Penktadienis, 20 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus

Jolanta Zabarskaitė, www.alkas.lt
2018-04-09 15:40:24
8
Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.
Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Pulsuoja emocinis humanitarinis laukas. Diskusijos apie tai, reikia ar nereikia sujungti humanitarinius institutus, plėtojamos visais lygiais – susitikimuose su ministerija, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešiuose ir neviešuose dialoguose, poliloguose ir monologuose. Šios diskusijos „užkabina“ kitas diskusijas apie mokslininko laisvę, valstybės užsakymą, pinigus, tarptautiškumą, lituanistikos paskirtį ir vaidmenį, unikalumą, mokslininkų pažeminimą, mokslo darbų vertinimą, ir taip toliau, ir panašiai. Tai rodo, kiek problemų, klausimų, nuoskaudų yra susikaupę. Judinamos ir strateginės, ir taktinės problemos. Tačiau…

Šiose batalijose kažkaip išslysta turinys. Kalbame apie viską, išskyrus turinį (esamą, kuriamą ir būsimą) pačia plačiąja prasme. Su turiniu plačiąja prasme susijęs kalbėjimas apie tikslus siaurąja prasme. Skamba paradoksaliai, reikėtų pamėginti paaiškinti.  

Regisi, mūsų mažoje valstybėje nesusipratimai prasidėjo tada, kai iš valdžios regėjimo lauko kažkaip ėmė ir išslydo esminis tikrovės (žmogaus gyvenimo, visuomenės gerovės, bendrojo gėrio) kūrimo elementas – turinys. Ką turiu omenyje? Valdžios strategijos, tvarkos, politikos, planai ir ataskaitos vis labiau abstraktėjo, vienodėjo, niveliavosi, biurokratizavosi. Esu skaičiusi ne vieną dokumentą, kuriame aprašomą objektą pakeitus kitu – daugiau nieko tekste nereikia keisti. Direktyvų ir tvarkų formos sudėtingėjo, o į klausimą, apie ką ši strategija ar vertinimo tvarka  – būdavo (yra) atsakoma stereotipais ir imperatyvais (padidinsime, optimizuosime, efektyvinsime ir t. t.). Reiškinys, kurį kalbininkai vadina lingvistiniu plyšiu – kai apie procesus, reiškinius, santykius – kalbama ne tai, kas iš tikrųjų manoma, ko reikia ir ką diktuoja labai sparčiai besikeičiančio gyvenimo logika, o siekiant nuspėti lūkesčius to ar tos, kuris ar kuri turi vienokią ar kitokią galią, teikia naudą, eliminuoja grėsmę ir pan., sparčiai plito ir tebeplinta viešojo adminstravimo aplinkoje. Beje, ne tik joje, bet ir kitose viešose srityse: moksleivis stengiasi kalbėti taip, kad atitiktų mokytojo lūkesčius, žurnalistas – redaktoriaus, o tuo tarpu realus pasaulis sau plėtojasi kosminiu greičiu, keisdamas žmonių mąstymą, veiklos ir sąveikos formas, kurios skleidžiasi privačioje socialinėje ir verslo erdvėje bei, žinoma, meninėje kūryboje, ir – ačiū Dievui – moksle, prigimtiniame aukščiausiame (greta meno) tautos ir valstybės saviraiškos  lauke.

Menas ir mokslas – valstybės tapatumo pavidalas. Taip suprantamo mokslo šioje valdžios inicijuotoje  diskusijoje dėl institutų jungimo nėra, nes neanalizuojamas atskirai paimto lituanistinio instituto kuriamas turinys: naujos žinios apie lietuvių kalbą, kultūrą, istoriją, tautosaką, literatūrą, socialinė plėtra, ištekliai ir jų infrastruktūros. Nėra ko stebėtis, kodėl darbo grupė nekelia klausimų apie tai, kodėl vyksta būtent tokie lietuvių kalbos, tautosakos, istorijos, literatūros, kultūros tyrimai, o kokių trūksta, dėl kokių priežasčių? Kai turinys iš reformos išslydęs, be reikalo visuomenei kelia nuostabą ir tai, kad reformą projektuoja verslininkų, politikų darbo grupė.  

Iš valdžios pusės turime kitą mūsiškių, kalbininkų, pastebėtą reiškinį, kurį vadiname lingvistiniu tikrovės užkalbėjimu. Kalbos priemonėmis galima tikrovę konstruoti / kurti per terminus (suprastus ir visuomenės priimtus), į kalbą įauginant sąvokas, o per jas į gyvenimą atvedant reiškinius. Filosofams nepavyko nuneigti pasaulėkūros ir kalbos ryšio, kažkada Platono pastebėto, o garsaus vokiečių kalbininko V. Humboldto iškelto.  Jei nutinka, kad tikrovės logika neatitinka lūkesčių ar kaip kitaip jai priešinasi, tikrovę, realų gyvenimą, bandoma užkalbėti, naudojant naujuosius burtažodžius, kaip ir nutiko institutų optimizavimo reformos architektams. „Sudėtingėjantys globalūs iššūkiai, stiprinti, efektyviau panaudoti, tobulinti, tarptautiškumas, kokybė“ – tai reformatorių postmodernioji magija. Tokie fake terms tinka bet kuriai sričiai. Pagal fake terms logiką neprikibsi, nes visi nori būti stipresni, kurti kuo aukštesnę kokybę ir puikiai supranta, kad globalizacija yra sudėtingas, bet neišvengiamas veikimo laukas.  

O ko konkrečiai reikėtų lietuvių literatūros tyrimams? Ko visuomenei reikėtų iš lietuvių literatūros tyrimų? Kurie lietuvių literatūros išskirtinumai labiausiai atkreiptų kitų šalių tyrėjų dėmesį? Ir ką reikia padaryti, kad būtų sukurta / išlaikyta terpė būsimam genialiam literatūrologui, kurio įžvalgos sukurs naują mokyklą, pakeis mąstymą, parodys nežinomą daugiapakopės praeities ar dabarties briauną, pakeisiančią literatūros istorijos ar teorijos ateitį? Tai strateginiai klausimai plačiąja prasme, konkretūs atsakymai į juos, t. y. siejant su apibrėžtais (siaurąja prasme) tikslais dėl literatūros mokslo specifikos, tradicijų, sociokultūrinės aplinkos, potencialo, studijų perspektyvų, yra unikalūs ir visiškai netiks kalbininkams.  

Kalbininkų atsakymai bus kitokie ir taip pat unikalūs. Pavyzdžiui,  XXI amžiuje kalbininkams iškilo uždavinių, kurie susiję su lietuvių kalbos perspektyvomis, panašiai jau buvo nutikę 1918 metais, kai atkuriamoje Lietuvos valstybėje reikėjo lituanizuoti tikrovę. Teisinį uždavinį 1922 metais valstybės atkūrėjai išsprendė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 6 straipsniu, plg.: „Valstybės kalba – lietuvių kalba.“ Tuo metu reikėjo sukurti bendrinę kalbą, sulietuvinti švietimo sistemą. Kad kalbinis pasaulis taptų lietuviškas, buvo pradėti kurti lietuviški atitikmenys svetimiems žodžiams (dabar niekam į galvą neateitų, kad ąsotį vietoj uzbono tuo metu sukūrė Jonas Jablonskis. Filosofas Stasys Šalkauskis suformavo lietuviškos terminijos kūrimo teorinius pagrindus.

XXI amžiuje mes keliamės į pusiau virtualų pasaulį. Esminis klausimas, ar ten kartu keliasi gyventi ir lietuvių kalba? Politinis, vertybinis, socialinis, kultūrinis uždavinys – įlietuvinti virtualiąją aplinką, sukurti erdvę lietuvių kalbai daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje.

Čia kalbama ne apie feisbuko lietuviškas paskyras, o apie lietuvišką dirbtinį intelektą, lietuviškų didžiųjų duomenų semantinį valdymą, lietuviškas socialines inovacijas, raštingumo mokymą kompiuterių eroje, kalbos vizualizacijos technologijas ir daugybę kitų dalykų, kurie yra paremti skaitmenine kalba. Jei nelituanizuosime virtualaus pasaulio, tą už mus padarys googlas, kuris pateiks mums lietuviškus sakinius, bet anglišką mąstymą.  Išlikimą virtualioje daugiakalbėje erdvėje Lietuvos valdžia turėtų laikyti strateginiu tikslu, kurį spręstų kalbininkai, informatikai, žinių valdymo specialistai, kooperuodamiesi su kitų šalių specialistais, dirbančiais šioje srityje, nes uždavinys ambicingas, susijęs su inovacijų kūrimu ir tarptautiniu bendradarbiavimu. Ir šis uždavinys nepalengvėja būnant / nebūnant bendrame humanitarinių mokslų centre.

Jei norima pasiekti realių tikslų, turėtų veikti algoritmas turinys – strategija, o ne atvirkščiai, kaip siūlo optimizacijos architektai. Institutų junginiai, siekdami sinergijos, nebūtinai ją pasieks pagal požymį humanitaras. Lietuvių kalbos instituto atveju sociologai, komunikacijos specialistai, edukologai ir informatikai yra dažniau būtini tyrimų partneriai nei literatūrologai ir menotyrininkai.  

Įstrigę lingvistiniame plyšyje, žongliruojame fake terms. Net ir (o tiksliau – ypač) postmodernioje visuomenėje akademines perspektyvas, mokslinės kūrybos kryptis, išskirtinumą, žinomumą ir matomumą, o per šiuos reiškinius – efektyvumą, jėgą, poveikį procesams ir bendrąjį gėrį kuria gerai suvoktas, organizuotas, inovatyvus turinys, kuris humanitariniuose institutuose yra unikalus, nes unikali yra  Lietuvos  kultūra, istorija, literatūra, etnologija, kalba.

Kyla pavojus, kad reformatorių  tik forma paremta reformos ideologija ir metodologija gali užgesinti  mokslinės kūrybos gyvybę ir pakeisti ją fragmentuotais ir akademinės komforto zonos formuojamais „madingais“ stereotipais.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seimo nariai išreiškė susirūpinimą dėl ketinimų naikinti 3 lituanistinius institutus, VLKK ir LGGRTC
  2. L. Bilkis. Kodėl valstybei ir visuomenei svarbūs lituanistikos darbai stumiami į paribius?
  3. J.Zabarskaitė perspėja dėl lietuvių kalbos, galinčios virsti tik virtuvine
  4. V. Radžvilas: Tauta privalo nubusti dar kartą – jeigu tai neįvyks, Lietuvos valstybės ir pačios Tautos paprasčiausiai neliks
  5. Č. Iškauskas. Apie lietuvių kalbos skandinimą ir Rusijos „vanago“ giesmes… (pirmadienio mintys)
  6. R. Švedienė. Kad nebūtų taip: vienas apie ratus, o kitas – apie batus
  7. A. Šidlauskas. Žodis apie kalbą
  8. V. Juozapaitis. Apie svajonę, gyvulius ir politiką
  9. K. Garšva, R. Kupčinskas. Nacionalinis lietuvių kalbos institutas – svarbi valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo dalis
  10. Lituanistiniai institutai nustekenti. Ar tai pagrindas juos „optimizuoti“?
  11. Vilniaus universitetas kviečia į diskusiją apie lituanistikos ateitį
  12. „Savaitės pjūvis“ apie dvikalbius pavadinimus ir Vilniaus metro (video)
  13. K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą
  14. S. J. Laučiūtė. Laiškas A. Kubiliui dėl kalbos išdavystės
  15. Atviras Lietuvių kalbos instituto leksikografų laiškas visuomenei

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Kažin says:
    7 metai ago

    Gerai, – būtų dar geriau, jeigu būtų kalbama dar konkretesniais pavyzdžiais, o tokių kiekviename iš minėtų mokslų nestigtų.Juk pvz., kalbotyroje, istorijoje ir kituose visuomenės moksluose per tą 30 metų į priekį anė krust…

    Atsakyti
  2. Dalia says:
    7 metai ago

    Argi? Nejaugi? Taip ir nė krust?

    Atsakyti
  3. Geras says:
    7 metai ago

    LABAI GERAS STRAIPSNIS. Ministerijos, vyriausybės biurokratams visai nerūpi kalbos, literatūros, etnologijos, apskritai kultūros turinys. Jie daro reformą dėl reformos. Naudos iš to nebus nei vienam institutui, tačiau turi ką veikti ministerijų darbuotojai, verslininkai visur lenda, lyg jie išmanytų ar finansuotų mokslą.
    galėtų Prezidentė nutraukti tą žalingą veiksmą, jei Seimas nesugeba tvirtai pasakyti poniai ministrei Petrauskienei ir premjerui, kad negriautų lituanistinių institutų, o ieškotų kaip padėti, išklausytų jų pačių nuomonių. Buvo parašyta daug gerų straipsnių, kad ir mokslų nebaigęs jau būtų supratęs, kad negalima jungti, t.y. naikinti šių institutų. Tik ministrė, viceministrai, premjeras to nesupranta.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    7 metai ago

    Tiesa, atsiprašau, Gedimino kalnas šliaužti ėmė…

    Atsakyti
  5. Geofizikas proistorikas inž, Romualdas Zubinas - Tęsėjas (41-jų tremtinys). says:
    7 metai ago

    Gerbiamoji Jolanta Zabarskaitė klausia :”Ko konkrečiai reikėtų lietuvių literatūros tyrimams?” Gerbiamoji ir gerbiamieji, nesiaurinkite problemos iki mokslo įstaigos durų! Nepamirkite, ką Antanui Poškai yra sakęs Mahatma Gandis: “Lietuvių kalba senesnė už sanskritą”! O tai reiškia, kad LIETUVIŲ KALBA YRA SANSKRITO MOTINA ir jai jau per 50 000 METŲ!”. O tai, savo ruožtų reiškia, kad be SENIAUSIOS ŽEMĖJA LIETUVIŲ KALBOS PASAULIS NIEKADA NEĮMINS – KAS ŽEMĖJA VYKO? KAS IR KODĖL VYKSTA? KAS VYKS ATEITYJE?!
    Turiu nudžiuginti – tai jau įminta! IR ĮMINTA būtent SENIAUSIOS ŽEMĖJA LIETUVIŲ KALBOS DĖKA!
    Atrodo – ko dar reikia?! O reikia paties minimumo – PRANEŠTI PASAULIUI APIE PADARYTUS ATRADIMUS GEOFIZIKOJE, kad be reikalo negaištų laiką ir ruoštusi artėjantiems klimato pokyčiams ŽEMĖJA!
    Aš tai padaryti nesu pajėgus!!!

    Atsakyti
  6. Iš Lenkijos says:
    7 metai ago

    Pagarba Gerb.prof.J.Zabarskaitei už prasmingas įžvalgas. Norėčiau pastebėti,kad visos minėtos straipsnyje ,,lituanistinės” negerovės pertvarkant humanitarinius mokslus kyla iš nūdienos liberalaus politikų,valstybės pareigūnų ir iš dalies intelektualų mąstymo.Juk minėtos ,,reformos” yra vykdomos aukščiausios ,,prabos” neoliberalų Vyriausybėje / Švietimo-mokslo ,Kultūros ministerijose pasitelkiant MOSTA/ vadovaujant neoliberalui Premjerui.

    Atsakyti
  7. Algimantas says:
    7 metai ago

    Padėka ir pagarba autorei už brandžias mintis.

    Atsakyti
  8. diakritiškas circumflexas says:
    7 metai ago

    Feikiniai lituanistai feikiniuose institutuose ir universitetuose nugyveno lietuvių kalbą ir išugdė puikią mankurtų kartą, kuri nuvarys savo mokytojus nuo lovio.
    Jokios bėdos, ponia Zaborskaite, tauta ir kalba išgyvens be jūsų, kaip gyveno iki šiol. Į jūsų darbo rezultatus baisu žiūrėti. Sovietai tiek nepridarė, kiek jūs prikenkėte ir dar bandote graudinti visuomenę. Užteks vaidinti darbą. Eikite daryti tai, ką sugebate.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sukčiai, netikra svetainė
Lietuvoje

Sukčiai atrado naują pinigų išviliojimo būdą

2025 06 20
Kariai
Lietuvoje

Dėl naujo poligono – pokalbiai su savivalda

2025 06 20
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23
Etninė kultūra

Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke

2025 06 20
Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį? | birdlife.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį?

2025 06 20
Europos Sąjungos programos „Kūrybiška Europa“ | lithuanianculture.lt nuotr.
Kultūra

ES finansavimas skirtas 20 naujų lietuviškų filmų vystymui

2025 06 20
Jaunos šeimos
Lietuvoje

Parama jaunoms šeimoms regionuose: kaip pasinaudoti valstybės pagalba?

2025 06 20
Lietuvos komanda | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš Europos fizikos olimpiados Lietuvos mokiniai parsivežė sidabrą ir bronzą

2025 06 20
Algirdas Svidinskas
Etninė kultūra

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • Želva----Laumėnai apie Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas
  • Nerimsta darbštuoliai apie Sukčiai renkasi ne tik patiklius pensininkus
  • Rimgaudas apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sukčiai atrado naują pinigų išviliojimo būdą
  • Dėl naujo poligono – pokalbiai su savivalda
  • Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke
  • Ornitologai pataria: ką daryti radus čiurlio jauniklį?

Kiti Straipsniai

Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?

Ar bus silpninamas valstybinės kalbos statusas?

2025 06 16
Laurynas Kasčiūnas

Dėl mokinių ugdymo planų kreipiamasi į teismą

2025 06 13
Lietuvoje lankosi Europos mokslo tarybos prezidentė M. Leptin

Lietuvoje lankosi Europos mokslo tarybos prezidentė M. Leptin

2025 06 11
„SHWR“ | K. Štreimikio nuotr.

Iki šiol anglų kalba kūrusi grupė sukūrė dainą lietuviškai!

2025 06 10
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. O gaidau, ar kalba – jau tik šaukštas?

2025 06 09
Vytautas ir Jogaila kalbasi lietuviškai

A. Dubonis. Kai „globali Lietuva“ jau buvo…

2025 06 07
Kazimieras Garšva | voruta.lt nuotr.

21-oji S. Rapolionio premija – habil. dr. Kazimierui Garšvai už kovą dėl lietuvybės

2025 06 06
Chorų šventės „Su jūra dainuok“ meno vadovas Rimgaudas Juozapavičius | R. Kucevičiūtės nuotr.

Chorų šventė „Su jūra dainuok“ kviečia dainuoti kartu su jūros ošimu

2025 06 05
Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė (Punk Is Not Dead)“ | ciurlionis.lt nuotr.

Kaune bus pristatyta T. Medelio paroda „Pankai dar nemirė“

2025 05 30
Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas" atidarymą

Zarasai kviečia į parodos „Laukinės sienos – laikas” atidarymą naujose erdvėse

2025 05 29

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • Želva----Laumėnai apie Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas
  • Nerimsta darbštuoliai apie Sukčiai renkasi ne tik patiklius pensininkus
  • Rimgaudas apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • Pradėsim nuo naikinimo? apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
E. receptas pristatytas visų apskričių medikams ir vaistininkams

Magnetinio rezonanso tomografija: mokėti ar ne?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai