Žymos archyvas: Lietuvių kalbos institutas

Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“? (19)

Lietuviu kalbos institutas | diakritikai.lt nuotr.

Kovo 26 d. Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) išplatino pranešimą apie Lietuvių kalbos institute (LKI) ŠMM prieš metus atliktą audito patikrinimą. Šioje metais pasenusioje naujienoje teigiama, kad LKI buvo nustatyta „apsčiai po ankstesnių auditų neištaisytų ir naujų LKI veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų“, o būtent „institutas neįvykdė finansinių įsipareigojimų grąžinti į valstybės biudžetą netinkamai panaudotas lėšas; LKI direktorė buvo papildomai save įdarbinusi instituto vykdomame Europos Komisijos finansuojame projekte; darbuotojams, užimantiems vienodas pareigas, nustatyti nepagrįstai skirtingi darbo užmokesčio koeficientai“. Skaityti toliau

Judėjimas „TALKA kalbai ir tautai“ dėl lituanistinių institutų naikinimo kreipėsi į Lietuvos Prezidentę (18)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 26 d. visuomeninio judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydamas įsikišti ir sustabdyti Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyvas sujungti į vieną įstaigą keturis lituanistinius mokslo institutus bei Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą.

Kaip žinia Ministro Pirmininko pernai sudaryta „Darbo grupės pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo parengti“ kovo pradžioje pasiūlė sujungti keturis nacionalinės reikšmės institutus – Lietuvių kalbos, Skaityti toliau

Visuomenės svarstymui teikiami siūlymai dėl mokslo institutų veiklos kokybės gerinimo (4)

Mokslo institutai | smm.lt nuotr.

Ministro Pirmininko sudaryta darbo grupė pateikė siūlymus dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. Jie teikiami visuomenės svarstymui.

2017 m. lapkričio 10 d. Ministro Pirmininko potvarkiu sudaryta darbo grupė parengti pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo.

Darbo grupės ataskaitoje pažymima, kad dabartiniai 13 valstybinių mokslinių tyrimų institutų yra keliais etapais vykdytų ankstesnių pertvarkymų rezultatas. Skaityti toliau

Grėsmės akivaizdoje: D. Rastenienės interviu su habil. dr. istorike I. Lukšaite (4)

Istorikė habil. dr. Ingė Lukšaitė | Asmeninė nuotr.

D. R. – Humanitarinių mokslų situacija tapo ypač grėsminga. Turiu omeny pastarųjų dienų viešus pareiškimus dėl galimo bent trijų ar keturių skirtingų humanitarinių mokslų institutų „jungimą“. Kaip manote, kokios pasekmės mūsų laukia, jei tai, neduokdie, įvyktų?

I.L. – Manau, kad jungimas neduotų tų rezultatų, kuriuos deklaruoja jungimo šalininkai. Šie institutai yra labai daug nuveikę per paskutinius dešimtmečius, dirbdami labai sunkiomis sąlygomis. Visus tuos dešimtmečius virš mokslininkų Skaityti toliau

Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC (21)

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas | Alkas.lt nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, Seimo Kultūros komiteto pirmininką Ramūną Karbauskį ir Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką Eugenijų Jovaišą, prašydami principingai įvertinti Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymą į vieną Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministerija tęsia karą prieš lietuvių kalbą ir lituanistiką (9)

Lietuvos respublikos Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė | smm.lt nuotr.

Vyriausybės sudaryta ir Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės vadovaujama darbo grupė parengė siūlymą jungti šalyje veikiančius Lituanistikos institutus – Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų ir Lietuvos istorijos institutą.

Kaip skelbia dr. Darius Kuolys: Skaityti toliau

Lietuviškai kalbantys užsieniečiai siunčia linkėjimus Lietuvai (video) (0)

LEU nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga Lietuvos edukologijos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursų studentai siunčia šventinius linkėjimus Lietuvai. Studentai  iš Japonijos, Gruzijos, Argentinos, Ukrainos, Vokietijos  ir kitų šalių pamilo mūsų šalį, vieni studijuoja, gyvena Vilniuje, kiti lietuvybę skleidžia savo gimtinėje. 

„Vasario 16-ąją švenčia ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai. Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ siūlo 2019-uosius paskelbti Lituanistikos metais (7)

Alkas.lt nuotr.

Visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį su siūlymu 2019-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbti Lituanistikos metais.

„Siūlymas pagristas tuo, jog prieš šimtą metų atkurdami Lietuvos valstybę, ją steigiančią lietuvių tautą apsibrėžėme kalbiniu pagrindu. Tai buvo naujas, modernus, europines tendencijas atitikęs mąstymas. Lietuvių kalba iki šiol yra moderniosios lietuvių tautos tapatumo pagrindas. Lietuvos valstybė yra prisiėmusi pareigą rūpintis lietuvių kalba, Konstitucijoje paskelbusi ją valstybine, o mokslą apie lietuvių kalbą, lituanistika, įvardija prioritetu. Skaityti toliau

Baltų kalbų atlasas – padės geriau pažinti lietuvių ir latvių kalbas (1)

baltu kalbu atlasasDažnai sakoma, kad lietuvių ir latvių kalbos yra labai panašios, turi daug bendrų žodžių, kuriuos abi tautos nesunkiai atpažįsta. Tačiau ar tikrai taip ir yra? Nors lietuvių ir latvių kalbos vienintelės išlikusios baltų kalbos pasaulyje, tyrimų apie jų panašumus ir skirtumus nedaug.

Grupė lietuvių ir latvių mokslininkų, vadovaujamų prof. dr. Danguolės Mikulėnienės (Lietuvių kalbos institutas) ir Latvijos mokslų akademijos narės korespondentės dr. Anos Stafeckos (Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas), Skaityti toliau

Minimos Petro Norkūno 105-osios gimimo metinės (0)

prof. Petras Norkūnas | asmeninė nuotr.

Spalio 19 d. sukako 105-eri, kai 1912 metais Marijampolio kaime, Vilniaus rajone, gimė, Pirmosios lietuvių – Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos absolventas – alumnas, onkologinės chirurgijos pradininkas, habilituotas medicinos daktaras, profesorius Petras Norkūnas. Lapkričio 26 d. minėsime pirmąsias profesoriaus mirties metines.                    

1934 m. Petras Norkūnas baigė Vytauto Didžiojo gimnaziją Viniuje. 1934–1939 m. studijavo Vilniaus kunigų seminarijoje, tačiau kaip pats teigė: „Pamačiau kunigų gyvenimą ir mane tai sukrėtė, todėl nuo šventimų susilaikiau“. 1939 metais, Vilnių prijungus prie Lietuvos, įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, Skaityti toliau

Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė (0)

Pranciškaus Skorinos susirinkimas Vilniaus rotušėje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Spalio 17 d., 16 val., Vilniaus rotušėje, Pranciškaus Skorinos darbų reikšmę aptars, naujais atradimais su visuomene dalinsis mokslininkai dr. Ilja Lemeškinas (Prahos Karolio universitetas), prof. Sergėjus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas), dr. Sigitas Narbutas (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

Skambės senoji muzika, atliekama Ievos Baublytės (gotikinė arfa, išilginės fleitos) ir jos vadovaujamo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos Renesanso išilginių fleitų ansamblio. Skaityti toliau

Kaip filologai galėtų padėti informatikams? (programa) (0)

Konferencijos rengėjų nuotr.

Rugsėjo 29 d. 9 val. Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g 5, Vilnius) vyks 24-oji tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“, atversianti kalbos kelio į informacinių technologijų pasaulį problemas ir ateitį. Konferencija kviečia drąsiai įsitraukti į diskusijas tiek įvairių sričių tyrėjus, tiek informacinių technologijų kūrėjus, tiek visus kalbos vartotojus, kuriems rūpi kitoks požiūris į kalbą, svarbi kalbos ateitis, plėtra ir sąsajų su informacinių technologijų pasauliu galimybės bei reikšmė skaitmeninėje rinkoje. Skaityti toliau

Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis? (3)

Dažnai Lietuvos mokslininkas įsivaizduojamas kaip labai ribotas žmogus – užsidaręs laboratorijoje ar bibliotekoje, bandantis atskirti ląstelę nuo ląstelės arba nuo tūkstantojo perskaityto mokslinio straipsnio, praradęs ryšį su aplinkiniu pasauliu.

Tačiau, ar tikrai toks jaunojo mokslininko paveikslas yra tikras? Ar išties jaunojo mokslininko kasdienybė tokia niūri? Kad būtų prasklaidytas įsigalėjęs požiūris, buvo pakalbinta Lietuvos jaunųjų

Skaityti toliau

Kultūros naktis 2017: bijai slemo – neik į miestą (2)

Kulturos naktis 2017_PlakatasBirželio 16-osios vakarą, kai Lietuvos sostinėje prasidės jau tradiciniu tapęs vienos nakties kultūros ir meno šventė „Kultūros naktis“, nušviesiantis visą miestą, Lietuvių kalbos institutas visus, nebijančius naktinėti ir neabejingus kultūrai, pakvies į vieną iš nakties žiburių – gyvą, interaktyvų slemo vakarą „Bijai slemo – neik į miestą“. Renginys vyks 20:30–22:30 val. kalbos muziejuje „Lituanistikos židinys“ (P. Vileišio g. 5).

Slemas – gyvos kultūros pavyzdys

Miesto žmogus yra gyvas. Jis ne tik stebi – jis kalba. Jis nebijo diskutuoti apie (ne)poetišką kasdienybę, prieštaringą, tikrą gyvenimą. Todėl slemas yra puiki galimybė kiekvienos asmenybės saviraiškai. Skaityti toliau

Varėniškiams bus pristatytas jų šnektos žodynas (0)

Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno pirmasis tomas (A–M) | D. Valentukevičienės nuotr.

Gegužės 26 d. Varėnoje vyksiančiame folkloro šventėje „Dzūkų godos“ bus pristatytas „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas“. Varėniškiai ir miesto svečiai su jų gimtajai tarmei skirtu žodynu galės susipažinti  Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje (J. Basanavičiaus g. 17) vyksiančioje konferencijoje, į kurią registracija prasidės nuo 9:30.

Dzūkų šnektos žodyną 2017 m. sausio mėnesį išleido Lietuvių kalbos institutas. Varėnoje vyksiančiame festivalyje, skirtame Lietuvos šimtmečiui paminėti, dalyvaus ir žodyno sudarytojos – dr. Asta Leskauskaitė ir dr. Vilija Ragaišienė.  Žodyno Skaityti toliau

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kitaip: žaibiškas sambūris (1)

Lietuviu kalbos institutas_diakritikai.lt

Ruošdamasis Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, Lietuvių kalbos institutas (LKI), rengia neeilinę akciją – žaibišką skaitymo sambūrį (angl. flashmob). Akcijos rengėjai skelbia, kad skaitymo laisve reikia džiaugtis ir tam turėtų būti tinkama kiekviena akimirka ir kiekviena vieta, tad kviečia visus susiburti ir vienu metu skaityti mėgstamą knygą netradicinėse erdvėse. O kur geresnė ir ramesnė vieta skaityti, jei ne balkone ar ant stogo? Tad šių metų gegužės 2-ąją, lygiai 11 val., LKI stogus, balkonus ir vidinius kiemelius užplūs pasiruošę vienytis ir net lipti pro savo kabinetų langus, kad pasiektų reikiamą vietą, Instituto bendruomenės nariai bei visi kiti susidomėję svečiai. Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į knygų dovanų mugę (0)

Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Balandžio 28 d. nuo 11 iki 15 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, vyks Knygų dovanų mugė ir susitikimai su Bibliotekos bičiuliais. Kartu su draugiškomis institucijomis ir lankytojais bus dalijamasi knygomis ir gerumu. Šiais metais knygas dovanoja Bažnytinio paveldo muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslų akademija, Gamtos tyrimų centras, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, LMA Vrublevskių biblioteka. Skaityti toliau

„Atspindžiai”: Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai biblijai – 500 metų (video) (0)

Sigitas Narbutas,Sergejus Temčinas, Audrys Antanaitis, Ilja Lemeškinas | Alkas.lt nuotr.

Tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta septynių autorių parašyta knyga apie pirmąjį Lietuvos spaustuvininką Pranciškų Skoriną. Kaip sakoma knygos pratarmėje: „Prieš 500 metų Prahoje Pranciškus Skorina atskiromis knygomis pradėjo spausdinti savo į bažnytinę slavų kalbą išverstą Šventąjį Raštą – Rusėniškąją Bibliją. Po penkerių metų, 1522-aisiais – dar vieną knygą,šiandien žinomą Apaštalo pavadinimu. Šiais darbais iš Polocko kilęs rusėnas ne tik atvertė naują, itin reikšmingą lapą Lietuvos rusėnų raštijoje, ne tik pradėjo spausdinto žodžio Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje istoriją, bet ir paliudijo keletą dalykų, esmingai Skaityti toliau

Nuo sanskrito iki konkurencingos lietuviškos tapatybės (0)

Lietuvių kalbos institutas | wikipedia.org nuotr.

Šiandien, vasario 23 d. prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pristatomi naujausi Lietuvių kalbos instituto (LKI) leidiniai, kuriuose atspindimas visas pluoštas tradicinių ir pačių naujoviškiausių lingvistikos ir tarpdalykinių tyrimų.

Pirmąją knygų mugės dieną dalysimės terminologijos, bene tarpdiscipliniškiausios kalbotyros šakos, naujienomis. 12 val. 3.1 salėje, vyks Palmiros Zemlevičiūtės monografijos „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ Skaityti toliau

Bus pristatyta nauj A. Pupkio knyga „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ (0)

Aldonas Pupkis | Alkas.lt nuotr.

Vasario 24 d., penktadienį, 12 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO Vilniuje (Laisvės pr. 5, 5.5 salėje) Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras pristatys naują dr. Aldono Pupkio knygą „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988 m.“ sutiktuves. 

Renginyje dalyvaus: Antanas Balašaitis, Janina Švambarytė-Valužienė, Regina Venckutė, knygos autorius ir kt. Renginį ves Audrius Valotka.

Bus kalbama apie tai kas buvo lietuvių kalbos sąjūdis sovietmečiu? Bus aptarti šie klausimai:

Pietinių pietų aukštaičių (dzūkų) šnektų žodyno pristatymo vakaras (1)

Dzūkė tautiniais rūbais | lkc.lt nuotr.

Vasario 7 d., antradienį, 18 val., Vilniaus mokytojų namų Svetainėje (Vilniaus g. 39, Vilnius) vyks vakaras iš ciklo „Viešnagėn pas Vilniaus dzūkulius“. Renginio metu bus pristatytas Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno I tomas. Pirmojo tomo pagrindą sudaro ekspedicijose tyrėjų surinkti ir užrašyti žodžiai nuo A iki M raidės.

Žodyne išsamiai aprašytos pietinių pietų aukštaičių šnektos ir jų plotas, analizuojamas šnektų savitumas ir nurodomos būdingesnės ypatybės, aptinkamos  Marcinkonių, Puvočių, Rudnios, Kaniavos, Ašašnykų, Dubičių ir kitose apylinkėse. Skaityti toliau

Siekiama, kad mokslui skiriamos lėšos, būtų aiškiau susietos su pasiekimais (0)

Valstybės mokėjimas už mokslą, bus aiškiau susietas su rezultatais | rengėjų nuotr.

Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir Lietuvos kultūros tyrimų instituto darbuotojų profesinių sąjungų atstovai susitikę su Švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene ir viceministru Giedriumi Viliūnu aptarė valstybės mokslo darbams skiriamų lėšų skyrimo tvarką. Siekiama, kad valstybės lėšų paskirstymas ir panaudojimas mokslo įstaigoms, labiau priklausytų nuo mokslo pasiekimų.

„Visų mūsų siekis bendras – stiprinti aukštojo mokslo kokybę. Turi būti užtikrintas tolygus Skaityti toliau

Lietuvių kalbos institute vyks konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“ (0)

lietuviu-kalbos-institutas_tiesa-com

Gruodžio 1 d., 10 val., Vilniuje Lietuvių kalbos institute (P. Vileišio g. 5,) vyks mokslinė konferencija „Naujas požiūris į leksikografijos istoriją ir teoriją“, 12 val. Profesorės Jolantos Zabarskaitės mokslo darbų parodos atidarymas Lituanistikos židinyje. Renginio dalyviai susipažins su mokslo darbų atsiradimo keliu, bus vaišinami kava, tortu!

„Mokslo darbų parodos atidaromos, kai yra ką parodyti, kuo pasidžiaugti. Jolantą Zabarskaitę apibūdintų esminiai žodžiai: meilė ir atkaklumas. Meilė savo šeimai, kalbai, idėjai, gimtinei. Atkaklumas susijęs su savo misijos suvokimu ir atsidavimu tai Skaityti toliau

Lietuvių kalba Europos kalbų dieną skambėjo Aleksandrijoje (0)

URM nuotr.

Lietuvos ambasada Egipte rugsėjo 26 dieną dalyvavo Europos kalbų dienos renginyje Aleksandrijoje, kur lankytojus kvietė susipažinti su Lietuvių kalbos instituto parengta ekspozicija, pristatančia lietuvių kalbą, jos istoriją ir vietą tarp pasaulio kalbų „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“, pasakojo apie mūsų gimtąją kalbą, rengė edukacinius žaidimus.

Lietuvos ambasados stende buvo galima susipažinti ne tik su lietuvių kalbos vieta indoeuropiečių kalbų šeimoje ar kalbos istorija, Skaityti toliau

Minint Europos kalbų dieną, lietuvių kalba pristatyta Sankt Peterburge ir Dubline (nuotraukos) (0)

URM nuotr.

Sankt Peterburge, Ermitaže, rugsėjo 24 dieną vykusio Europos kultūros renginio „Atrask savo Europą“ lankytojus su lietuvių kalba supažindino Lietuvių kalbos instituto kilnojamoji paroda „Paliesk lietuvių kalbą rankomis“. Lietuvos ambasada Dubline lietuvių kalbą pristatė pirmą kartą rengiamoje Europos kalbų kavinėje Dubline.

Lietuvos stendo Sankt Peterburge lankytojai galėjo sužinoti, kokius lietuvių kalbos žodžius naudoja savo kalbose, kokie bendri indoeuropiečių prokalbės žodžiai išliko mūsų kalbose, su dideliu susidomėjimu klaidžiojo po indoeuropiečių kalbų mišką. Skaityti toliau

Vilniuje vyks paskaita apie nepaliečių kalbos panašumus su lietuvių ir sanskrito kalbomis (1)

dnaindia.com nuotr.

Rugsėjo 14 d. Lietuvių kalbos instituto bibliotekoje (P. Vileišio g. 5, Vilnius), 15 val. vyks svečio iš Nepalo, tyrėjo Radhunatho Adhikario paskaita „Lietuvių, sanskrito ir nepaliečių kalbų bendrieji lingvistiniai ypatumai“.

Paskaitos dalyviai turės progą ne tik susipažinti su Nepalo kultūra ir nepaliečių kalbos ypatybėmis, bet ir atrasti nepaliečių kalbos panašumų su lietuvių ir sanskrito kalbomis. Skaityti toliau

K. Driskius, A. Judžentis. Prisimenant Kazimierą Eigminą (nuotraukos) (2)

Kazimieras Eigminas, 1978 m. | A. Petrašiūno nuotr.

Jau dvidešimt metų be Kazimiero. Be jo geraširdės šypsenos, nuoširdaus juoko, tvirto rankos paspaudimo. Be jo tarmiškos šnekos, anekdotų ir fokusų. Be ištikimo bendražygio. Tiesiog, be jautraus ir gero žmogaus…

Kazimieras Eigminas gimė 1929 m. sausio 22 d. Rokiškio rajono Parokiškio kaime. Mokėsi Rokiškio J. Tumo-Vaižganto gimnazijoje. 1948–1953 m. Vilniaus universitete studijavo klasikinę filologiją. Po studijų trejus metus mokėsi universiteto aspirantūroje. Nuo 1956 m. iki mirties dirbo įvairiuose Lietuvių kalbos ir Skaityti toliau

V. Sinica. Kokie tikrieji „w“ šalininkų tikslai ir siekiai (64)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Premjeras Algirdas Butkevičius pažadėjo, kad „lenkiškų vardų ir pavardžių rašymo klausimas turėtų išsispręsti pavasarį“, o negalėjimas priimti sprendimo Lietuvos ir Lenkijos „tikrai labiau nesuartina“. Premjeras teisus. Kadangi Lietuva užsileido ant galvos problemą tuščioje vietoje, nuolatinis jos kurstymas ir nesprendimas yra naudingas tik Rusijai ir jos darbus dirbantiems platformininkams Lietuvoje. Pavasaris įsibėgėjo ir Seimas greitai imsis spręsti šį klausimą. Tačiau kaip suderinti Lietuvos interesus, Konstituciją, demokratinį piliečių atstovavimą ir – kartais atrodo, kad politikams patį svarbiausią – geresnių santykių su Lenkija siekį? Skaityti toliau

K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis (9)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Lietuvių kalba pripažinta valstybine 1922, 1928, 1938, 1988, 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstitucijose ir įstatymuose. Pirmasis valstybinės kalbos įstatymo vykdytojas buvo Lietuvių kalbos institutas, pradėjęs kurtis 1930 m. (Lietuvių kalbos žodyno redakcija), 1939 m. (Lituanistikos instituto Lietuvių kalbos skyrius). Jo pagrindu 1941 m. Vilniuje įkurtas Lietuvių kalbos institutas – valstybinis lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrimo centras. Skirtingoms valstybinės kalbos sritims tvarkyti 1990 m. pagrįstai įkurta Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinės kalbos inspekcija.

Turbūt neabejojame, kad lietuvių kalba yra svarbiausias visos tautos ir valstybės turtas. Skaityti toliau

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui suteikti Lietuvių kalbos institutui nacionalinį statusą (0)

Kestutis Daukšys | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Balandžio 14 d. Seimas po pateikimo pritarė Seimo Darbo partijos frakcijos teiktam įstatymo projektui, kuriuo siūloma Lietuvių kalbos institutui (LKI) suteikti nacionalinį statusą.

„Džiaugiuosi, jog kolegoms Seimo nariams rūpi lietuvių kalba, gilios jos tradicijos. Šiuo metu Lietuvių kalbos institutas neturi nacionalinio svarbos statuso. Seimo Darbo partijos frakcija įsitikinusi, kad šis įstatymas palengvins finansavimą institutui, o svarbiausia, parodysime dėmesį ir pagarbą savo gimtajai kalbai“, – sako Lietuvos Respublikos Nacionalinio Lietuvių kalbos instituto įstatymo projekto XIIP – 3866 (2) teikėjas, Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys. Skaityti toliau