Ketvirtadienis, 25 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus

Jolanta Zabarskaitė, www.alkas.lt
2018 04 09 15:40
8
Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.
Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Pulsuoja emocinis humanitarinis laukas. Diskusijos apie tai, reikia ar nereikia sujungti humanitarinius institutus, plėtojamos visais lygiais – susitikimuose su ministerija, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešiuose ir neviešuose dialoguose, poliloguose ir monologuose. Šios diskusijos „užkabina“ kitas diskusijas apie mokslininko laisvę, valstybės užsakymą, pinigus, tarptautiškumą, lituanistikos paskirtį ir vaidmenį, unikalumą, mokslininkų pažeminimą, mokslo darbų vertinimą, ir taip toliau, ir panašiai. Tai rodo, kiek problemų, klausimų, nuoskaudų yra susikaupę. Judinamos ir strateginės, ir taktinės problemos. Tačiau…

Šiose batalijose kažkaip išslysta turinys. Kalbame apie viską, išskyrus turinį (esamą, kuriamą ir būsimą) pačia plačiąja prasme. Su turiniu plačiąja prasme susijęs kalbėjimas apie tikslus siaurąja prasme. Skamba paradoksaliai, reikėtų pamėginti paaiškinti.  

Regisi, mūsų mažoje valstybėje nesusipratimai prasidėjo tada, kai iš valdžios regėjimo lauko kažkaip ėmė ir išslydo esminis tikrovės (žmogaus gyvenimo, visuomenės gerovės, bendrojo gėrio) kūrimo elementas – turinys. Ką turiu omenyje? Valdžios strategijos, tvarkos, politikos, planai ir ataskaitos vis labiau abstraktėjo, vienodėjo, niveliavosi, biurokratizavosi. Esu skaičiusi ne vieną dokumentą, kuriame aprašomą objektą pakeitus kitu – daugiau nieko tekste nereikia keisti. Direktyvų ir tvarkų formos sudėtingėjo, o į klausimą, apie ką ši strategija ar vertinimo tvarka  – būdavo (yra) atsakoma stereotipais ir imperatyvais (padidinsime, optimizuosime, efektyvinsime ir t. t.). Reiškinys, kurį kalbininkai vadina lingvistiniu plyšiu – kai apie procesus, reiškinius, santykius – kalbama ne tai, kas iš tikrųjų manoma, ko reikia ir ką diktuoja labai sparčiai besikeičiančio gyvenimo logika, o siekiant nuspėti lūkesčius to ar tos, kuris ar kuri turi vienokią ar kitokią galią, teikia naudą, eliminuoja grėsmę ir pan., sparčiai plito ir tebeplinta viešojo adminstravimo aplinkoje. Beje, ne tik joje, bet ir kitose viešose srityse: moksleivis stengiasi kalbėti taip, kad atitiktų mokytojo lūkesčius, žurnalistas – redaktoriaus, o tuo tarpu realus pasaulis sau plėtojasi kosminiu greičiu, keisdamas žmonių mąstymą, veiklos ir sąveikos formas, kurios skleidžiasi privačioje socialinėje ir verslo erdvėje bei, žinoma, meninėje kūryboje, ir – ačiū Dievui – moksle, prigimtiniame aukščiausiame (greta meno) tautos ir valstybės saviraiškos  lauke.

Menas ir mokslas – valstybės tapatumo pavidalas. Taip suprantamo mokslo šioje valdžios inicijuotoje  diskusijoje dėl institutų jungimo nėra, nes neanalizuojamas atskirai paimto lituanistinio instituto kuriamas turinys: naujos žinios apie lietuvių kalbą, kultūrą, istoriją, tautosaką, literatūrą, socialinė plėtra, ištekliai ir jų infrastruktūros. Nėra ko stebėtis, kodėl darbo grupė nekelia klausimų apie tai, kodėl vyksta būtent tokie lietuvių kalbos, tautosakos, istorijos, literatūros, kultūros tyrimai, o kokių trūksta, dėl kokių priežasčių? Kai turinys iš reformos išslydęs, be reikalo visuomenei kelia nuostabą ir tai, kad reformą projektuoja verslininkų, politikų darbo grupė.  

