir nutautinimui.

– Kokią iš vaikystės atsimenate savo gimtinę – Kapčiamiestį? 

– Tiksliau būtų sakyti, jog esu kilusi iš Kareivonių kaimo, įsikūrusio apie pusantro kilometro nuo Kapčiamiesčio. Tėvukas dažnai sekdavo pasaką apie kareivį, nuo kurio ir kilęs mano gimtojo kaimo vardas.

Nepriklausomoje Lietuvoje tėvukas tarnavo Pasienio policijoje, tad pokaryje jam grėsė tremtis. Todėl jis slapstėsi kitame kaime mano dziedulio pirkioje. Jos sienoje buvo įrengta slėptuvė, į kurią reikėdavo įsisprausti pro kažkokį plyšį.

Dažnai keisdavome gyvenamąją vietą. Kai tėvukas dirbo Marijampolės cukraus fabrike, gyvenome šen ten aplink Marijampolę. O Stalinui mirus, grįžome į Kapčiamiestį, kur buvo pamotėlės namai. Ten jau ir lankiau pradinę mokyklą.

Veronika Povilionienė | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.
Veronika Povilionienė | Algimanto Aleksandravičiaus nuotr.

– Jūsų kartos žmonės pastebi, jog sovietmečiu politika ir realus gyvenimas traukė tarsi skirtingomis kryptimis: valdžia nurodinėjo elgtis vienaip, žmonės savo ruožtu gyveno kitaip. Jutote tai?

– Laikai buvo tokie, kad vienaip žmonės mąstė, o kitaip buvo verčiami gyventi ir viešai kalbėti. Taigi, labai gerai pamenu vieną epizodą, kai jau buvome paskutinėje, anuomet vienuoliktoje, klasėje. Mums buvo išdalinta anketa su klausimu „Ar tu tiki į Dievą?“, ko gero, nuleista iš Švietimo ministerijos.

Mes visi, sąžiningi, ir atsakėme, kad tikime. Ateina direktorius. Sako mums: „Aš viską suprantu. Bet jūs pagalvokite ir apie save, ir apie mane. Jūs baigsite vidurinę, ir jei tokias anketas paduosiu, jūs niekur neįstosite. Jau dabar yra žinančių, kad tai parašėte“.

Tada kažkuris vaikinukas paklausė: „Tai, direktoriau, ką mums rašyti?“ Direktorius geranoriškai patarė atsakyti, kad netikime. Visi atsakymus ištaisėme ir parašėme, kad į bažnyčią neiname. Bet tą patį vakarą visų tėvai užpirko mišias bažnyčioje ir nuėjome ten papoteriauti už tą savo surašytą nuodėmę.

O mokslo metų gale turėjome rašyti tokį tarsi mokyklos baigimo testamentą ir raštelį įdėti į butelį. Tas pats direktorius patarė mums: „Rašykite taip, kad perskaitę patys nepatikėtumėte, ką parašėte“.  Jau baigus vidurinę, mūsų buvusi auklėtoja, lietuvių kalbos mokytoja, sutikusi mus perspėjo, kad per kokį nors susiėjimą nekalbėtume to, ko nereikėtų dviems tokiems mokytojams girdėti.

– Tas nuolatinis spaudimas kalbėti ir elgtis kitaip nei galvoji žmones išmuštravo veidmainiauti ar davė postūmį priešintis?

– Nuslopus ginkluotoms kovoms, apie tai, kad visuomenė nesusitaikė ir neprisitaikė prie okupantų valdžios, buvo galima spręsti iš gausybės naujojo folkloro: perdarytų, perdainuotų liaudies ir kitokių anuomet populiarių dainų.

Tokių pakeistų liaudies dainų buvo daugybė: melodija ta pati, pradžia tokia pati, o toliau turinys perdarytas – didžiausia komunistinė propaganda kaip rankovė būdavo išverčiama į kitą pusę. Taip pat – skaičiuotės. Mes, vaikai, tos pašaipos ir užslėptos minties nesuprasdavome, tačiau suaugusieji puikiai ją suvokė ir tokių tekstų mus specialiai primokydavo.

– Aplink – sovietizacija, tačiau kaimo tradicijos sunkiau pasiduoda pokyčiams. Kokios jų tuo metu dar gyvavo? 

