Nepriklausomoje Lietuvoje pirmoji Dainos diena buvo surengta 1924-aisiais, 1928 metais ji jau pavadinta Lietuvos dainų švente, ir vos po poros metų, 1930-ais, trečioji Dainų šventė skiriama Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinėms pagerbti.
Ketvirtoji šventė surengta jau 1946 m., nuo 1950-ųjų dainų šventės vyko kas penkeri metai, tad sovietmečiu dainų švenčių paprotys buvo išsaugotas.
Įsidėmėtina data – 1953-ieji, kai į Dainų šventę lietuviai susibūrė tremtyje, Igarkoje.
Lietuvių išeivijos dainų švenčių istorija prasideda nuo 1956 m., jas iniciavo JAV ir Kanados lietuvių bendruomenės. Vienuolika išeivijos Lietuvių tautinių šokių švenčių buvo surengta Čikagoje, Ričfylde, Hamiltone.
Pirmoji moksleivių dainų šventė surengta 1964 metais, sykį surengta po penkerių metų, 1969-aisiais, vėliau, triskart, kas dešimtį – 1977, 1987 ir 1997-aisiais. Po penkiolikos metų pertraukos moksleivių dainų šventės grįžo 2012-ais ir 2016-ais metais.
1990-ais metais XIII tautinė Dainų šventė vyko jau Nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje. Nuo 1994-ųjų iki 2007-ųjų surengtos keturios Pasaulio lietuvių dainų šventės.
2003 m. lapkričio 7 d. UNESCO paskelbė Estijos, Latvijos ir Lietuvos Dainų švenčių paprotį žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.
2007 m. priimtame Dainų švenčių įstatyme įtvirtinami Lietuvos dainų šventės ir Lietuvos moksleivių dainų šventės pavadinimai.
2009-aisiais surengta Dainų šventė Amžių sutartinė minėjo Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį, 2014 metais paminėtas Lietuvos dainų švenčių 90-metis, 2018-ais – Lietuvos valstybės šimtmetis.
Na, o šįmet pažymimas nuosekliai išlaikytas Lietuvos dainų švenčių tradicijos laikotarpis – Lietuvos Dainų šventės šimtmetis.
Kviečiama susipažinti su virtualia paroda „Tarp Lietuvos ir tarp dangaus aukšto. Dainų šventei – 100“.
Parodą parengė Marija Ežerskytė – Dokumentų tvarkymo ir apskaitos skyriaus Vyriausioji archyvarė.