Iš valdžios pusės turime kitą mūsiškių, kalbininkų, pastebėtą reiškinį, kurį vadiname lingvistiniu tikrovės užkalbėjimu. Kalbos priemonėmis galima tikrovę konstruoti / kurti per terminus (suprastus ir visuomenės priimtus), į kalbą įauginant sąvokas, o per jas į gyvenimą atvedant reiškinius. Filosofams nepavyko nuneigti pasaulėkūros ir kalbos ryšio, kažkada Platono pastebėto, o garsaus vokiečių kalbininko V. Humboldto iškelto.  Jei nutinka, kad tikrovės logika neatitinka lūkesčių ar kaip kitaip jai priešinasi, tikrovę, realų gyvenimą, bandoma užkalbėti, naudojant naujuosius burtažodžius, kaip ir nutiko institutų optimizavimo reformos architektams. „Sudėtingėjantys globalūs iššūkiai, stiprinti, efektyviau panaudoti, tobulinti, tarptautiškumas, kokybė“ – tai reformatorių postmodernioji magija. Tokie fake terms tinka bet kuriai sričiai. Pagal fake terms logiką neprikibsi, nes visi nori būti stipresni, kurti kuo aukštesnę kokybę ir puikiai supranta, kad globalizacija yra sudėtingas, bet neišvengiamas veikimo laukas.  

O ko konkrečiai reikėtų lietuvių literatūros tyrimams? Ko visuomenei reikėtų iš lietuvių literatūros tyrimų? Kurie lietuvių literatūros išskirtinumai labiausiai atkreiptų kitų šalių tyrėjų dėmesį? Ir ką reikia padaryti, kad būtų sukurta / išlaikyta terpė būsimam genialiam literatūrologui, kurio įžvalgos sukurs naują mokyklą, pakeis mąstymą, parodys nežinomą daugiapakopės praeities ar dabarties briauną, pakeisiančią literatūros istorijos ar teorijos ateitį? Tai strateginiai klausimai plačiąja prasme, konkretūs atsakymai į juos, t. y. siejant su apibrėžtais (siaurąja prasme) tikslais dėl literatūros mokslo specifikos, tradicijų, sociokultūrinės aplinkos, potencialo, studijų perspektyvų, yra unikalūs ir visiškai netiks kalbininkams.  

Kalbininkų atsakymai bus kitokie ir taip pat unikalūs. Pavyzdžiui,  XXI amžiuje kalbininkams iškilo uždavinių, kurie susiję su lietuvių kalbos perspektyvomis, panašiai jau buvo nutikę 1918 metais, kai atkuriamoje Lietuvos valstybėje reikėjo lituanizuoti tikrovę. Teisinį uždavinį 1922 metais valstybės atkūrėjai išsprendė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsniu, plg.: „Valstybės kalba – lietuvių kalba.“ Tuo metu reikėjo sukurti bendrinę kalbą, sulietuvinti švietimo sistemą. Kad kalbinis pasaulis taptų lietuviškas, buvo pradėti kurti lietuviški atitikmenys svetimiems žodžiams (dabar niekam į galvą neateitų, kad ąsotį vietoj uzbono tuo metu sukūrė Jonas Jablonskis. Filosofas Stasys Šalkauskis suformavo lietuviškos terminijos kūrimo teorinius pagrindus.

XXI amžiuje mes keliamės į pusiau virtualų pasaulį. Esminis klausimas, ar ten kartu keliasi gyventi ir lietuvių kalba? Politinis, vertybinis, socialinis, kultūrinis uždavinys – įlietuvinti virtualiąją aplinką, sukurti erdvę lietuvių kalbai daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje.

Čia kalbama ne apie feisbuko lietuviškas paskyras, o apie lietuvišką dirbtinį intelektą, lietuviškų didžiųjų duomenų semantinį valdymą, lietuviškas socialines inovacijas, raštingumo mokymą kompiuterių eroje, kalbos vizualizacijos technologijas ir daugybę kitų dalykų, kurie yra paremti skaitmenine kalba. Jei nelituanizuosime virtualaus pasaulio, tą už mus padarys googlas, kuris pateiks mums lietuviškus sakinius, bet anglišką mąstymą.  Išlikimą virtualioje daugiakalbėje erdvėje Lietuvos valdžia turėtų laikyti strateginiu tikslu, kurį spręstų kalbininkai, informatikai, žinių valdymo specialistai, kooperuodamiesi su kitų šalių specialistais, dirbančiais šioje srityje, nes uždavinys ambicingas, susijęs su inovacijų kūrimu ir tarptautiniu bendradarbiavimu. Ir šis uždavinys nepalengvėja būnant / nebūnant bendrame humanitarinių mokslų centre.

Jei norima pasiekti realių tikslų, turėtų veikti algoritmas turinys – strategija, o ne atvirkščiai, kaip siūlo optimizacijos architektai. Institutų junginiai, siekdami sinergijos, nebūtinai ją pasieks pagal požymį humanitaras. Lietuvių kalbos instituto atveju sociologai, komunikacijos specialistai, edukologai ir informatikai yra dažniau būtini tyrimų partneriai nei literatūrologai ir menotyrininkai.  

Įstrigę lingvistiniame plyšyje, žongliruojame fake terms. Net ir (o tiksliau – ypač) postmodernioje visuomenėje akademines perspektyvas, mokslinės kūrybos kryptis, išskirtinumą, žinomumą ir matomumą, o per šiuos reiškinius – efektyvumą, jėgą, poveikį procesams ir bendrąjį gėrį kuria gerai suvoktas, organizuotas, inovatyvus turinys, kuris humanitariniuose institutuose yra unikalus, nes unikali yra  Lietuvos  kultūra, istorija, literatūra, etnologija, kalba.

Kyla pavojus, kad reformatorių  tik forma paremta reformos ideologija ir metodologija gali užgesinti  mokslinės kūrybos gyvybę ir pakeisti ją fragmentuotais ir akademinės komforto zonos formuojamais „madingais“ stereotipais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC
  2. L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  3. J.Zabarskaitė perspėja dėl lietuvių kalbos, galinčios virsti tik virtuvine
  4. V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks
  5. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  6. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  7. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  8. Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“?
  9. R. Švedienė. Kad nebūtų taip: vienas apie ratus, o kitas – apie batus
  10. V. Juozapaitis. Apie svajonę, gyvulius ir politiką
  11. Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį
  12. „Savaitės pjūvis“ apie dvikalbius pavadinimus ir Vilniaus metro (video)
  13. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  14. R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien
  15. S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės
  16. J. S. Laučiūtė. Kokią valstybę kuriame?
  17. A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video)
  18. Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei
  19. D. Vaišnienė. Kalbos politikos dvidešimtmetis ir šiandienos nuostatos
  20. I. Andrukaitienė. Lietuvių kalba politikos kryžkelėse
  21. E. Jovaiša. Kompromisų dėl kalbos būti negali
  22. E. Jovaiša. Lietuvių kalba yra tai, pagal ką mus atpažįsta pasaulis (audio)
  23. D. Petkus. Kodėl turėtume išgirsti piliečių iniciatyvą?
  24. V. Rubavičius: Klausimas politikams: Kam jums reikalinga mūsų valstybė?
  25. G. Karosas. Vilties deklaracija, arba kodėl privalome ateiti
  26. D. Stancikas. Išvalstybinimas
  27. L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą
  28. L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka…
  29. D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą
  30. I. Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio lietuvai

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Kažin says:
    3 m. ago

    Gerai, – būtų dar geriau, jeigu būtų kalbama dar konkretesniais pavyzdžiais, o tokių kiekviename iš minėtų mokslų nestigtų.Juk pvz., kalbotyroje, istorijoje ir kituose visuomenės moksluose per tą 30 metų į priekį anė krust…

    Atsakyti
  2. Dalia says:
    3 m. ago

    Argi? Nejaugi? Taip ir nė krust?

    Atsakyti
  3. Geras says:
    3 m. ago

    LABAI GERAS STRAIPSNIS. Ministerijos, vyriausybės biurokratams visai nerūpi kalbos, literatūros, etnologijos, apskritai kultūros turinys. Jie daro reformą dėl reformos. Naudos iš to nebus nei vienam institutui, tačiau turi ką veikti ministerijų darbuotojai, verslininkai visur lenda, lyg jie išmanytų ar finansuotų mokslą.
    galėtų Prezidentė nutraukti tą žalingą veiksmą, jei Seimas nesugeba tvirtai pasakyti poniai ministrei Petrauskienei ir premjerui, kad negriautų lituanistinių institutų, o ieškotų kaip padėti, išklausytų jų pačių nuomonių. Buvo parašyta daug gerų straipsnių, kad ir mokslų nebaigęs jau būtų supratęs, kad negalima jungti, t.y. naikinti šių institutų. Tik ministrė, viceministrai, premjeras to nesupranta.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    3 m. ago

    Tiesa, atsiprašau, Gedimino kalnas šliaužti ėmė…

    Atsakyti
  5. Geofizikas proistorikas inž, Romualdas Zubinas - Tęsėjas (41-jų tremtinys). says:
    3 m. ago

    Gerbiamoji Jolanta Zabarskaitė klausia :”Ko konkrečiai reikėtų lietuvių literatūros tyrimams?” Gerbiamoji ir gerbiamieji, nesiaurinkite problemos iki mokslo įstaigos durų! Nepamirkite, ką Antanui Poškai yra sakęs Mahatma Gandis: “Lietuvių kalba senesnė už sanskritą”! O tai reiškia, kad LIETUVIŲ KALBA YRA SANSKRITO MOTINA ir jai jau per 50 000 METŲ!”. O tai, savo ruožtų reiškia, kad be SENIAUSIOS ŽEMĖJA LIETUVIŲ KALBOS PASAULIS NIEKADA NEĮMINS – KAS ŽEMĖJA VYKO? KAS IR KODĖL VYKSTA? KAS VYKS ATEITYJE?!
    Turiu nudžiuginti – tai jau įminta! IR ĮMINTA būtent SENIAUSIOS ŽEMĖJA LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!
    Atrodo – ko dar reikia?! O reikia paties minimumo – PRANEŠTI PASAULIUI APIE PADARYTUS ATRADIMUS GEOFIZIKOJE, kad be reikalo negaištų laiką ir ruoštusi artėjantiems klimato pokyčiams ŽEMĖJA!
    Aš tai padaryti nesu pajėgus!!!

    Atsakyti
  6. Iš Lenkijos says:
    3 m. ago

    Pagarba Gerb.prof.J.Zabarskaitei už prasmingas įžvalgas. Norėčiau pastebėti,kad visos minėtos straipsnyje ,,lituanistinės” negerovės pertvarkant humanitarinius mokslus kyla iš nūdienos liberalaus politikų,valstybės pareigūnų ir iš dalies intelektualų mąstymo.Juk minėtos ,,reformos” yra vykdomos aukščiausios ,,prabos” neoliberalų Vyriausybėje / Švietimo-mokslo ,Kultūros ministerijose pasitelkiant MOSTA/ vadovaujant neoliberalui Premjerui.

    Atsakyti
  7. Algimantas says:
    3 m. ago

    Padėka ir pagarba autorei už brandžias mintis.

    Atsakyti
  8. diakritiškas circumflexas says:
    3 m. ago

    Feikiniai lituanistai feikiniuose institutuose ir universitetuose nugyveno lietuvių kalbą ir išugdė puikią mankurtų kartą, kuri nuvarys savo mokytojus nuo lovio.
    Jokios bėdos, ponia Zaborskaite, tauta ir kalba išgyvens be jūsų, kaip gyveno iki šiol. Į jūsų darbo rezultatus baisu žiūrėti. Sovietai tiek nepridarė, kiek jūs prikenkėte ir dar bandote graudinti visuomenę. Užteks vaidinti darbą. Eikite daryti tai, ką sugebate.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

2021 02 23
Petrui Klimui – 130

Petrui Klimui – 130

2021 02 23
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

2021 02 18
Skulptoriui Antanui Mončiui –100

Skulptoriui Antanui Mončiui –100

2021 02 17
Vietoje elektronų fotonus naudojantys kompiuteriai pasirodys per 10 metų

Šiauliečiams – puiki proga pasitikrinti lietuvių kalbos žinias

2021 02 16
E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

E. Barauskienė. Lietuvybės tiltai tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos nuo „Aušros“ gadynės iki 1923 metų susijungimo

2021 02 16
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.

Nacionalinėje bibliotekoje prasideda lietuvių kalbai puoselėti skirti renginiai

2021 02 16
Kas buvo kalbama apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje šių metų pirmąjį ketvirtį? (video)

Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu

2021 02 15
Bus įteikta antroji Čiurlionio paskata-stipendija

Bus įteikta antroji Čiurlionio paskata-stipendija

2021 02 14
Ribojimai kultūros ir meno lauke bus panaikinami tolygiai

Ribojimai kultūros ir meno lauke bus panaikinami tolygiai

2021 02 12
Rodyti daugiau

Naujienos

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas
Kultūra

Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

2021 02 25
Eurasiadyary.notr
Lietuvoje

Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines

2021 02 25
Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą
Gamta ir žmogus

Nuotolinis darbas keičia būsto pasirinkimus: pirmenybė ne atstumui iki miesto centro, o erdvei ir vaizdui per langą

2021 02 25
Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta
Kultūra

Poetui, literatūros kritikui Antanui Masioniui būtų sukakę – 80 (nuotraukos) Papildyta

2021 02 24
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas siūlo stiprinti mokesčių sistemą ir darbingumo netekusių asmenų apsaugą

2021 02 24
Policija, kontrolė | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Karantinas tęsis iki balandžio, atlaisvinamas judėjimas tarp žiedinių savivaldybių

2021 02 24
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

BPC perima skambučius greitosios pagalbos numeriais Vilniaus ir Utenos apskrityse

2021 02 24
VLK ragina pasidomėti e. paslaugomis ir jų naujovėmis
Lietuvoje

TTK akiratyje – asmens duomenų apsaugos klausimai

2021 02 24


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • atlantic-shop.lt apie Kokių dovanų labiausiai laukia Jūsų namiškiai?
  • ,,Liberalumas" diegiamas SMURTU? apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • A. Gudelis. Vienas iš likimo dvynių
  • S. Birgelis. Jotvos krašte šalčiausios gelmės Europoje
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Virtualioje „Knygų savaitėje“ Valdovų rūmų muziejus pristato keturias išskirtines knygas

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1527; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 985; komentarų: 9
  • Vasario 16-osios išvakarėse Lietuvos valdžia raginama susirūpinti Lietuvos teritoriniu vientisumu peržiūrėta: 888; komentarų: 21
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 780; komentarų: 5
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 683; komentarų: 8
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 645; komentarų: 18

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-25 18:30 - 18:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
V. Bukaitė. P. Klimas Lietuvių konferencijoje: rengėjas, dalyvis, metraštininkas

Intensyvūs, radikalūs ir dažnai dramatiški XX a. pirmosios pusės politiniai ir socialiniai pokyčiai paveikė daugelio žmonių likimus kone visoje Europoje...

Skaityti toliau

Petrui Klimui – 130

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 23
1
Petrui Klimui – 130

Vasario 23 d. minimos Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, diplomato, istoriko, teisininko, publicisto, redaktorius, užsienio reikalų ministro, Vasario 16-osios akto signataro,...

Skaityti toliau

Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

by Kristina Aleknaitė
2021 02 18
0
Lituanistinio švietimo stiprinimas – raktas sprendžiant išeivijos vaikų ir jaunimo lietuviškąją tapatybę

Kovo 12 d. nuo 14.30 iki 19.00 val. Lietuvos laiku, Zoom platformoje vyks pirmasis nuotolinis Lituanistinio ugdymo forumas. Tiesioginę renginio...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Azerbaidžanas mini Chodžali miesto tragedijos metines
  • Žemyna apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • atlantic-shop.lt apie Kokių dovanų labiausiai laukia Jūsų namiškiai?
  • ,,Liberalumas" diegiamas SMURTU? apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
Kitas straipsnis
E. receptas pristatytas visų apskričių medikams ir vaistininkams

Magnetinio rezonanso tomografija: mokėti ar ne?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai