Tarpukario Lietuvoje ir ypač Kaune klestėjusi moderni architektūra, dailė ir tautinio stiliaus paieškos savo ženklus paliko ne tik gimtinėje.
Dar Lietuvai esant laisvai, vietos kūrėjai įgyvendino projektus ir tokiose šalyse kaip JAV, o pokario išeivių banga sukūrė savotišką nepriklausomos Lietuvos kūrybos tęsinį už Atlanto.
Šiandien šis paveldas dar gerai išlikęs ir laukia, kol jį atras visi besidomintieji. Visas šias vertybes galite apžiūrėti Valstybinės kultūros paveldo komisijos kuriamame žemėlapyje upaveldas.lt
Viena mažiau žinomų lietuviško paveldo JAV rūšių – tautine dvasia alsuojantys ir tėvynę primenantys vadinamieji „Lietuvių kambariai“.
Jų paprotys prasidėjo dar 1935 m., kuomet Užsienio reikalų ministerija Kaune paskelbė „Lietuvių kambario” Pitsbergo universitete dekoravimo projektų varžytuves.
Jų tikslas – pristatyti Lietuvą ir lietuvių bendruomenę kartu su kitomis 18 tautų. Pitsbergas yra vienas iš JAV anglių ir plieno pramonės centrų, o lietuviai savo darbu prisidėjo prie šio krašto suklestėjimo.
Linas, ąžuolas ir Čiurlionis neogotikiniame dangoraižyje
Kambario interjero varžytuves Pitsbergo universitete laimėjo ir 4500 litų premija buvo apdovanotas dailininkas Antanas Gudaitis.
Meninės kompozicijos sprendimus ir ornamentiką savo projekte A. Gudaitis panaudojo remiantis autentiška tautodailės medžiaga, esančia M. K. Čiurlionio galerijoje Kaune.
„Lietuvių kambarys“ buvo įrengtas įspūdingame neogotikiniame 42 aukštų dangoraižyje, vadintame „Mokslo katedra“ (angl. „Cathedral of Learning”), pirmajame aukšte, nedidelėje 20 vietų auditorijoje.
„Lietuvių kambario” sienos buvo dekoruotos lininėmis drobėmis, austomis rankomis, o raštą, pavadintą „Paukščių taku“, parinko Kauno audinių žinovai.
Toks audinio pavadinimas simbolizavo per Lietuvą į šiltuosius kraštus skrendančius paukščius.
Įvairioms kambario detalėms gausiai naudojamo šviesaus ir tamsaus ąžuolo medžiagos kontrastas buvo sustiprintas lietuviškų medinių klėčių puošybai būdingais bruožais.
Palubėje įtaisytos keturios apvalios formos lempos apvedžiotos ornamentiniais medžio išdrožinėjimais, o trys pilkšvo stiklo langai papuošti švino medalionais, simbolizuojančiais saulę dienovidyje, kada ji atsispindi ant pakelės koplytėlių.
Pats ryškiausias „Lietuvių kambario” erdvės bruožas – galinėje sienoje įkomponuota padidinta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslo „Du karaliai“ freska, kurią atliko Pitsbergo universiteto meno profesorius Filipas Eliotas (Philip Elliott).
Tai vienintelė to meto Amerikoje buvusi Čiurlionio paveikslo kopija. Simboliška tai, kad kambario atidarymo iškilmės įvyko 1940 m. spalio 9 d., jau po Lietuvos okupacijos.
Viduramžių ir sovietinės Lietuvos bruožai Detroite
Lietuviškumu dvelkiantis interjeras Pitsbergo universitete tapo įkvėpimu sukurti dar vieną „Lietuvių kambarį”, šį kartą – viename iš Detroito universitetų.
Siekis pristatyti Lietuvą ir jos pasiekimus kultūros pasaulyje 1973 m. paskatino lietuvių inžinierių Jurgį Mikailą, dirbusį Detroito „General Motors“, ir kitus lietuvių bendruomenės narius surinkti lėšų naujam „Lietuvių kambariui”.
Tiesa, numatytas biudžetas nebuvo didelis, todėl manyta, kad pasirinktos priemonės projekto įgyvendinimui turėtų apsiriboti tik įvairiomis iliustracijomis, žemėlapiais ir herbais.
Koncepcijos įgyvendinimas, po architektūrinių varžytuvių, 1974-aisiais, pavestas išeivių architektui Jonui Mulokui, kuris šį darbą atliko kartu su sūnumi, taip pat architektu, Rimu Muloku.
Anot J. Muloko sūnaus, su šia užduotimi yra susijusi tais pačiais metais įvykusi jo tėvo kelionė į sovietinę Lietuvą.
Gavęs leidimą fotografuoti ir rinkti medžiagą šalyje, jis kruopščiai tyrinėjo su Lietuvos istorija ir moderniąja Lietuva susijusias žinutes.
Fotomontažą kūrė tuo metu Niujorke gyvenęs fotografas Vytautas Augustinas.
Skirtingais vaizdų bruožais siekta sukurti kuo išsamesnį vizualinį pasakojimą apie Lietuvą, o kompozicijos turiniui daugiausiai impulso davė architekto Juozapo Kamarausko Vilniaus miesto rekonstrukcijos piešiniai.
Erdvę puošė originalūs Rumšiškių bažnyčios sijų kapiteliai su lietuviškomis kolonomis kampuose, o kambario duris – 1941 m. Vilniaus universiteto bibliotekos antspaudo su Vyčiu ir užrašo „Lithuania“ junginys.
Iškilmingas kambario atidarymas įvyko 1978 m. vasario 16 d., minint 60-ąsias Lietuvos nepriklausomybės metines.
Tame pačiame universiteto pastate, Etninio paveldo centre (angl. Ethnic Heritage Center), kambarius jau buvo įrengę graikai, prancūzai ir ukrainiečiai, bei planavo ir kitos tautos.
Įdomu, kad į „Lietuvių kambario” meninę programą pateko ir sovietmečiu architektės Nijolės Bučiūtės projektuotų Vilniaus operos ir baleto teatro rūmų atvaizdas.
Biustai iš Kauno ir žemė iš Birutės kalno
Sumanymas Klivlende steigti tautinius „Kultūrinius darželius” gimė 1916 m. Minint Viljamo Šekspyro 300-ųjų mirties metinių sukaktį Rokfelerio miesto parke, pavadintame Šekspyro darželiu, pastatytas paminklas šiam anglų rašytojui.
1926-aisiais Klivlendo žydų organizacija sumanė iš miesto valdžios parke gauti sklypą ir pastatyti paminklus šešiems žymiems žydų filosofams. Siekdami sulaukti paramos, žydai su šia idėja pakvietė susipažinti kitų tautų atstovus.
Tiesa, iš daugelio pakviestųjų, atsiliepė vos keli, tarp jų – lietuvių atstovas, Klivlendo savaitraščio „Dirvos” redaktorius, Kazys S. Karpius.
Jam ir kilo mintis įrengti lietuvių „Kultūrinį darželį”, o vėliau, diskutuojant su žydų bendruomene, miesto tarybai pasiūlyta idėja parke leisti įsikurti visoms tautoms.
Sumanymui buvo pritarta. 1928 m. „Kultūros darželio” idėją K. S. Karpius pristatė ir Lietuvoje.
Tarpininkaujant generolui Vladui Nagiui-Nagevičiui, darželiui projektą, kaip teigta, be jokio atlygio, parengė Vladimiras Dubeneckis, vienas iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus Kaune architektų.
Po metų įsteigta Lietuvių Kultūrinio Darželio Sąjunga, kurios valdybą ir organizaciją sudarė katalikiškų ir tautiškų draugijų atstovai ir pavieniai asmenys.
Sąjunga rūpinosi lietuvių „Kultūros darželio” projekto, kainavusio daugiau kaip 80 000 dolerių, įgyvendinimu.
Parinkta lietuvių „Kultūros darželio” forma primena lyrą, kuri simbolizuoja tautos polinkį į dainą. Viename lyros „rakte” įkomponuotas Jono Mačiulio-Maironio, o kitame – Dr. Vinco Kudirkos biustas. Tarp jų – įrengtas Birutės fontanas.
Darželyje takai grįsti tašytais akmenimis, laiptai leidžiasi į vidinę ir centrinę darželio dalį – 300 žmonių talpinančią estradą, kurios sienoje įmūryti Gedimino stulpai.
Priešais juos stovi dr. Jono Basanavičiaus paminklas. Sąsają su tarpukario Kaunu paryškina ir tai, kad V. Kudirkos ir J. Basanavičiaus biustai nulieti iš modelių, stovėjusių Karo muziejaus sodelyje. Tuo tarpu Maironio biustas buvo sukurtas Amerikoje 1961 m.
1939-aisiais Rokfelerio miesto parke pristatytas ir kitas „Taikos“ darželis (angl. „Peace Garden”). Jame užkasta po saują žemės iš kiekvienos tautinės grupės gimtojo krašto. Lietuvos žemės sauja atvežta iš Palangos, Birutės kalno. Deja, taikos viltims tuomet nebuvo lemta išsipildyti.
Aprašymai parengti pagal architektūros istoriko dr. Vaido Petrulio surinktą medžiagą.
Valstybinė kultūros paveldo komisija vykdydama Lietuvos kultūros tarybos finansuotą projektą „Lietuvos tarpukario modernizmo mokykla ir jos tęstinumo ženklai pasaulio žemėlapyje (duomenų bazės U-PAVELDAS aktualizavimas naujais naratyvais ir sklaida)“ papildė savo kuriamą žemėlapį ir duomenų bazę naujomis vertybėmis ir istorijomis. Šias ir visas kitas vertybes rasite upaveldas.lt
Upaveldas.lt – tai Valstybinės kultūros paveldo komisijos iniciatyva, kuria siekiama nuolat rinkti informaciją apie Lietuvai reikšmingą paveldą visame pasaulyje.
Valstybinė kultūros paveldo komisija yra LR Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės žinovė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir gerinimo klausimais.