– Dar 7-ojo dešimtmečio gale, išvažiuodama į Vilnių studijuoti, seneliams ir tėvukui bučiuodavau rankas. Tik tėvukas tą paprotį nutraukė, sakydamas, kad sarmata, vis tiek jau niekas taip nedaro. Žinoma, tuo metu ir į visus vyresnius artimuosius kreipdavomės „jūs“. Taip pat man atmintin įsirėžė tai, kas dabar būtų visai neįprasta: niekas kaime durų nerakindavo. Tai rodo, kokie buvo žmonių santykiai ir pasitikėjimas.

Šventės anuomet turėjo visai kitokią dvasią. Lig šiol niekaip nepriprantu ir, matyt, taip ir neįprasiu prie šiuolaikinių Kalėdų. Mano vaikystės laikais Kūčios, Kalėdos ateidavo tada, kai jos ateidavo, – būtent tomis dienomis, ir ne anksčiau. Tada atnešdavo į namus eglutę, virdavome valgį, tvarkydavomės. Žaisliukų nebuvo, bet jei gaudavome saldainį su blizgančiu popierėliu, tai juo eglutę ir papuošdavome. Kalėdos buvo didelė, ypatinga šventė, kaip ir Velykos.

Be to, tais laikais mūsų krašte niekas nešvęsdavo gimtadienių, būdavo tik vardadieniai. Bet iki pat Nepriklausomybės atkūrimo beveik visa Dzūkija atkakliai laikėsi priesako: „Šventes švęsk“. Jei bažnytinė šventė išpuldavo šiokią dieną, joks dzūkas darban kolchoze ar miške neidavo.

– Jus glumina, kad vertybės keičiasi?

– Ne tiek glumina, kiek stebina: tarsi ir pamokyti žmonės negeba gaudytis vertybėse, praranda nuovoką, kalbos jausmą. Kuo daugiau būtų galima paaiškinti, kodėl lietuvės moterys savo noru, dar tebegyvendamos Lietuvoje, jau yra emigravusios iš savo kultūros, griauna mūsų kalbos vardyną, pasirinkdamos niekinamą prasmę turinčias pavadinimus vietoje pavardžių? Panieka savo kilmei, tėvo ir vyro giminėms – tai jau vidinės nedarnos ir irimo požymiai.

– Matyt, ir liaudies dainų kultūra nyksta?

– Dingo daug tradicijų, tarp jų – vestuvių papročiai, tačiau ne tik Dzūkijoje – ir visoje Lietuvoje. Gaila, kad sunyko „mojavos“ paprotys. Nežinau, kaip kitur, bet bent pas mus prie kryžių gegužinės giesmės  jau nebegiedamos.

Dzūkijos didžiausias paveldas – rugiapjūtės, taip pat kalendorinės dainos. Tačiau kai nebelieka tų darbų, tai dingsta ir per juos dainuotos dainos, papročiai, o kartu su jais – ir pagarba žmogui, žemei, duonai.

Laikai, darbai, gyvenimo būdas keičiasi, tai ir tautos kultūra, jei ji gyva, turi atspindėti savąjį laiką, nepamiršdama to, ką paveldėjo iš protėvių ir pasirūpinti perduoti visą tą turtą tiems, kurie bus po mūsų.

– Gal šiandien Lietuvos, mažos šalies, gyventojų skirstymas pagal regionus, kilmę jau netenka reikšmės ir yra pernelyg pritemptas, kai padėtis keičiasi, o prieš tai savo leteną dar sovietai buvo uždėję?

– Lietuva nėra maža šalis. Lietuva yra didelė didelių žmonių šalis. Labai svarbu, kokioje aplinkoje augi. Apstu pavyzdžių augusių, tarsi, čia, bet ne Lietuvoje. Jei pats mažas, tai ir tavo tėvynė – nykštukų namelis.

Aš, mano tėvukai esame iš Kapčiamiesčio apylinkių, o mūsų apskritis – Seinų. Nors dabar nuo Lietuvos valstybės tą kraštą skiria siena, bet ten gyvenantys lietuviai yra tikri lietuviai, todėl lietuviakalbės LRT laidų vedėjos klausimas, kuo jie labiau jaučiasi – ar lietuviais, ar lenkais, jiems, jų tėvams ir protėviams yra žiaurus įžeidimas, kuris ne lietuviais augusiems, ko gero, visai nesuprantamas.

– O kaip suprantate posakį, esą mes visi – nuo žagrės?

– Taip, mes visi žemėje tam tikru laikotarpiu „nuo žagrės“ . Nes be žagrės neatsirado ir neišgyveno nė viena tauta ir valstybė. Nebent esi beždžionė, jei dar ne „nuo žagrės“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Gimtadienį švenčianti Veronika Povilionienė apdovanota Pasaulio Folkloro Oskaru! (video)
  2. Prezidentė pasveikino folkloro dainininkę Veroniką Povilionienę sukaktuvių proga
  3. D. Razauskas. Kur vyksta tikrasis karas už Tėvynę?
  4. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  5. V. Juozapaitis. Lietuva, Tėvyne mūzų…
  6. V. Vasiliauskas. Kam skamba M.K.Oginskio Polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“?
  7. J. Vaiškūnas. Didžiausios Kalėdų dovanos – mūsų papročiai ir mūsų kalba
  8. G. Žilys: Gyvų tautų globalizuoti neįmanoma (video)
  9. V. M. Čigriejienė. Negali būti tautos be teritorijos, be kalbos, be papročių (video)
  10. Sukurkime baltų dvasinę Tėvynę
  11. Tam ir esame, kad mūsų protėvių puoselėta tėvynė ir toliau klestėtų
  12. V. Radžvilas. Amžinosios Lietuvos sargybinis (video, nuotraukos)
  13. A. Juozaitis. Laisvės kaina arba sanskrito paukščiai (video)
  14. Seime vyko pokalbis skirtas Europos kultūros paveldo metams (video)
  15. V. Vyšniauskas. Pažadu – lietuvių tauta vėl sugrįš namo gyvuoti čia per amžius (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Č.Z. says:
    4 metai ago

    Ilgų ir laimingų Naujųjų 2019 metų linkiu gerb.Veronikai Povilionienei. Sveikatos.

    Atsakyti
  2. Žemyna says:
    4 metai ago

    Veronyt, AČIŪ!
    Sveikatos, džiaugsmingų, šaunių metų!

    Atsakyti
  3. Juozas says:
    4 metai ago

    pagarba mūsų Veronikai, tai ji yra labai didelis Lietuvos turtas ir pasididžiavimas

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Eglutės | vilnius.lt nuotr.

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Bus pristatyta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucija

2023 03 23
Pavasario lygiadienis Kernavėje 2023 | N. Žilinskaitės nuotr.

Kernavės Balto kalno miške – žėruojanti pavasario lygiadienio šventė

2023 03 22
V. Gilevičiūtės nuotrauka

Šiaudiniai mamos sodai

2023 03 22
Armonaitė apžiojo lietuvių kalbos pinigus | Alkas.lt koliažas

L. Kalėdienė. Ministrė Armonaitė apžiojo ES lietuvių kalbai skirtus 35 milijonus

2023 03 21
Seime vyks tarptautinė konferencija „Tautinis kostiumas šiandien“ | Alkas.lt koliažas.

Seime – konferencija „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“

2023 03 20
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

2023 03 20
Serbija-Rusija | Youtube.com stop kadras

L. Litvinavičius. Krepšinio „kalba“

2023 03 18
Sodinimas | „Lidl Lietuva“ nuotr.

Sodas pagal lietuvius: nuo šiaudinio iki kolektyvinio

2023 03 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.
Gamta ir ekologija

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Suoliukai | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje atsiras tūkstantis naujų suoliukų

2023 03 25
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Saulės Vilna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Gedvydas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)
  • Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais
  • A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (7. Šilutės g., 1-oji dalis)
  • Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

by Ditė Česėkaitė
2023 03 24
0
Eglutės | vilnius.lt nuotr.

Vilniaus savivaldybė tęsia gražią tradiciją ir kovo 25 d., nuo 10 val., kviečia persodinti po žiemos švenčių išsaugotas egles ar...

Skaityti toliau

Bus pristatyta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucija

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 23
0
Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 23 d. Seime vyks Spaudos konferencija, skirta konferencijos „Tapatybė ir etninė kultūra Rusijos ir Ukrainos karo kontekste“ rezoliucijos pristatymui.

Skaityti toliau

Kernavės Balto kalno miške – žėruojanti pavasario lygiadienio šventė

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 22
0
Pavasario lygiadienis Kernavėje 2023 | N. Žilinskaitės nuotr.

Kovo 18-19 d. Kernavės Balto kalno miške buvo atšvęsta gamtos ir viso kas gyva atbudimo virsmo šventė - pavasario lygiadienis....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
  • Saulės Vilna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • juras apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • Gedvydas apie Prof. G. Navaitis: Išmokime gyventi be streso (III)
  • užsienio oro vežėjai apie Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių
Kitas straipsnis
Lietuvos edukologijos universitetas | lrv.lt nuotr.

Vyriausybė priėmė sprendimus dėl LEU turto

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai